Katastrofišką matematikos egzamino neišlaikymo mastą įvertino ir Alytaus matematikai

Asociatyvi lrytas.lt/D. Umbraso nuotr.

Nors galutinai valstybinio matematikos egzamino rezultatai paaiškės tik liepos 12 dieną, viešumoje jau dalijamasi neoficialiais duomenimis, esą egzamino neišlaikymo procentas – katastrofiškas, net 35 procentai. Situaciją įvertinti sutiko ir keletas Alytaus gimnazijų matematikos mokytojų. Vienos jų įsitikinusios, kad šių metų matematikos brandos egzamino užduotys buvo išties sudėtingos ir kad joms įveikti paprasčiausiai mokiniams pritrūko laiko. Mokytojos įvardija, kad tai galėtų būti ir pačios mokymo programos pasekmė, esą pati programa ypač plati, o pamokų skaičius – per mažas. Būta pamąstymų ir apie pandemines pasekmes. Matematikai apgailestauja ir dėl to, kad Nacionalinė švietimo agentūra taip ir neišgirsta jų bendruomenės siunčiamų signalų ir neatsižvelgia rengiant egzaminų užduotis, o pačioje švietimo sistemoje esą labai trūksta stabilumo.

Atsakomybę turėtų prisiimti ir Nacionalinė švietimo agentūra

„Iki 2018 metų mes mokėjome mokinius išmokyti ir rezultatai buvo geri, o pastaraisiais metais  rezultatai išties smuko. Be abejo, įtakos galėjo turėti ir pandemija. Ši laida oficialiai nelaikė  pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), neįsivertino savo žinių po 10 klasės, o 11 klasėje mokėsi nuotoliniu, kas lėmė motyvacijos trūkumą.

Jeigu daugiau negu trečdalis mokinių neišlaiko egzamino, tai nejaugi tik mokinių ir mokytojų kaltė? Manau, kad tai aiškiai rodo netinkamą egzamino užduoties parengimą, tad atsakomybę už tai turėtų prisiimti ir Nacionalinė švietimo agentūra. Užduotys labiau tinkamos licėjaus mokiniams ir susidaro įspūdis, kad specialiai siekiama mokinius „sukirsti“. Be to, tokioms sudėtingoms užduotims įveikti buvo skiriama per mažai laiko.

Neaišku, kaip buvo vertinta, todėl daryti kažkokias išvadas būtų pernelyg sudėtinga. Tačiau kiek teko girdėti, ypač daug dėmesio buvo skiriama matematiniam raštingumui.

Daug neišlaikiusių bus ir dėl to, kad dalis mokinių tiesiog eina bandyti laimės, gal išlaikys, nes nuo to priklauso, ar pateks į valstybės finansuojamą vietą.

Vis tik Nacionalinė švietimo agentūra turėtų diskutuoti su mokytojais ir ieškoti išeičių, deja, niekas mūsų ten negirdi“, – savo įžvalgomis dalijosi Alytaus Jotvingių gimnazijos matematikos mokytoja Ramunė Kazlauskienė.

Švietimo sistemoje trūksta stabilumo

Putinų gimnazijos matematikos mokytoja, nenorėjusi viešai kalbėti už visą matematikų bendruomenę bei atskleisti savo vardo ir pavardės, įžvelgia ir kitokių problemų, pakišusių koją valstybiniame matematikos egzamine.

„Įtakos turėjo ir nuotolinis mokymas. Ministerija ir visuomenė buvo sužavėta, kaip visi dirba nuotoliu, tačiau niekas nesidomėjo mokinių turimomis sąlygomis. Ne visi juk turi nuosavus namus, atskirus kambarius, savo kompiuterius.

Reikėjo atsižvelgti ir į psichologinę būseną, negalima mokinių perspausti. Nebuvo galimybių patikrinti, ar užduotis mokiniai atliko sąžiningai, ar nenusirašė. Dėl to žinios įsisavintos paviršutiniškai.

Kita problema – valstybinį egzaminą gali rinktis bet kokio lygio pasiekimus turintys mokiniai, net ir neišlaikę PUPP, besimokantys matematikos B lygiu.

Išties kažkas atsitikę ir su mokiniais, nes jų atmintis išties suprastėjusi. Dažnai mokiniai gali puikiai parašyti kontrolinį iš neseniai išdėstytos temos, tačiau vos tik įmetus užduotį iš seniau dėstytų temų, jie nesugeba prisiminti, ko mokėsi.

Dabar veikiančią sistemą galima būtų vadinti parodija. Matematikos egzaminas nėra privalomas, tačiau jeigu nori įstoti į nemokamas studijas universitete ar kolegijoje, esi priverstas šį egzaminą rinktis.

Pats egzaminas nebuvo itin sunkus, tačiau jame buvo labai daug skirtingų temų ir daug užduočių.

Mes, matematikos mokytojai, jau seniai pasimetę, nes nuolat keičiamos metodikos, kuriose nelieka matematinių įgūdžių ugdymo. Pačioje švietimo sistemoje trūksta stabilumo, kuris labiausiai turbūt pasireiškia matematikoje“, – kalbėjo matematikė.

Išsiplėtė programa, o pamokų skaičius nesikeitė

Situaciją įvertino ir Alytaus šv. Benedikto gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė, valstybinių egzaminų vertintoja Jolanta Pacevičienė.

Pasak jos, daugybė matematikos mokytojų pastebi, jog mokinių, mokančių matematiką, yra vis mažiau. To priežasčių esą yra ne viena.

„2011 metais buvo pakeista matematikos valstybinio brandos egzamino programa. Pati programa labai išsiplėtė, o matematikos pamokų 3-4 gimnazijos klasėse nepadaugėjo, tad dažnai mokyti matematikos tenka paskubomis, trūksta laiko žinių įtvirtinimui.

Mokome daug temų, einame į plotį, bet ne į gylį. Tiems mokiniams, kuriems sunkiau sekasi mokytis matematikos, kartais sunku išmokti net pačius lengviausius uždavinius.

Didelės įtakos turėjo ir nuotolinis mokymasis. Kai kuriuos dalykus puikiai galima išmokti ir nuotoliu, tačiau matematikos išmokti buvo iššūkis. Tai patvirtino ir patys mokiniai.

Šios laidos mokiniai dėl karantino nelaikė ir PUPP, kuris būna pirmasis slenkstis mokiniams egzamino repeticijoms. Tai būna pirmasis signalas, kad reikia pradėti mokytis atsakingiau, nuosekliau.

Manau, kad pernykštės valstybinio matematikos egzamino užduotys buvo subalansuotos, tinkamai parengtos. Valstybinis brandos egzaminas juk nėra olimpiada, jis turi atskleisti, ko mokiniai išmoko ir nepavyko išmokti.

Šiais metais valstybinio egzamino užduotis nebuvo lengva. Jį laiko ir tie mokiniai, kurie šio dalyko mokosi bendrajame kurse ir jiems išlaikyti egzaminą šiemet nebuvo lengva.

Manau, kad uždavinių, atitinkančių bendrojo ugdymo programą, buvo mažai. Iš pirmo žvilgsnio užduotis neatrodė tokia sunki, tačiau įsigilinus, lengva nebuvo.

Šiemet per tris egzaminui skirtas valandas mokiniams reikėjo išspręsti 27 užduotis, o dalis jų buvo struktūruotos, gan sudėtingos.

Mokiniai mokytis matematikos nuosekliai pradeda tik 12 klasėje, o tai daryti reikėtų nuo jaunesnių klasių.

Taip pat labai raginame vaikus lankyti įvairius būrelius. Tai labai svarbu visapusiškam mokinių išsilavinimui, tačiau linkėčiau, kad tėvai vaikus paskatintų lankyti ir tiksliųjų mokslų būrelius, kurie padeda stiprinti tiksliųjų mokslų žinias“, – įžvalgomis dalijosi J. Pacevičienė.

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Katastrofišką matematikos egzamino neišlaikymo mastą įvertino ir Alytaus matematikai

  1. Priklauso ir kas egzamino užduotis ruošia
    Dabar gaunasi kad kad kas 2metai sunkus egzamimas.2018m,2020 ir2022m.o tiksliųjų mokslų studentų trūksta labai,labai.tai prie ko preisim
    NEREIKIA LIETUVAI PROTINGO JAUNO?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.