Alytiškė Evelina Gecevičiūtė – viena iš geriausiai šiemet valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių Dzūkijos sostinės abiturientų. Chemija ir anglų kalba – dalykai, šalia kurių jos mokyklos baigimo atestate puikuojasi aukščiausi įvertinimai. Be jų Evelina laikė dar tris egzaminus: biologijos, matematikos ir lietuvių kalbos, jų balai taip pat gana aukšti.
Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientė sako, jog laikyti egzaminus jai nebuvo sunku, rezultatais ji džiaugiasi, tačiau prisipažįsta jaučianti šiokį tokį liūdesį – baigėsi dvylika metų trukęs svarbus gyvenimo etapas, o dar ta viduje kirbanti nežinia – kas laukia ir kaip seksis ateityje.
Anot jos, pasiruošimas egzaminui nėra tik dienos, savaitės ar mėnesio reikalas. Nuoseklus mokymasis dvylika metų bei meilė tam tikram mokymosi dalykui sudaro sąlygas pasiekti gerus rezultatus laikant egzaminus, koją pakišti gali nebent stresas.
„Aš pati dainuoju ir sportuoju, esu vedusi ir dalyvavusi ne viename renginyje, sporto varžybose, tai, manau, jog gebu susitvarkyti su stresu. Tas, matyt, ir padėjo egzaminus išlaikyti visai neblogai“, – šypsosi pašnekovė.
Ji jau kelerius metus svajoja apie taikomosios chemijos studijas Kauno technologijos universitete ir visada liks dėkinga mokytojai Janinai Liutkienei už įžiebtą meilę chemijos mokslui. Pedagogės paskatinta Evelina dalyvaudavo įvairiose olimpiadose, konkursuose, pasiekdavo gana neblogų rezultatų.
„Pradėjusi mokytis gimnazijoje supratau, jog man labai patinka ir „limpa“ chemija. Kai kurie sako, jog šis mokslas yra sunkus ir nesuprantamas, tačiau man jis – gražus, stebinantis ir netgi stebuklingas“, – sako E. Gecevičiūtė.
Kokie tie dvylika metų mokykloje išliks jos atmintyje ir ko labiausiai trūks?
„Metai mokykloje prabėgo tarsi akimirksniu. Žinoma, buvo ir sunkių momentų, tačiau būtent mokykloje susipažinau su savo draugais, kurie būdavo šalia nelengvomis akimirkomis, ir mokytojais, kurie skatino puoselėti savo talentus ir siekti svajonių.
Pasiilgsiu ir direktoriaus kalbų, šiltos mokyklos atmosferos, juk ne veltui sakoma, jog mokykla tampa antraisiais namais. Turiu daug gražių prisiminimų iš praleisto laiko mokykloje, tačiau dabar metas skristi į kitą gyvenimo etapą kaip tikrai vanagietei“, – šypsosi E.Gecevičiūtė.