Dzūkijos gidė gydosi Alytuje: „Nemokate vertinti, ką turite“

pexels.com nuotr.

Būti ar nebūti, kaip ir gydytis ar nesigyti Alytuje, klausimas kankinantis ne vieną. Į jį šį kartą atsakymo ieško Alytuje neseniai įsikūrusi nepriklausoma portalo autorė, pasivadinusi Dzūkijos gide. Primename, kad autorės nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

„Turiu idėją, ką daryti su visais nepatenkintais gyvenimu Alytuje – siūlau juos trumpam ištremti į Vilnių. Pageidautina, tolimesnį rajoną nuo centro, surasti darbą senamiestyje, o vaikų mokyklas – dar kitame miesto gale. Taip, kaip standartiškai gyvena pusė vilniečių. Gavę galimybę grįžti į Alytų – žemę bučiuotų, garantuoju.

Šventąjį gralį jaučiausi atradusi ir aš, kai rugsėjo 1-ą nuvažiavusi „prirašyti“ naujai šeimos gydytojai vaikus, nes reikėjo pažymų mokyklai, gavau laiką vizitui rugsėjo 2 dieną. Ankstesnė mano patirtis rodė, kad be jokios rimtesnės priežasties (kaip, pavyzdžiui, 39 laipsnių temperatūra), pas šeimos gydytoją patenki po dviejų savaičių. O jei ta priežastis rimtesnė – privalai kitą rytą skambinti 6.30 val. ir maldauti papildomo talonėlio. Su vilnietiška gydytoja jau turėjome ir tradiciją – susiskambiname ir ji sakydavo „O tai kaip tu manai, išrašyt man antibiotikų dabar, ar dar ne?“.

Antrą kartą nuostaba kilo, kai dukra mokykloje stipriai susimušė pirštą. Mokytoja rekomendavo pasitikrinti priimamajame iškart po pamokų, bet didmiesčių patirtis rodė, kad be keturių valandų laukimo ten net papulti neįmanoma. Ai, galvoju, praeis tas pirštas, bet namie nei tvarsliava, nei šaldymas nepadėjo ir pamatę tinimą ėjome su vyru „vaskiči“, kas važiuoja praleisti pusę nakties skubios pagalbos skyriuje. Sėkmė nusigręžė nuo vyro ir su giliu atodūsiu, pakrovėju telefonui ir stora knyga jis leidosi į žygį. Nespėjau nė arbatos dorai išgerti, kai po 45 minučių grįžta šeima – vaikas patikrintas dviejų gydytojų, piršto rentgenas padarytas ir įtvaras jau uždėtas.

Taip pasisekus su vaikų medicinine priežiūra, laimę nusprendžiau išbandyti ir aš. Moterėlė aš ne jauna, tad teko širdį pasitikrint. Nei ligoninėje, nei poliklinikoje talonėlio artimiausiems mėnesiams negavau. Bandžiau laimę pas privačius gydytojus Alytuje – net ir mokant tikrai nemenkus pinigus, patekti pas širdies reikalų specialistus be šansų. Tad atsivertusi e.sveikata susiradau artimiausią vizitą pas puikią specialistę Vilniuje ligoninėje – laiką gavau po savaitės. Aišku, suprantu, vyresniems žmonėms pas daktarus privažinėt į Vilnių nebus sveikatos, bet man tai – beveik ir pramoga.

Įdomumo dėlei, patikrinau, kokia situacija dabar su kardiologais – laisvų vizitų lapkričio pabaigai, beveik 150! Pas odontologą – po mėnesio, pas alergologą – kitą savaitę, LOR gydytojas tiek vaikams, tiek suaugusiems – pirmadienį, pas chirurgą patekti – teks palaukti porą savaičių, o pas psichologą visai laikų nėra.

Dėl aptarnavimo kokybės laikausi nuomonės, kad kaip šauksi, taip ir atsilieps, tad bendrą kalbą radau su visais.

Tikiu, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikia dažnesnės ir, galbūt, sudetingesnės pagalbos ar kompleksinio gydymo, susiduria su daugiau iššūkių. Iš kitos pusės, kalbant apie senjorus – garbūs ponai ir ponios, dar nė viename mieste jūs nesate tokie pagerbti. Tik Alytuje jūs galite trypti senjorų naktišokiuose, po jų sveikatą atstatyti „nuliovame“ geriatrijos skyriuje, o kasdien pramogauti senelių darželyje su masažiniais krėstais, atvežimu bei parvežimu. Kosmosas! O kur dar pušyno oras, kuriuo čia galite kasdien, lyg tikrame kurorte mėgautis ir sveikatintis. Alytus gali tapti lietuviška Florida, kuri JAV garsėja pensininkų kvartalais.

Tad visiems kritikams primenu, nesu aš visų gydytojų ekspertė, bet, tiesą pasakius, dėl to ir neliūdžiu –  turiu dar ne vieną dešimtį metų išbandyti šias „pramogas“, bet geriau, kad jų neprireiktų nei man, nei jums. Sako, kad nusiteikimas jau yra pusę išgijimo, tad nustokite būti niurzgos ir įvertinkite tai, ką turite. Sveikatos!“

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.