Varėnoje pristatytas nykstančią šilinių dzūkų audimo tradiciją įamžinantis projektas

Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko renginys, kurio metu  platformos „Parėdzymai“ kūrėjai Eglė Kašėtienė ir Mindaugas Rasimavičius pristatė šiemet jų vykdomą projektą „Nykstančios šilinių dzūkų audimo tradicijos perdavimas: mokomųjų filmų serija“. Susitikimo metu buvo parodytas projektą pristatantis filmukas. Jame užfiksuota ir audimo tradiciją įamžinanti komanda, ir audimo paslapčių patį platformos kūrėją Mindaugą Rasimavičių mokančios patyrusios Kašėtų ir Lynežerio kaimų audėjos Antanina Nadzeikienė ir Ona Mortūnienė,  ir tas nematomas, bet gana sudėtingas „kelias“ iki audimo pradžios. Kūrėjai papasakojo, kad baigiama kurti septynių išsamių divonų audimo mokomųjų filmų serija, kurioje bus galima išvysti visą audimo procesą, pasimėgauti dzūkiška tarme, o svarbiausia – suvokti, kiek kruopštumo ir laiko reikalauja tokių audinių gimimas. Šie filmai, anot jo kūrėjų – puiki priemonė patiems pradėti mokytis dzūkiško audimo pagrindų.

Tąvakar biblioteka buvo išpuošta unikaliomis dekoracijomis – ir projekto kūrėjų, ir bibliotekininkių iš namų atneštomis įvairiausių spalvų ir raštų austomis lovatiesėmis, kurios dzūkiškai vadinamos divonais, bei rankšluosčiais, o dzūkiškai abrūsais.

Projekto vadovė ir idėjos sumanytoja Eglė papasakojo, kad mintis įamžinti unikalią, tačiau sparčiai nykstančią audimo tradiciją, kuri šilų kaimuose gyveno šimtmečius, gimė dėl to, jog jai pačiai, kaip etnografei,  labai svarbi ir ši tradicija,  ir jos išlikimas, ir įamžinimas  ateities kartoms.

„Šilų Dzūkijoje kone kiekvienoje pirkioje atvėrę močiučių spintas, nustebsime, kiek juose margaspalvių, margaraščių divonų, abrūsų ir kitų jų rankomis austų audinių. Kartu apima ir liūdesys, kad jų kiek yra, tiek yra, nes naujų jau beveik niekas nebeaudžia. Šilų Dzūkija labai traukia etnografus, nes šiliniai dzūkai ilgiausiai išlaikė archaišką gyvenimo būdą, tradicijas ir papročius. Sparčiai tuštėjant kaimams, šią tradiciją baigiame prarasti, o šimtmečius kauptai žinių bazei gresia išnykimas. Todėl mūsų komanda nusprendė detaliai ir kokybiškai užfiksuoti bei populiarinti šią sudėtingą ir kerinčią šilinių dzūkų lovatiesių audimo tradiciją. Platformą „Parėdzymai“ sukūrėme tam, kad dzūkių audėjų puoselėti raštai ir audimo technika neišnyktų užmarštyje, o surastų savo vietą dabartinio žmogaus gyvenime bei namų interjere“, – kalbėjo ji.

Apie audimą ir kūrybinį procesą skambiai dzūkiškai ir labai linksmai papasakojo pats Mindaugas, kuriam šilų Dzūkija – ir tarmė, ir tradicijos, ir gyvenimo būdas – labai sava. Pats varėniškis, o austi pramokęs iš Kašėtų kaime gyvenusios savo močiutės. Botanikos mokslų daktaras, užsidegęs įminti audimo paslaptis bei jau dėmesingai perimantis dzūkų audimo tradiciją,  atskleidė, kaip sekasi Kašėtų kaime jau pusę metų vykstantys filmavimo darbai.„Šiej metai skirci keturnyciam. Mokytojos unikalios. Su keturiom nycim baigiam pasakojimus. Kitais metais priaisim prie aštuonianycių, kur ir technika, ir darbas skirias. Tai po metų galėsim paporyc apie aštuonianycinius. Kožnas daiktas, raikalingas audzianc,  turi savo pavadzinimų. Tai raikės prieg tų fylmų ir dzūkiškų žodzynėlį pridėc, kad žmonys suprast“. Pavadinimas „Parėdzymai“ taip pat vienas iš audimo proceso žodžių. Pasakotojas šmaikštavo, kad šilinių kaimų dzūkės turi pasidarę ir audimo schemą, planelį, kaip jos sako: „plenelį“,  kuris skamba kaip eilėraštis arba kaip receptų knyga. Projekto kūrėjai dėkojo šioms dviem audimo mokytojoms – Onai Mortūnienei ir Antaninai Nadzeikienei, kad jos nepaisydamos garbaus amžiaus, sutiko  pamokyti audimo ir filmuotis.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta projekto kūrėjus pasveikino taip pat dzūkiškai: „Porinat apie tuos dalykus, kas mumi, šilų dzūkam, pažįstama ir brangu. Mislinu, kad kiekvienas klausydamas prisminėm ir savo vaikystį, ba daugelis mūs savo mamas ir močiutes matė audzancias, gal ne vienam teko jom ir pamačyc. Mano mamytė irgi mėgo ausc abrūsus su tautiniais ženklais. Labai gaila, kad šilų kaimuose audzimas jau baigia išnykc. Dėkui kūrėjam, kad sumislinot tokį unikalų projektų ir inamžinot šitų sudėtingų šilinių dzūkų lovatiesių audimo tradicijų. „Parėdzymų“ kūrėjai padarė labai dzidelį ir svarbų darbų – šilų dzūkų audzimo tradicija neišnyks, ji bus gyva šituose fylmuosa“.

Susitikimo metu buvo prisiminta, kad anksčiau audė beveik visos kaimo moterys, jos dirbdavo kartu ir padėdavo viena kitai, taip pat ir raštais, ir siūlais keisdavosi. Tai buvo ne tik tradicijos puoselėjimas, tęsimas, bet ir bendruomeniškumo stiprinimas.

Rūta Averkienė

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.