„Auginu gėles ir pomidorus, patinka nerti, siuvinėti, siūti, iš popieriaus ar putgumės karpau bei gaminu gėles, skaitau knygas, dėlioju deimantines mozaikas ir tapau pagal skaičius“, – vieną po kitos mėgiamas laisvalaikio veiklas vardija alytiškė Kristina Jonynienė.
Išgirdus, kiek daug įvairių veiklų Kristina spėja nuveikti laisvalaikiu, nejučia kyla klausimas – kaip ji viskam randa laiko? Juk moteris dar ir dirba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.
„Stengiuosi susidėlioti laiką taip, kad jo liktų ir mėgstamoms veikloms. Po darbo grįžusi namo atlieku namų ruošos darbus, o vėliau, kadangi vaikai jau nemaži ir jais rūpintis reikia mažiau nei anksčiau, galiu skirti laiko sau“, – šypsosi moteris.
Kristina neslepia, kad atrasti daugiau laiko mėgstamoms veikloms ją paskatino sunkūs gyvenimo išbandymai – moteriai teko susidurti su onkologine liga.
„Kai buvo mažai šansų išgyventi, pradėjau viską labiau vertinti. Supratau, kad gyvenimu reikia džiaugtis čia ir dabar, o mėgstamos veiklos man padėjo tą džiaugsmą atrasti“, – pasakoja Kristina.
Kristinos šiltnamyje – pomidorų spalvų, formų ir skonių įvairovė
Pomidorų auginimu Kristina susidomėjo maždaug prieš 16 –17 metų, kai šeima nusipirko sodą. Ten buvo didelis šiltnamis, o jame tilpo nemažai pomidorų. Iš pradžių Kristina jame augino įprastus pomidorus.
„Pirmas pomidorų derlius nebuvo didelis, nes žemė, į kurią juos sodinome, buvo skurdoka ir prasta, trūko žinių, reikėjo žinoti, kuo juos tręšti, tačiau laikui bėgant situacija keitėsi – palaipsniui dirvožemis gerėjo, daugėjo pomidorų, prasidėjo pomidorų degustacijos, į kurias buvo įtraukti vaikai“, – pasakoja Kristina.
Vėliau susidraugavusi su kaimynėmis, moteris ėmė keistis su jomis pomidorų sėklomis. Taip įprastus pomidorus šiltnamyje pamažu ėmė keisti iš kaimynių pasiūlytų sėklų užauginti daigai.
„Vėliau įnikau į veislinių pomidorų „rojų“ ir šiltnamyje pasisodinau apie 100 pomidorų veislių“,– atvirauja moteris.
Tiesa, pernai Kristinos šiltnamyje noko 80 veislių pomidorai, o šiemet dar mažiau – kiek daugiau nei 60 pomidorų veislių.
„Atsirinkau patinkančias veisles. Be to, auginti daug pomidorų nėra poreikio. Juos reikia suvalgyti, išmesti juk gaila, vis tik įdedi daug darbo, o dalinti nesinori“, – teigia ji.
Mylimiausias Kristinos pomidoras – „Lapės nosis“. Ši veislė išsiskiria savo ryškiai oranžiniais, pailgos širdies formos vaisiais, kurie pabaigoje turi nedidelį „nosytės“ užlinkimą. Šie pomidorai yra mėsingi, beveik neturi sėklų, jų tekstūra – „sviestinė“, o skonis pasižymi ypatingu saldumu.
Tarp mėgiamų Kristinos pomidorų ir „Gargamel“ veislė. Šiuos slyvos formos oranžinėmis, raudonomis ir tamsiai violetinėmis bei juodomis juostelėmis išmargintus pomidorus Kristinai davė kaimynė.
„Pomidorus mes mėgstame. Mane žavi jų spalvų ir formų įvairovė – būna ir mažų, ir didelių, ir visai neįprastų“, –paklausta, kodėl susidomėjo pomidorų auginimu, sako Kristina.
Moters teigimu, pomidorų auginimas jai – ne tik malonus užsiėmimas, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti. „Tai atgaiva akims, malonumas skonio receptoriams ir tikras spalvų džiaugsmas“, – priduria Kristina.
Nemenką pomidorų auginimo patirtį sukaupusi moteris pasidalija ir patarimais, galinčiais padėti kitąmet užauginti didesnį nei įprastai pomidorų derlių.
„Aš stengiuosi pomidorus tręšti natūraliai – pelenais, žolių raugais. Svarbu žinoti, kada ir ką reikia daryti. Iš pradžių žolių raugą ant pomidorų pildavau bet kada, tuomet pomidorų daigai užaugdavo milžiniško dydžio, tačiau derėjimas būdavo prastas. Dabar šį raugą aš pilu į duobutes sodindama pomidorų daigus arba kiek vėliau, kai pomidorai prigyja, bet labai po truputį“,– pataria Kristina.
Nors pomidorus Kristina šiltnamyje dar vis skina, tačiau jau galvoja apie kitus metus, kitąmet moteris planuoja didinti auginamų veislių skaičių ir atkreipti dėmesį į ligoms atsparias pomidorų veisles.
Jurginai – dar viena Kristinos meilė
Pradėjusi auginti pomidorus, Kristina susižavėjo ir jurginais. „Kaimynė davė vieną paprastą senovinį jurginą, o vėliau interneto platybėse atradau daug kitų gražių jurginų, kurių dabar turiu visą šimtą“, – apie dar vieną savo pomėgį pasakoja Kristina.
Prieš kelerius metus moteriai teko apsilankyti ir jurginų parodoje, kurioje akį patraukė kelios veislės. Susidomėjusi jomis, Kristina internete surado parodoje jurginus eksponavusių augintojų kontaktus ir įsigijo labiausiai patikusias veisles.
Šiemet savo jurginų kolekciją ji papildė savo vardo jurginu „Freda Kristina“, kurį ji atrado Botanikos sode.
„Jurginas yra mano meilė“, – šypsosi moteris.
Kristinos planuose – kaligrafija ir dzen raizginių (zentangle) kūrimas
Kristinos laisvalaikis neapsiriboja vien gėlių auginimu. Namuose ji mėgsta užsiimti įvairiais rankdarbiais, o savo sukurtus darbus mielai pristato ir parodose. Neseniai jos darbai buvo eksponuojami Metelių bibliotekoje, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir literatūros skyriuje. Parodose lankytojai galėjo išvysti moters iš popieriaus ir putgumės sukurtas gėles, snaiges bei kitus kruopščiai pagamintus darbus.
„Karpymą atradau kolegių dėka. Prieš Kalėdas darbe reikėjo papuošti erdvę. Lyg ir viską papuošėme, tačiau vienas kampelis liko tuščias. Internete pamačiau dideles iškarpytas snaiges ir pamaniau, kad reikia pabandyti jas padaryti, nors anksčiau to niekada nebuvau dariusi. Vakare grįžusi namo pabandžiau iškarpyti vieną snaigę, tačiau tuo viskas nesibaigė – iškarpiau jų ne vieną. Tomis snaigėmis papuošus bibliotekos erdvę, visų žvilgsniai krypo būtent į jas. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakoja Kristina.
Pavasarį valstybinėms šventėms Kristina vėl ėmė puošti bibliotekos erdvę. Tąkart ji iškarpė Lietuvos vėliavos spalvų gėles. Nuo tada Vaikų ir literatūros skyriaus erdves moteris puošia nuolat – vos pasikeičia metų laikas, bibliotekoje atsinaujina ir dekoracijos.
„Aš visada kuo nors užimta. Tai puošiu darbovietės erdves, tai ruošiu dekoracijas Metelių bibliotekai. Gal dabar atsiras daugiau laiko, tai pamegsiu ar panersiu,“ – teigia moteris.
Paklausta, kuri iš daugybės laisvalaikio veiklų jai pati mieliausia, Kristina vienos iš jų neišskiria. Moteris sako, kad pomėgiai keičiasi priklausomai nuo metų laiko.
„Sakyčiau, kad mano laisvalaikio veiklos man patinka pagal sezoną. Vasarą daugiau laiko skiriu gėlėms ir pomidorams, o žiemą imuosi tapybos pagal skaičius, dėlioju deimantines mozaikas“, – pasakoja Kristina.
Moteris prisipažįsta, jog turėti laisvalaikio veiklą jai yra labai svarbu. „Aš nenustygstu vietoje. Tarkime, geriu kavą ir begerdama ją kažką sugalvoju nuveikti, grįžtu, o mano kava jau beveik atšalusi, nes jeigu aš išeinu į lauką, tai mane „pasigrobia“ gėlės, o kai nueinu į šiltnamį – pomidorai“, – juokauja Kristina.
Nepaisant to, kad Kristinos gyvenime netrūksta įvairių veiklų, moteris neketina jomis apsiriboti – ateityje norėtų išbandyti ir naujus kūrybinius užsiėmimus. Moteris svajoja išmokti kaligrafijos bei išbandyti dzen raizginių (zentangle) kūrimą.
Atrodo, Kristinos gyvenime vietos naujiems pomėgiams visada atsiras. Ji įsitikinusi, kad svarbiausia – nebijoti išbandyti, kurti ir džiaugtis tuo, ką darai, o kol vieni pomėgiai keičia kitus, jos kasdienybę ir toliau spalvina gėlių žiedai, praturtina kūryba ir nuolat gimstančios naujos idėjos.
