Ingrida Šimonytė atsakė dvejojantiems: įvardijo, ką darytų kitaip

Šis tekstas skirtas ne simpatikams ir ne nemėgėjams. Kreipiuosi į reikšmingą visuomenės dalį, kurią sociologai priskiria neapsisprendusiems, nežinantiems, abejojantiems, už ką balsuoti.

Dvejoti yra gerai. Dvejonė yra geriau nei aklas įsitikinimas. Dvejojantys nuo iš anksto žinančių dažnai skiriasi pagarba argumentams, tad ir pokalbis su dvejojančiu turi prasmę. Todėl jei dvejojate, ar TS-LKD nusipelnė jūsų pasitikėjimo, štai keletas argumentų, kodėl spalio 13 d. verta balsuoti už numerį 13.

Dvejoti verčia mūsų komunikacija? Bent jau tokią priežastį dažniausiai girdime iš turinčių mums priekaištų, kai sprendžiame vieną ar kitą sudėtingesnę problemą. Taip – iššūkių nestokojančioje kadencijoje daugiausia dėmesio skyrėme darbams ir problemų sprendimui, o mažiau tam, kaip apie tai pasakojame visuomenei. Sunku aplenkti dabartinio informacinio srauto tempus ir sėkmingai atskirti pradinį siūlymą diskusijai nuo galutinio sprendimo; atskiro žmogaus nuomonę nuo Vyriausybės, frakcijos ar partijos nuomonės. Tad iš anksto pataikyti sunku: jei nori kuo platesnės ir ilgesnės diskusijos, turi atsimušinėti nuo įvairiausių sklandančių idėjų „įfaktinimo“. O priešingoje situacijoje sulauki pagrįstų priekaištų, kad diskutuota per mažai.  Ir visgi, kitai kadencijai įsipareigojame skirti daugiau dėmesio komunikavimo svarbai.

Dvejonių kyla, nes mums kažkas nepavyko? Nors ir labai norėtųsi pasidžiaugti tuo, kas pavyko (nes tikrai yra kuo), bet dvejonės kyla ne dėl sėkmės. Man asmeniškai apmaudu, kad į naują kadenciją persikelia tokios problemos kaip pajamų nelygybė: nors pavyko jos neišauginti iki prieš dešimtmetį kairiųjų pasiektų lygių, nepaisant gana spartaus ekonomikos ir sėkmingiausiųjų visuomenės narių pajamų augimo, nepavyko sutelkti politinio palaikymo mokesčių įstatymų keitimams ir Europos Komisija jau ketvirtai politinei daugumai rašys tas pačias rekomendacijas. Tai nėra dešinės-kairės klausimas, juoba, kad TS-LKD nesiekė ir niekada nesieks jokios lygiavos – esame centro dešinioji partija. Daugeliu kitų aspektų sėkmingos Lietuvos „prizinė“ vieta tarp ES šalių pajamų nelygybės lentelėje tikrai nepuošia ir tai nėra sveika visuomenės sanglaudai. Tarp nesėkmės priežasčių yra galbūt nepalankus politinis kalendorius, galbūt nenoras spręsti sunkius ir, kaip manoma, nepopuliarius klausimus. Matyt, kad derybose dėl koalicijos tokioms temoms diskutuoti reikia skirti daugiau laiko. Kitai kadencijai įsipareigojame dėl svarbiausių klausimų su potencialiais koalicijos partneriais derėtis tiek, kiek reikės, kad sutarimui būtinas konsensusas būtų kuo aiškesnis.

Dvejoti verčia tai, kad mes patys neturime vieningos pozicijos kai kuriais svarbiais klausimais? Taip, yra klausimų, kuriuos didelė dalis mano kolegų, kaip ir aš pati, norėjome išspręsti jau šioje kadencijoje, bet neužteko palaikymo. Tačiau elgėmės sąžiningai ir iš karto pasakėme, kokiais klausimais vieningo požiūrio neturime. Rankų vieni kitiems nesukiojome ir nesukiojame. Nors niekas šioje kadencijoje neužtikrino tiek balsų svarbiems žmogaus teisėms klausimams, kaip TSLKD, nepriimti sprendimai skauda, kaip neužgyjanti skola mūsų bendrapiliečiams. Bet rinkimai tuo ir palankūs, kad leidžia pasirinkti ir konkrečius politikus, kuriems norisi patikėti atstovavimo teisę. O aš kitai kadencijai įsipareigoju ir toliau nepaliauti įtikinėti, kad vienintelis būdas atimti šiaudines kaliauses iš visokio plauko populistų ir prokremlinių veikėjų – priimti įstatymus, sureguliuojančius iki šiol nesureguliuotus gyvenimo klausimus. Ir toliau žengti pirmyn.

Dvejonės kyla dėl mūsų santykių su kitais politikos dalyviais? Politikoje santykius kuria ne viena pusė, tačiau stengiausi niekada nekaltinti kitų. Įsitikinimas, kad Lietuvos politika yra kažkoks kruvinas mūšio laukas, kuriame visi tyko į kits kitą paleisti akmenį, yra klaidingas – absoliuti dauguma sprendimų yra priimami laiku, sklandžiai ir pakankamai plačiu konsensusu. Esu tikra, kad taip bus ir ateityje. Visgi, konstruktyvius santykius kuria brandus požiūris, kuris gali palengvinti bendravimą ir padėti išvengti nereikalingų kivirčų. Įsipareigojimas kitai kadencijai – mažiau bendrauti per viešąją erdvę, ypač komentuojant, kas ką sakė ar atsakė. Daugiau tiesioginio kontakto. Politiniai skirtumai ne tik turi teisę, bet ir privalo egzistuoti. Kitaip gyventume ten, kur gyventi nenorime. Bet labiau norisi diskusijų dėl turinio, o ne dėl to, kas ką kam „rėžė“ ar „atkirto“.

Po atsakomybių Vyriausybėje eiti į naują kadenciją nėra lengvas iššūkis. Gali būti ne viena dvejoti verčianti priežastis.Bet yra ir priežasčių, dėl kurių esame verti jūsų pasitikėjimo.

Net ir valdydami gausybę tekusių krizių, stengėmės vykdyti pasitikėjimo sulaukusią programą. Tad šioje rinkiminėje kampanijoje beveik neturime diskusijos dėl nuveiktų svarbiausių darbų. Oponentai mažai atakuoja tai, kas padaryta, paaiškindami, ką jie darytų kitaip. O gal ir keista būtų atakuoti dvigubai išaugintą gynybos biudžetą, švietimo susitarimo vykdymą, sparčią pasigaminamos elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą, įgyvendinamus infrastruktūros projektus, kuriems iki šios kadencijos neatsirado laiko. Girdime tik, kad visko bus „dar daugiau ir labiau“. Ir išties taip bus, nes Lietuvos ekonomika augs, tad galimybės spręsti įvairius klausimus augs kartu. Tiesa, ne tiek, kiek dabar girdisi pažaduose, bet vis tiek. Esame partija, kuri nežada nerealių ir populistinių idėjų, bet atvirai sako – jeigu klausimai turėtų greitus, paprastus ir pigius sprendimus, jie visi jau būtų išspręsti. Dilemų ir sunkių pasirinkimų turime nemažai ir privalome ieškoti geriausiai viešąjį interesą atspindinčio susitarimo.

Esame politinė jėga, labai neparanki kremliui. Tiesioginis jo interesas – mažiau drąsi, mažiau principinga, mažiau nepatogi Vyriausybė. Tokia, kuri ES lygiu netelks sąjungininkų dėl naujų sankcijų paketų, kuri nuolat neragins padėti Ukrainai, kuri gal keis prioritetus dėl gynybos stiprinimo, arba kels Vokietijos Bundestago abejones, ar verta ratifikuoti susitarimą dėl nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje.

Mes išeiname iš šio išbandymų laiko sustiprėję ir užgrūdinti. Įrodėme, kad gebame ryžtingai bei greitai veikti net ir sunkiausiose, precedentų neturinčiose situacijose. Drauge išmokome ir sunkias bei skaudžias šio nelengvo laikmečio pamokas: paliekame jį atviresni bei atidesni, pasirengę pripažinti savo klaidas ir jas taisyti. Nebijome kritikos, kuri yra normalus demokratinės visuomenės požymis. Esame pasirengę tiesti ranką visų pažiūrų žmonėms, kurie nori stiprinti Lietuvą – išoriškai ir iš vidaus.

Balsuoti yra už ką. Balsuoti už, o ne prieš. Ir tegul bus „šakės“ – populizmui, neapykantai ir kremliaus svajoms. Visi kartu pasiekėme tiek daug, tad privalome tai ginti. Ir auginti.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD PK sąskaitos. Užs. Nr. 2024-10-12/01.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *