Marginimo tradicijas puoselėjanti edukatorė: „Svarbu perduoti senolių patirtį“

Alytaus rajono kultūros darbuotoja, edukatorė Milda Stanevičienė kiaušinių marginimo vašku patirtį ir žinias perduoda ne tik savo vaikams, anūkams, bet ir aplinkiniams. Asmeninio albumo nuotrauka.

Iš kartos į kartą keliavusias, iš savo mamos kiaušinių marginimo tradicijas perėmusi Alytaus rajono kultūros darbuotoja, edukatorė Milda Stanevičienė savo patirtį ir žinias perduoda ne tik savo vaikams, bet ir aplinkiniams. Edukacijas vedanti moteris pasakoja apie senolių tikėtą šventinto margučio galią bei negaili patikėti ir senolių patikrintų paslapčių.

Senoliai tikėjo šventinto margučio galia

„Margutis – Velykų simbolis, kurį reikia pasišventinti ir su šeima prie šventinio stalo pasidalinti. Seniau žmonės labai tikėjo šventinto margučio galia, kad jis neša laimę, sveikatą, derlių. Būtent todėl seniau vaikai eidavo lalauti, o lalautojų sulaukę žmonės apdalindavo juos margučiais.

Atsimenu Dūdiškėse, iš kur ir esu kilusi, gyveno daug giminaičių. Per kiekvienas Velykas arba Atvelykį aplankydavau juos ir krikšto tėvus, gaudavau ne tik kiaušinių, bet ir dar kokią dovanėlę. Įsiminusios dovanos – suknelė nuo krikšto mamos ir rankinukas – nuo krikšto tėčio.

Labai gaila, kad dabar ši tradicija beveik išnykusi, tačiau labai stengiuosi jaunajai kartai perduoti bent jau margučių marginimo tradicijas. Dar ir anūkus pamokysiu“, – sakė edukatorė.

Dar iki Velykų Milda spėjo numarginti dešimtis kiaušinių, edukacijų metu vaikams ir suaugusiems atskleisti paslapčių, kuriomis dažnai naudodavosi mūsų senoliai.

Tradiciją perėmė iš mamos

„Marginti išmokau iš savo mamos. Labai gaila, kad jau jos neturiu. Mano mama buvo puiki įvairių sričių meistrė, pati išmokusi daugybę amatų. Ji buvo puiki kulinarė ir be galo dailiai margindavo margučius – vašku ir skutinėdavo.

Atsimenu vieną labai gražų momentą iš vaikystės, kai žarijas su pelenais pildavome į seną kibirą, kur buvo šildomas vaškas. Juo ir margindavome  kiaušinius. Vėliau tą patį darydavome jau trys kartos – ne tik aš su mama, bet ir mano vaikai.

Dabar jau viskas žymiai paprasčiau, patogiau, nors marginant vašku, labai svarbu išmanyti, kaip tą daryti“, – pasakojo M. Stanevičienė.

Dėmesys – natūralumui

Edukatorė pripažįsta, kad marginti kiaušinius vašku reikia kantrybės ir laiko, tik įgijus įgūdžių, galima išgauti puikų rezultatą.

Milda atkreipė dėmesį, kad žmonės labai daug dėmesio skiria ekologijai, natūralumui, todėl edukacijų metu dažnai sulaukia prašymų pasidalinti patirtimi ir žiniomis, kaip natūraliai išgauti įvairių spalvų margučių.

„Žmonės nustemba, kokių rezultatų galima išgauti ne tik su svogūnų lukštais, bet ir su burokėliais, kopūstais, uogomis, ciberžolėmis ir kitomis žolelėmis. Mano mama naudodavo labai įdomius dažus, kuriuos ir pati vis ruošiuosi išbandyti.

Vos atėjus gavėniai, ji pradėdavo ruoštis Velykoms. Iš miško parsinešdavo juodalksnių, pridrožinėdavo jų žievių ir virintu vandeniu jas užpildavo. Tada, suradusi senos aprūdijusios geležies, ją sudėdavo į užpilą. Visa masė rūgdavo kelias savaites. Tokiais dažais dažyti kiaušiniai būdavo juodi. Ypač gražiai atrodydavo skutinėti arba marginti geltonu vašku“, – pasakojo edukatorė.

Milda yra išbandžiusi ir ne vieną šiuolaikinę kiaušinių marginimo techniką, pavyzdžiui, dekupažo, tačiau visuomet arčiausiai širdies yra marginimas vašku.

Simboliai turi prasmę

Milda pasakojo, kad vašku marginti reikėtų kietai virtą kiaušinį. Prieš tai jis turėtų būti atvėsintas iki kambario temperatūros, tačiau ne per šaltas, nes tada neprilips vaškas. Geriausia rinktis natūralų bičių vašką. Jis kvepia. Įprastai prie medžio kulbelės būna pritvirtintas šaukštas, ant kurio dedamas vaškas. Šaukštas iš apačios kaitinamas žvakės liepsna. Vaškas turi gerai įkaisti.

Labai svarbu pasidaryti tinkamą adatėlę.

„Seniau žmonės iš medžio šakelių nusidroždavo plonas pieštuko formos lazdeles  ir jomis piešdavo. Dabar yra įvairių priemonių. Plonos adatėlės arba mažesni vinukai labai gražiai piešia“, – marginimo vašku paslaptimis dalijosi moteris.

Pasak jos, marginant šiuo būdu, nepaskubėsi, mat nuo kruopštumo priklauso rezultatas.

„Yra įvairių raštų, simbolių – plunksnelės, lapeliai, taškeliai, kryželiai. Kiekvienas simbolis turi savo prasmę. Vieni reiškia vaisingumą, kiti – sveikatą, gerą derlių.

Seniau tikėta, kad į namus parneštas šventintas margutis saugo namus nuo negandų, žemdirbiai net į žemę juos įkasdavo, tikėdami, kad tai atneš gerus metus, gerą derlių“, – apie senovines tradicijas pasakojo Milda.

Moteris įsitikinusi, kad senolių tradicijas būtina puoselėti, saugoti ir perduoti iš kartos į kartą, nes tai yra mūsų tautos autentiškumas.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.