Alytaus metų žmogus Klementina Gruzdienė: „Ir su skaudančia širdimi gali būti laimingas“

Už bendruomeniškumą pastarųjų pasaulio įvykių kontekste 2022-ųjų metų žmogumi Alytuje Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus išrinkta ir simboline auksine plunksna per Alytaus miesto šventės iškilmes apdovanota Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Klementina Gruzdienė šį įvertinimą priima ne tik kaip garbę, bet ir atsakomybę. Bendruomeniškumas šiame žmoguje veržiasi visur, kur labiausiai jo reikia – tiek vienijant ir pagalbą teikiant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus auginančioms šeimoms, tiek nuo karo Ukrainoje bėgusiems žmonėms.

Šalia garbės – atsakomybė

„Ši garbė mane kiek išgąsdino ir savo atsakomybe, užplūdo savikritikos banga, pradėjau svarstyti, kuris čia tas darbas lėmė tokį įvertinimą. Mintimis prabėgau per visus metus, savo veiklą ir manyje užgimė jausmas, kad aš vis tiek viską daryčiau tą patį ir tada nesuprantu, už ką man skirtas tas apdovanojimas.

Mūsų darbe labai svarbus skaidrumas, o būdas tai užtikrinti yra kalbėti apie veiklas viešai. Tai, kad jos buvo išgirstos, padėjo pasiekti ir vieną iš skaidrios veiklos tikslų.

Tai, kad užplūdo absoliuti laimė, džiaugsmas, sunku tai pasakyti, nes supranti, kad šalia viso to yra didelė atsakomybė“, – kalbėjo K. Gruzdienė.

Bendruomeniškumo veikloje nestinga

Bendruomeniškumo Klementinos vykdomoje veikloje išties nestinga. Kiek daugiau nei dvejus metus Alytuje veikianti Alytaus autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ savo veikla ir pasiekimais jau puikiai žinoma visos šalies mastu – ne tik suvienijo, apjungė Alytaus krašto autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus auginančias šeimas, bet ir gerokai išvystė joms taip reikalingų paslaugų spektrą, kurio prieš dvejus metus nė su žiburiu nebuvo galima surasti.

Klementina buvo viena pirmųjų organizatorių, pradėjusių rinkti humanitarinę paramą iš karo talžomos Ukrainos bėgusiems žmonėms. Kelios šeimos prieglobstį surado ir jos pačios namuose. Tarp jų buvo ir šeimų su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų ir kitų negalių.

„Nežinau, tiesiog taip yra, tiesiog taip suprantu šį pasaulį ir teisingumą. Gerai prisimenu, kai pradėjo eiti pirmosios žinutės, kad surinktas pirmasis milijonas humanitarinei pagalbai atvykstantiems į Lietuvą ukrainiečiams, o Alytus buvo pirmasis miestas, į kurį jie atvyko, nekilo dvejonių prisidėti.

Pirmus metus studijuoju lėšų pritraukimą ir žinau organizacijas, kurios rinko tas lėšas, tad jų klausiau, kur tas milijonas, kurio taip reikia čia ir dabar. Dėl biurokratinių dalykų pagalba labai strigo. Puikiai supratau, kaip jautėsi tie pas mus atvykę žmonės, ko jiems reikia čia ir dabar, todėl pati ėmiausi iniciatyvos rinkti paramą, juolab kad kaip fizinis asmuo aš turėjau galimybę išvengti visų tų biurokratinių dalykų ir viską suorganizuoti žymiai greičiau.

Atsiliepė daug žmonių, padėjo surinkti ir higienos reikmenų ir kitų būtiniausių priemonių, daiktų“, – pasakojo Klementina.

Asociacijos veikla – asmenybės dalis

Kalbėdama apie asociacijos veiklą, moteris sako, kad tai yra jos asmenybės dalis ir jai labai svarbu dalintis idėjomis, patirtimi bei laukti grįžtamojo ryšio. Pasak asociacijos vadovės, autizmo spektro sutikimų turinčius vaikus auginančios šeimos yra labai pasimetusios, išgirdę netikėtas diagnozes, užsidaro savyje, stigmatizuojasi, tačiau labai džiaugiasi, kad visuomenė šiuo klausimu stipriai žengia į priekį, o Alytus per tuos dvejus metus taip pat labai pasikeitė šiuo požiūriu.

„Kai su šeima atvykau gyventi į Alytų, pamačiau, kad čia žmonės labiau bendrauja ir todėl man buvo lengviau burti bendruomenę“, – pasakojo Klementina.

Asmeninė patirtis vertė pasirinkti kelią

Beje, į šią veiklą ji įsitraukė ne atsitiktinai, man jos pačios sūnui diagnozuoti autizmo spektro sutrikimai.

„Mūsų atvejis yra gerokai sunkesnis negu kitų. Man atrodo kad esame praėję visus blogiausius variantus, todėl patarti kitiems yra lengviau. Pati iškritau iš darbo rinkos ir iki šiol negrįžau. Kasdien ateina šeimos, jas konsultuojame, jos gauna medikų, švietimo bendruomenės, kitų specialistų paslaugas. Tačiau kiekvienai šeimai tai pripažinti, su tuo apsiprasti reikia labai daug laiko.

Man pačiai prireikė maždaug trejų metų, kai pradėjau pripažinti situaciją. Tenka sunki užduotis kažkaip susitvarkyti su savo emocijomis, atsirinkti informaciją kaip ir ką daryti, viską tiesiog suvirškinti. Tai tiesiog be galo sudėtinga.

Tai viską keičiantis išgyvenimas, tačiau visuomet yra pasirinkimas – ieškoti kaltų, priimti save kaip auką ar priimti tai suvokiant, kad esu ne viena tokia. Pastarąjį kelią aš ir pasirinkau“, – atviravo Klementina ir pridūrė, kad asociacijos veikloje stengiasi nuasmeninti savo patirtį ir atstovauti bendruomenę, mat kiekvieno situacija labai skirtinga.

Paslaugų spektrą išvystyti pavyko vos per dvejus metus

Moteris sako iki šiol žinanti tikrai ne visus kelius ir sprendimus, tačiau tam ir subūrė bendruomenę, kuri dalijasi.

„Gerai, kad turiu į ką atsiremti, pasiklausti, pasikonsultuoti. Mintyse turiu jau dešimt metų veikiančią Lietuvos autizmo asociaciją“, – pasakojo Klementina, per dvejus Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ veiklos metus subūrusi reikiamų paslaugų spektrą.

O jis išties platus – tiek medicininio, tiek švietimo pagalbos srities, tiek atokvėpio, socialinio, psichologinio pobūdžio. Moteris labai džiaugiasi asmeninio asistento paslauga, kurios poreikį kitos savivaldybės dar tik aiškinasi, o Alytus jau visa tai turi.

Klementinos įsitikinimu, ir pati šiai sričiai reikiamų paslaugų situacija Alytuje labai sparčiai keičiasi. Esą dar prieš pusmetį situacija buvo viena, o jau šiandien ji stipriai pažengusi į priekį.

„Apskritai nepalyginsi to, kas buvo dar prieš pora metų, kai dar pati bandžiau gauti reikiamų paslaugų ir galiausiai pritrūkau jėgų kažką bandyti“, – atviravo moteris.

„Tikslų turime ir šiai dienai, jų visuomet bus. Į priekį veda ir pats gyvenimo džiaugsmas, nes su šia diagnoze jis niekur nedingsta, tik tuo momentu prigęsta. Ir su skaudančia širdimi tu gali būti laimingas, padėti sau. Reikia pagalbos visai šeimai, bet gyvenimas juk tęsiasi.

Tie metai asociacijoje tikrai pareikalavo pastangų, tačiau nemačiau kitos galimybės. Tai labai padeda keisti ir visuomenės nuostatas. Alytaus visuomenės nusiteikimas jau yra kitoks, ji yra pasiruošusi permainoms, priėmimui“, – įsitikinusi pašnekovė.

Laisvesnė minutė – bendruomenės labui

Kaip keitėsi pačios Klementinos šeimos gyvenimas, kai jos vadovaujama asociacija jau tiek toli pažengė į priekį?

Moteris atvira, kad rankos atrištos labiau, tačiau kiekvieną laisvesnę minutę ji stengiasi išnaudoti tikslingai bendruomenės labui.

„Taip į darbą negrįžau, tačiau dabartinis mano darbdavys yra Alytaus autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.

Liko neįgyvendinti planai, svajonės, tačiau jau matau galimybę kada nors visa tai įgyvendinti“, – sakė Klementina.

Ji kelia užduotį, kad autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus auginančios šeimos galėtų tapti savarankiškomis, o ne išlaikomomis, mat dažnu atveju tokia diagnozė reiškia buvimą šalia vaiko 24 val. per parą.

Imasi socialinio verslo

Analogišką siekį moteris kelia ir asociacijos veiklai, todėl šalia jos kuria ir socialinio verslo modelį pavadinimu „Kvarkvarelija“. Jo veikla – tekstilinė spauda.

Į jį galės įsitraukti tiek pati asociacijos bendruomenė, o per edukacijos prizmę – ir vaikai. O pagrindiniu siekiu taps pelninga veikla, kurios pelnas atiteks asociacijai.

„Kiekviena organizacija yra tvari, kai stovi ant keturių kojų. Be projektinių veiklų, parduodamų paslaugų ir rėmėjų finansavimo labai svarbu ieškoti ir kitų šaltinių, didinančių savarankiškumą. Norime sparčiau eiti į priekį, todėl nusprendėme kurti socialinio verslo modelį, kuris remtų asociacijos veiklą.

Tikimės per šiuos metus šioje srityje pasistūmėti daugiau ir sudalyvauti rinkoje kaip lygiaverčiai partneriai“, – pasakojo Klementina.

Stiprybė – požiūris ir grįžtamasis ryšys

Pasiteiravus, iš kur tiek stiprybės, ryžto, noro ir jėgų veikti semiasi ji pati, moteris nusišypsojo ir prisiminė, kaip vienas amerikietis ją praminė draskute, kas reiškia, kad ekspresyvi moteris.

„Jeigu į pasaulį žiūrėsi kaip į priešą, kad su juo reikia kovoti, tuomet tai labai greitai išsekins. Aš savo gyvenime nesutikau tokio pasipriešinimo. Manęs tai nesekina, priešingai grįžtamasis ryšys labai sustiprina, įpareigoja, motyvuoja.

Turiu tvirtą šeimą, tėvus, senelius ir dabar jau turime visą kompleksą paslaugų. Žinoma, skolų savo šeimai tik didėja, visuomet norisi daugiau laiko praleisti kartu. Bet džiaugiuosi, kad mus girdi, kad vyksta dialogas, kad esame matomi“, – sakė Klementina.

Ji dėkoja tiek asociacijos, tiek visai Alytaus miesto bendruomenei, tiek rėmėjams, kad turėjo galimybę prisiliesti prie įvairių darbų, projektų kurie reikalingi žmonėms, kad jų pagalbos dėka pasiekiami tikslai.

„Šioje temoje jokios konkurencijos būti negali, čia gali būti tik bendrystė, kurios pagalba galime surasti sprendimą, kaip padaryti, kad mieste būtų gera visiems. Juk tai liečia mus visus, juk tai mūsų visų dalis. Man gera veikti tokioje bendruomenėje“, –  sakė Klementina.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.