Savo darbą pomėgiu vadinanti želdinių dizainerė mieliau renkasi batsiuvio be batų etiketę

Kadaise visai netikėtai želdinių dizaino studijas pasirinkusi alytiškė aplinkos apželdinimo specialistė Rugilė Filonova šiandien labai džiaugiasi savo profesiniu pasirinkimu, tapusiu ne tik darbu, bet ir pomėgiu. Nors darbas ir teikia malonumą, pati alytiškė sako mieliau liksianti kaip tas batsiuvys be batų, nes dirbti tuos pačius darbus namuose kaip ir darbe, veikiausiai neužtektų nei jėgų, nei įkvėpimo. Nors ekonominė situacija sodybų ir namų šeimininkus verčia nuspausti stabdžių pedalą, Rugilė įsitikinusi, kad žmonių noras puoselėti savo aplinką išliks visuomet.

Netikėtas atradimas virto darbu ir pomėgiu

„Kai po mokyklos baigimo reikėjo rinktis specialybę, buvo visokių minčių – galvojau apie reklamos dizainą, svarsčiau ir apie pedagogikos studijas, bet kai visai netikėtai Vilniaus kolegijoje aptikau želdinių dizaino inžinerijos studijų programą, visi prieš tai buvę pasirinkimai nublanko.

Po studijų baigimo darbo ieškotis ilgai neteko, nes tokių specialistų poreikis buvo didelis. Dabar tai ir mano darbas, ir pomėgis.

Kartais išties labai pavargstu, nes tai nelengvas fizinis darbas. Po sezono jaučiuosi pavargusi, išsekusi, bet labai gretai viską pamirštu, kai vėliau pamatau galutinį savo darbų rezultatą“, –  pasakojo Rugilė.

Būtent todėl jai labai tinka batsiuvio be batų etiketė, mat, Rugilės įsitikinimu, po darbų sugrįžus į namus vėl eiti dirbti tų pačių darbų jai pritruktų jėgų ir įkvėpimo.

„Todėl su šeima gyvenu mieste, o kai norisi kojas ištiesti ant žolytės, visuomet turime tokią galimybę nuvykę pas tėvus į kaimą“, – sakė pašnekovė.

Ji įsitikinusi, kad jeigu kada nors atsibostų aplinkos apželdinimo darbai, tai kita sritis, kurioje apsistotų būtų floristika. O su ja Rugilė taip pat turi daug bendro – pina kalėdinius vainikus ar kitas floristines kompozicijas. Dažniausiai tai būna šaltojo metų laiko veiklos, kai baigiasi apželdinimo sezonas, kuris trunka nuo ankstyvo pavasario iki kol įšąla žemė.

Tarp kriterijų – ilgaamžiškumas ir mažai priežiūros

Kokius apželdinimo darbus patartina daryti besibaigiant vasarai, atėjus rudeniui? Pasak specialistės, vazonėliuose augantiems augalams nėra jokio skirtumo, kuriuo sezono metu jie bus įsodinti į žemę. Svarbiausia, kad tam būtų parinkta tinkama dirva, vieta ir augimo sąlygos.

„Pavyzdžiui, vejos įrengimui geriausias laikas rugsėjį, kai būna daug rasos, o ir piktžolės jau taip nedygsta“, – tikino Rugilė.

Kokie vyraujantys aplinkos šeimininkų norai ir tendencijos? Pasak specialistės, visi nori greito rezultato čia ir dabar, ilgaamžiškumo ir kad aplinka nereikalautų daug priežiūros.

Kalbėdama apie vyraujančias tendencijas, Rugilė pabrėžė, kad pastaruoju metu išaugo smilginių augalų paklausa. Pasirinkimų viršūnėje – hortenzijos, levandos. Populiarumą išlaiko spygliuočiai.

Pastaruoju metu populiarėja ir senoviniai gėlynų augalai, kuriuos puoselėdavo močiutės – ypač didelės apklausos sulaukia bijūnai, jazminai, alyvos. Turbūt rečiausiai šiuolaikiniuose gėlynuose aptinkamos rūtos.

Beje, vienas senųjų augalų Rugilei labai nepatinka – tai rudeninės gėlės astros. O mėgstamiausiųjų sąraše – gražuolės knifofijos.

„Nors kai kuriems augalams ir sudaromos visos reikiamos sąlygos augti, deja, ne visuomet jie prigyja ar maksimaliai išskleidžia savo grožį ir kodėl taip nutinka, išlieka paslaptimi ir specialistams. Kartais augalai nustebina klestėdami, rodos, jiems ne itin palankiose sąlygose. Taigi, ir augalai turi paslapčių“, – šypsosi aplinkos apželdinimo specialistė.

Madingi natūralistiniai gėlynai

Moteris nuolat domisi ir madų tendencijomis, dalyvauja ir kasmet organizuojamoje konferencijoje „Garden style“, kur apžvelgiamos naujausios tendencijos, atkeliaujančios tiesiai  iš prestižinės Čelsio gėlių parodos. Dabar vyrauja natūralizmo, tvarumo idėjos, natūralistiniai želdynai su gausybe gėlių.

„Natūralistiniai gėlynai patinka ne visiems, tačiau juose darbo mažai, nes sėjamos daugiametės gėlės, o piktžolėms vietos juose nelieka, o jeigu kokia ir iškelia galvą, tai jos niekas net nepastebi“, – pasakoja specialistė.

Spygliuočiai ar lapuočiai?

Vyksta nuolatinė konkurencija tarp lapuočių ir spygliuočių, tačiau kad ir kokie pasirinkimai bebūtų, nepavyks išvengti rankų pridėjimo, kad augalas būtų sveikas, gražus.

„Neturiu atsakymo, kas geriau – spygliuotis ar lapuotis. Man asmeniškai labiau imponuoja lapuočiai, nes juose matome sezoniškumą – skleidžiasi pumpurai, žiedai, vėliau rudenėjant augalai keičia spalvas. Visa tai kviečia dažniau apsilankyti sode, pasižiūrėti, ar augalui viskas gerai, su juo pabendrauti, pasidžiaugti.

Šaltuoju metu nuplikę augalai padovanoja mums šiltojo sezono laukimą, išsiilgstame viso to ir daugiau džiaugsmo turime, kai matome, kaip jis per metus keičiasi.

Visuomet sode lankysimės dažniau, jeigu augalai žydės ar duos vaisių“, – tikino specialistė.

Ar galima sutaupyti?

Aplinkos apželdinimas išties reikalauja daug investicijų, daug kainuoja ne tiek darbai, kiek patys augalai. Kai kurie, norėdami sutaupyti, sodybų šeimininkai perka mažesnius augalus, o pasikonsultavę su specialistais, neretai darbų imasi patys. Neretai apsiribojama apželdinimo vizualizacijomis.

Rugilė pastebėjo, kad nepalanki ekonominė situacija koreguoja žmonių planus aplinkos apželdinime – kai kurie aplinkos gražinimo darbus linkę atidėti vėlesniam laikui, o kai kurie sutinka norimo rezultato laukti ilgesnį laiką ir perka mažesnius želdynus.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.