„Atsikraustyti gyventi į Alytų buvo vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų“, – sako Vilnių į Dzūkijos sostinę prieš keletą metų dėl meilės iškeitęs Karolis Milišauskas. Jis pastebėjo, kad Alytus visiškai laužo jam kaip provincijai klijuojamus stereotipus, o mažesnis miestas yra kur kas patogesnis gyventi nei didmiestis. Didmiesčio berniuko kelias į Alytų prasidėjo nuo užgimusios meilės alytiškei, buvo paženklintas laimingai pasibaigusiu autoįvykiu, galiausiai pandemija taip sudėliojo taškus jo kūrybinėje veikloje, kad Karolis pats įsitikino – aukso amžių išgyventi galima ir gyvenant mažesniame mieste.
Alytiškei pasipiršo jau po trijų mėnesių
Karolis – tikriausias didmiesčio berniukas. Jis gimė Klaipėdoje, daugiau kaip dvidešimt metų gyveno Vilniuje, o į Alytų atviliojo meilė.
„Iš tikrųjų tai esu meilės emigrantas. Mano žmona Raminta – alytiškė. Keturis mėnesius mes tiesiog susirašinėjome. Tiesa, pažįstami mes buvome kur kas seniau, tiesiog niekada iki tol tiek daug nebendravome. Vėliau pradėjau pas ją važinėti į Alytų ir tai tęsėsi iki vieno lemtingo įvykio.
Vieną žiemos dieną buvo be galo slidu, o aš važiavau į Alytų, išspausdamas vos 60 km/h greitį. Priešais mane nuo slidumo po visą kelią besiblaškydamas atlėkė automobilis ir mane nustūmė į griovį. Paskambinau Ramintai ir pasakiau, kad susitikimas neįvyks, nes pakliuvau į avariją. Ji suorganizavo man tralą, kuris parvežė mane ir automobilį atgal į Vilnių. Taigi, kurį laiką į Alytų teko važinėti autobusu. Kai tai įgriso, tiesiog pasakiau Ramintai, kiek galima važinėti, jau laikas kažką galvoti. Taip ir apsigyvenome kartu, o po trijų mėnesių jai pasipiršau“, – šypsodamasis savo meilės istoriją pasakojo Karolis.
Pakeitė nuomonę apie Alytų
Tiesa, netikėtai prasidėjusi pandemija taip pat prisidėjo prie sprendimo vis tik apsistoti Alytuje, ne Vilniuje. Tokį sprendimą vyras vadina vienu geriausių gyvenime. Kalbėdamas apie Dzūkijos sostinę, jis neslėpė, kad turėjo kitokią nuomonę apie šį miestą, kol jo nepažino geriau.
Į senelių sodybą Dzūkijoje, pro Alytaus pakraštį nuolat važinėjusiam Karoliui anksčiau Alytus asocijuodavosi su senais mediniais namais palei kelią, tačiau tik apsigyvenus Dzūkijos sostinėje, nuomonė keitėsi kardinaliai.
„Man reikėjo pažinti šį miestą, jo kultūrą, aplinką. Labiausiai patiko tai, kad čia galiu nuveikti kur kas daugiau negu Vilniuje, kur labai daug apsimestinio skubėjimo.
Čia yra kur išsimaudyti karštą vasaros dieną, pabėgioti, pakvėpuoti tyru oru. Man labai patinka važinėti dviračiu – čia puiki infrastruktūra.
Alytus turi milžiniškus parkus, kur galima pasivaikščioti ir kartu jis toks kompaktiškas, kad leidžia sutaupyti labai daug laiko. Čia ne tik nuveikiu kur kas daugiau darbų, bet ir turiu daugiau laiko sau, savo šeimai.
Man Alytus labai gražus miestas, patinka ir ta jo pilkuma.
Kartais tiesiog einu gatve ir akyse sau piešiu peizažus, kaip su filmavimo kamera nuo vieno kampo nuslystu iki kito. Pastebiu labai daug gražių dalykų, net ir seni apleisti namai duoda savo jaukumo“, – tikino Karolis. Trūkumų šiame mieste jis taip ir neįvardijo, tik juokaudamas pridūrė: „Nebent dar vieno prekybcentrio, o jeigu rimtai – čia galėtų būti keli geresni barai“.
Karolis pasakojo kartą sulaukęs Vilniuje gyvenusio bičiulio skambučio, su kuriuo jau buvo seniai bendravęs. Pokalbis apie tai, kaip Karoliui sekasi gyventi Alytuje, turėjo įtakos bičiulio apsisprendimui taip pat kraustytis gyventi į Dzūkijos sostinę.
„Aš tiesiog prigyręs pardaviau jam Alytų! Jau dvejus metus jis gyvena šiame mieste ir tikina, kad iki šiol negali atsidžiaugti“, – juokėsi Karolis.
Įkurtoms veikloms – aukso amžius
Jis Vilniuje baigė vizualinės komunikacijos studijas, kurių metu patirties semtis buvo išvykęs į Daniją. Vėliau dirbo agentūrose, turėjo galimybę prisidėti prie didelių ir visoje šalyje žinomų projektų įgyvendinimo.
Dabar Karolis su kolegomis Luku Marčiulaičiu ir Artūru Lavrėnovu įkūrę mažąją bendriją „Colors Taste“, o su kitu kolega Luku Pačėsu – mažąją bendriją „Way makers“.
Jie užsiima socialinių tinklų administravimu, strategijų kūrimu, komercinių, marketingo projektų įgyvendinimu bei kuria turinį socialiniams tinklams. Taip pat teikia foto, dizaino ir filmavimo paslaugas.
„Kūrybinė, kaskart skirtinga ir tikrai nenuobodi veikla. Dar nuo vaikystės svajojau apie filmavimą ir visuomet žinojau, kad noriu tai daryti. Man labai patiko ir marketingas, todėl šiandien mūsų socialinių tinklų, internetinės prekybos turinį apimančių paslaugų spektras – pakankamai platus.
Įdomu tai, kad alytiškiai turbūt net nežino, kad tokios paslaugos teikiamos ne tik didmiesčiuose, bet ir Alytuje. Dauguma mūsų klientų yra būtent iš sostinės, kiek mažiau – iš Kauno. Dažnam Alytaus verslui dar trūksta marketingo svarbos supratimo ir retas kuris pasakoja apie save.
Tai labai paklausios paslaugos, nes visiems reikia socialinių tinklų ir video turinio. Galiu pasakyti, kad dabar tokiai veiklai yra aukso amžius, kurį įmanoma pasiekti gyvenant ne būtinai didmiesčiuose.
Labai džiaugiuosi, kad Alytuje atradau ir puikių kolegų, su kuriais dabar sėkmingai dirbame“, – pasakojo Karolis.
Pasiteiravus apie ateities planus, jis sako, kad galvoje turi daugybę minčių, kūrybinių idėjų, tačiau patikino, kad visuomet jų įgyvendinimui ateina savas laikas. Pastaruoju metu vis sušmėžuoja noras ką nors unikalaus ir įdomaus nuveikti Alytaus miestui, kad apie jį išgirstų visa Lietuva.
„Šiam miestui labai reikia savo veido ir strategijos, o visa tai turint ir jį vystyti būtų kur kas paprasčiau“, – įsitikinęs Karolis.
Slava, Alytui