Miroslavo seniūnija – modernus kraštas ar tyliai senstanti provincija?

Neseniai pradėjusi dirbti Miroslavo seniūnė Oksana Čeponienė šiuose kraštuose – ne naujokė, pažįsta žmones, yra pasirengusi jiems padėti, tačiau neslepia, kad užimant tokias pareigas yra ir baimės, ir dar nežinomų dalykų. Tad su naująja seniūne ir kalbamės apie tai, kokia ta Miroslavo seniūnija – didelių pokyčių sulaukianti perspektyvi vieta gyventi ar tyliai senstanti provincija?

– Kas paskatino Jus dalyvauti konkurse Miroslavo seniūnės pareigoms užimti? Juk turėjote gerą darbą? Siekėte karjeros?

– Svarbiausia gal būtų tai, kad esu šios seniūnijos gyventoja. Jau 5 metai dirbu šioje seniūnijoje, žinau daugumą problemų ir manau, kad  galiu prisidėti prie jų sprendimo. Pastaruosius metus gyvenome be nuolatinio seniūno, laikinasis vadovas „plėšėsi“ tarp dviejų seniūnijų. Jau maždaug metai laiko tenka susidurti su šiuo darbu, kadangi neturėjome seniūno. Pagalvojusi nusprendžiau, kad galbūt verta dalyvauti valstybės tarnybos konkurse, išbandyti savo žinias ir gebėjimus. Džiaugiuosi – man pasisekė, įveikiau kitus pretendentus į šį postą.

– Kol kas dar negalime klausti apie Jūsų nuveiktus darbus seniūnijoje, todėl klausiame kitaip: kokius tikslus esate išsikėlusi, kokius darbus norite nuveikti, būdama šiose pareigose?

– Pirmiausia noriu suformuoti visą komandą – darbo kolektyvą, kuriuo galėčiau pasitikėti. Bendraudama su gyventojais, stengiuosi išklausyti jų norus bei problemas. Su dauguma seniūnijos žmonių jau esu bendravusi, kai dirbau Žemės ūkio skyriuje.

Manau, kad tikrai nebus lengva, nes tai didelė seniūnija, daug gyventojų,  kurių poreikiai ir svajonės kartais netgi atrodo nerealūs, o jeigu ir galėtų būti įgyvendinami, tai tikrai ne šiandien ar rytoj. Vis dėlto, labai tikiuosi, kad man pavyks susitvarkyti su įvairiais iššūkiais, nes ir pati noriu, kad žmonės gyventų gražiau, patogiau, moderniau. Savivaldybės vadovai taip pat pritaria šiai veiklos krypčiai ir stengiasi visokeriopai padėti.

Taip, baimės turiu – ne viską dar žinau seniūnijoje, ne visos problemos aiškios, bet tikrai žinau, kad išsiaiškinsiu! Stengiuosi su žmonėmis būti nuoširdi, mano komunikabilumas padeda lengvai užmegzti ryšį, aptarti net apie opius reikalus.

– Sakėte, kad kelių tvarkymas yra tema, dėl kuriuos sulaukiate daugiausia nusiskundimų, tačiau jau daug seniūnijos kelių yra išasfaltuoti, sutvarkyti.

– Taip, man smagu, jog Miroslavo seniūnijoje lieka vis mažiau neasfaltuotų kelių. Kalbėjausi su savivaldybės meru Algirdu Vrubliausku, administracijos direktore Gintare Jociunskaite, jie sako, kad planuojama asfaltuoti bei žvyruoti ir likusius seniūnijos kelius.

Šiuo metu vyksta kelio asfaltavimo darbai Mociškėnų kaime. Šiemet čia planuojama nutiesti trumpą atkarpą, o vėliau pabaigti ir likusią asfaltuoti. Laukinčiai-Laukintukai atkarpa irgi pradėta asfaltuoti. Čia taip pat yra projektuojama ir planuojama nutiesti ilgą asfalto atkarpą. Neseniai išasfaltuotas kelias nuo Kumečių per Viešnagius į Atesninkus. Ankstesniais metais išasfaltuota dalis kelio Mankūnai-Miroslavas (Liepų g.), rangovai projektuoja ir likusią asfalto dalį nuo Mankūnų iki Miroslavo. Išasfaltuoti keliai Miroslavas-Jurgiškiai, Luksnėnai-Kurnėnai-Laburdiškės (Ežero g.), Papėčiai-Obelninkėliai (Piliakalnio g,), Varnagiriai-Remeikiai. Kumečių Kreivoji ir Dvaro g. bei Miroslavo Vienuolyno ir Dainavos g. buvo nutiestas išlyginamasis sluoksnis. Seimeniškių kaime yra išasfaltuota daug atkarpų, planuose yra ir toliau tvarkyti šį ruožą. Galiausiai– kelio Cigoniškiai-Obelninkėliai ruožas, dėl kurio labai prašė žmonės, buvo sutvarkytas. Tad Miroslavo seniūnijos gyventojai negali skųstis, jog keliams neskiriama dėmesio, bet, žinote, kai yra gerai – visada žmonės nori dar geriau. Kaip seniūnė, noriu pastebėti, kad kelių tvarkymas yra labai brangus dalykas, todėl raginu pačius gyventojus tausoti, atsakingai naudoti bendrus kelius.

– Geri keliai, infrastruktūra, gražus kraštovaizdis, arti miesto – ar todėl Miroslavo seniūnija tampa vis patrauklesnė naujakuriams?

– Miroslavas kasmet vis modernesnis ir gražesnis. Šiuo metu seniūnijoje tikrai yra nemažai jaunų šeimų, kurios čia statosi namus, augina vaikus. Vien praėjusiais metais Alytaus rajono savivaldybės teikiama finansine paskata įsigyti pirmąjį būstą seniūnijoje pasinaudojo 6 šeimos. Yra įsteigtas Jaunimo dienos ir Šeimos centras, neseniai renovuota gimnazija. Joje – atnaujintas ikimokyklinis skyrius: įsigyti baldai ir edukacinės priemonės grupių patalpoms įrengti. Taip pat sutvarkytos edukacinės erdvės lauke, kurių dėka vaikams sukuriama galimybė atskleisti savo kūrybiškumą. Gimnazijoje įrengta saulės fotovoltinė elektrinė, kurios pagaminta elektros energija naudojama vidaus reikmėms. Gerinant mokinių pasiekimus, gimnazijoje įdiegtas kokybės krepšelis 5–8 klasių mokiniams.

Statoma nauja ambulatorija. Joje gyventojams bus sudarytos geresnės sąlygos gauti įvairias sveikatos priežiūros paslaugas, o darbuotojams talkins moderni įranga, gerai įrengti kabinetai. Turime ir senelių globos namus, kuriuose mūsų seneliai nesibaimina dėl pabrangusių elektros ar šildymo kainų, nes yra viskuo aprūpinti, prižiūrėti, gyvena šiltai. Ant pastato stogo taip pat įrengta saulės elektrinė, o už patalpų šildymą „atsakingas“ alternatyvus pilnai automatizuotas šilumos gamybos įrenginys – šilumos siurblys oras–vanduo. Globos namuose šiuo metu stacionarios socialinės paslaugos teikiamos 49-iems Alytaus rajono gyventojams.

– Kokios darbo vietos siūlomos Miroslavo seniūnijos gyventojams? Ar apskirtai čia įmanoma susirasti darbą?

–Taip, turime nemažai įmonių, todėl ir darbo vietų atsiranda daugiau. Pvz., Miroslave ir Zizėnuose įsikūręs Bakšių ūkis augina daržoves – nuo bulvių, svogūnų iki braškių, kurių galima įsigyti Alytaus turguje. „Šilo uoga“ Zizėnuose augina šilauoges. Beje, jie vieninteliai rajone, o gal ir visoje Pietų Lietuvoje yra įrengę prekybos vietą, paremtą pasitikėjimu pirkėjais: šalia kelio esančiame kioske kiekvieną rytą paliekamos dėžutės pilnos uogų – sustojai, pasiėmei kiek nori, o pinigus palieki specialioje dėžutėje. Šalia nurodyta ir sąskaita, į kuri galima pervesti pinigus, jeigu vietoje neturi grynųjų. Panašu, kad tokia prekyba pasiteisino, nes apie pietus matau, kad kioskelio lentynos jau beveik tuščios.

Turime itin populiarią produkciją gaminančią įmonę „Dvaro mėsa“. Geistariškėse, Plytinės g. prie įmonės parduotuvės visada nusidriekia eilė norinčių įsigyti „Dvaro mėsa“ gaminių.

Balkūnuose įsikūrusi įmonė „Dzūkijos baldai“, pačiame Miroslave populiarią kepyklėlę „Pupa“ turi atidariusi Rima Petrašiūnienė. Geistraiškėse neseniai atsidarė dar viena kepyklėlė – „Tu saldi“. Čia pat įsikūrusi bendrovė „Mr. Clay“ – molio tinko ir molio dažų įmonė. Tad verslas plečiasi, ir darbo vietų galima rasti.

Daugelyje darbų seniūnijai tradiciškai talkina mūsų ūkininkai – Saulius Valūnas, Lina ir Jonas Vertinskai, Alvydas Kėrys, Saulius Dulskis, Gintaras Kavaliauskas. Jie ne tik duoda darbo vietiniams gyventojams, bet prireikus ir sniegą nuo kelio padeda nuvalyti.

– Seniūnijoje turite tikrai gražių vietų. Kaip manote, ar užtenka tik tvarkyti jų aplinką, ar reiktų sugalvoti kokių nors naujovių, kurios labiau trauktų lankytojus į šias vietas?

–Turiu minčių dėl Kaukų ir Obelytės piliakalnių – čia labai graži gamta, sutvarkius ir pritaikius ją susibūrimams, manau ateityje galėtų vykti daugiau renginių.

Mūsų seniūnijai priklauso ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla. Dabar ji sutvarkyta, vyksta įvairūs renginiai – koncertai, parodos, edukacijos, nuolat atvyksta turistų grupės. Čia lankytojai gali ir skaniai pavalgyti, ir turiningai praleisti laiką, o jaunimas dėl mokyklos ir jos aplinkos grožio dažnai čia užsuka tiesiog nusifotografuoti. Norėčiau, kad net trumpai sustoję keliautojai galėtų prisiliesti prie šio pastato istorijos, mūsų krašto kultūros, įsitraukti į interaktyvias veiklas.

Panašiu tikslu – tiesiog nusifotografuoti žmonės važiuodavo prie Kumečio krioklio, tačiau jo aplinka buvo apleista, prieiti prie upelio buvo nesaugu. Savivaldybės vadovų iniciatyva šis gražus Miroslavo seniūnijos kampelis jau tvarkomas. Išasfaltavus kelią, įrengti užtvankos atitvarai, nauji laiptai, kuriais galima nusileisti arčiau krioklio, baigiama įrengti vasaros poilsio ir maudymosi vieta. Galbūt vietos verslininkai sugalvos čia pasiūlyti kokių nors pramogų ar greitojo maisto paslaugų, tada Kumečių krioklys taps dar populiaresnis, pritrauks daugiau lankytojų.

– O kaip Miroslavo seniūnijos gyventojai leidžia laisvalaikį? Ar jie aktyvūs, bendruomeniški?

– Taip žinoma! Daug žmonių po darbo lanko repeticijas įvairiose meno saviveiklos kolektyvuose. Išskirčiau šokių kolektyvą „Svirtis“ ir vokalinę grupę „Bent“, ansambliuose „Ragilė“ ir „Vijūnė“ ir aš pati dainuoju (juokiasi). Kumečiuose turime energingą kapelą „Kaimynai“, trio „ Jaunystės godos“, Parėčėnuose skamba „Šilo aidas“.

Ir bendruomenės mūsų veiklios, kasmet kiekviena bendruomenė rengia savo šventes, dalyvauja įvairiose akcijose. Tai Kumečių, Parėčėnų „Mažoji sodybėlė“, Vankiškių, Miroslavo „Svirtis“ bendruomenės. Vasaros pabaigoje jos suvienija jėgas, ir visą seniūniją sujungia bendra šventė „Širdim tave apkabinsiu“. Matau daug veiklaus, energingo jaunimo, todėl tikiu, kad Miroslavo seniūnija turi gerą perspektyvą, ir tai tikrai ne senstanti provincija.

– Ačiū už pokalbį!

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.