Alytiškių iniciatyvos – biurokratinėse pinklėse: ar išlaikys gyventojų pasitikėjimo egzaminą savivaldybė?

Jau penktus metus Alytuje skelbiamas bendruomenių iniciatyvų projektas. Jį organizuojančios Alytaus miesto savivaldybės atstovai tikina, kad gyventojai vangiai imasi iniciatyvos teikti projektus, ypač didžiuosius. Tačiau iki šiol kažkur biurokratinėse pinklėse įklimpo du didieji projektai – tiek vasaros estrada Alytaus miesto sode, tiek vaikų erdvė A. Matučio parke. Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ padalinio Lietuvoje atstovai sako, kad  labai svarbu, jog dalyvaujamasis biudžetas pirmiausia būtų priemonė kurti pasitikėjimą tarp gyventojų ir savivaldybės. Tad ar Alytaus miesto savivaldybė galiausiai išlaikys gyventojų pasitikėjimo egzaminą?

Aktyviausi projekte – Prienai

Iki šiol Alytuje buvo išrinkti trys didieji projektai, iš kurių du yra įstrigę biurokratinėse pinklėse. Tiesa, savivaldybės atstovai tikina, kad tiek vasaros estrados miesto sode, tiek vaikų erdvės A. Matučio parke neatsisakyta, tačiau tam reikia atlikti sudėtingas, ilgai trunkančias ir kainuojančias procedūras. Dalyvaujamojo biudžeto pradininkai Alytuje kalba, kad vis tik šio projekto vykdymui stinga dabartinės valdžios dėmesio ir pastangų.

Alytaus miesto savivaldybė 2018-aisiais tapo pirmąja, pradėjusia įgyvendinti dalyvaujamojo biudžeto projektą ir kitoms savivaldybėms tapo patirtimi besidalijančia ambasadore.

Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ padalinio Lietuvoje iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė sako, kad pastaraisiais metais kas trečia savivaldybė Lietuvoje įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, o savivaldybių, įgyvendinančių dalyvaujamuosius biudžetus, skaičius per pastaruosius metus ženkliai išaugo.

Į balsavimą bendrai buvo įtraukta beveik 40 tūkst. gyventojų. Daugiausiai gyventojų įtraukė Prienų rajono savivaldybė (20-25 proc. rinkėjų). Alytaus miestas įtraukė iki 5 proc. rinkėjų, kaip ir Šiaulių miesto, Rietavo, Varėnos rajono, Marijampolės, Panevėžio miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybės.

Dalyvaujamojo biudžeto metu viena savivaldybė sulaukia, vidutiniškai, 17 gyventojų idėjų, o nuo 2018 m. savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. eurų.

„Dalyvaujamasis biudžetas, kai savivaldybės gyventojams suteikia galimybę siūlyti idėjas ir balsuoti dėl dalies savivaldybės biudžeto panaudojimo, kol kas yra vienas geriausių būdų kurti dalyvaujamąją kultūrą ir užtikrinti skaidresnį viešųjų lėšų panaudojimą. Pačios savivaldybės sako, kad tai joms padeda geriau suprasti gyventojų poreikius, o bendruomenių nariai geriau žino, į ką savivaldybėje kreiptis rūpimais klausimais“, – I. Dunčikaitė.

Biurokratinėse pinklėse – du projektai

Per 2018-2021 metus alytiškiai iš viso pateikė 57 projektus, iš jų 37 dalyvavo balsavime. Didžiųjų projektų kategorijoje laimėjo iniciatyvos – „Miesto sodo koncertinė erdvė“, „Alytus-Myliu“ miesto vartai bei A. Matučio parkas – erdvė vaikams. Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai buvo atrinkta vienintelė ir tik mažųjų projektų kategorijai priklausanti iniciatyva.

Visos jos jau yra įgyvendintos – „Dainų slėnis – gyvas“, Grilio zonos Jaunimo parke, Bronzinės voverės su riešutu skulptūra,  Aktyvus laisvalaikis šeimai ir grojantys suoliukai „Su gaivia bangele..“, dėžės šunų ekskrementams su maišelių dalytuvais.

Iki šiol įgyvendinta viena iniciatyva – „Alytus-Myliu“ miesto vartai, o biurokratinėse pinklėse įstrigusios dvi didžiosios iniciatyvos – koncertinė erdvė Alytaus miesto sode ir vaikų erdvė A. Matučio parke.

Reikia išmiškinti teritorijas

„Projektai stringa, nes tiek A. Matučio parkas, tiek Alytaus miesto sodas yra miško žemė, be to, pastarasis objektas susijęs ir su kultūros paveldu, tad esančios sąlygos sunkina ir šių dviejų iniciatyvų įgyvendinimą. Tam reikia rengti atskirus projektus išmiškinti teritorijas, kitaip jokių įrenginių statybos ten negalimos. Reikalingi įvairūs leidimai. Todėl tie projektai įgyvendinami ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Vaikšnoras.

Pasiteiravus, kodėl, jo manymu, alytiškiai nesiūlo projektų didžiosioms iniciatyvoms, pavaduotojas tikino, kad galbūt reikšmės tam turi tai, kad tam reikia paskirti nemažai asmeninio laiko ir įdėti daug darbo, mat viską reikia detaliai apskaičiuoti, domėtis, ar konkrečioje teritorijoje tai padaryti įmanoma, ar nedraudžia teisės aktai. Maža to, reikia sustrateguoti ir projekto viešinimą, kad gyventojai balsuotų būtent už jį.

„Su kiekvienais metais mes mokomės iš savo klaidų, nes Alytus yra pirmasis miestas, pradėjęs įgyvendinti dalyvaujamojo biudžeto projektą, visi kiti miestai pas mus semiasi patirties“, – pasakojo M. Vaikšnoras.

Beje, šiemet alytiškiams jau buvo suorganizuotos dvi konsultacijos dėl dalyvavimo iniciatyvų projekte. Pirmą kartą interesantų buvo daugiau, antrasis susitikimas dėmesio sulaukė mažai.

Laukia leidimų statiniams įrengti

Susisiekus su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pavaduotoju Sigitu Stumbru, jis patikino, kad iki šiol stringančios iniciatyvos į šalį tikrai nenustumtos ir šiuo metu vykdomos reikiamos procedūros, siekiant gauti leidimus jas įgyvendinti.

„Šiuo metu kiek labiau reikalai pasistūmėję su vasaros estrada Alytaus miesto sode, mat kaip tik šiuo metu jis išbraukiamas iš valstybinių miškų sąrašo. Kalbant apie vaikų erdvę A. Matučio parke, tai šiuo metu nusiųstos užklausos miškų tarnybai ir aplinkos ministerijai dėl leidimų statyti statinius. Žinau, kad gautas atsakymas, kad galima įrengti takelį bei surenkamą estradą“, – tvirtino S. Stumbras, tačiau tvirtinti, kada konkrečiai galėtų būti įgyvendinti abu didieji projektai, nesiryžo, mat įvairios procedūros, projektavimo darbai užtrunka.

Pasak jo, naujai teikiamoms iniciatyvoms bus taikomas naujas kriterijus – komisija galės atmesti projektus, kurie tuo momentu negalimi įgyvendinti pagal galiojančius teisės aktus.

Per mažai valdžios dėmesio?

Alytiškių iniciatyvų projektas pradėtas įgyvendinti dar 2018 metais, kai valdžioje buvo „Alytaus piliečiai“. Šios politinės jėgos frakcijos Alytaus miesto taryboje atstovė Vilija Ramanauskienė sako, kad šis dalyvaujamojo biudžeto projektas gerokai prigesęs, nes dabartinė valdžia tam skiria per mažai dėmesio ir pastangų.

Pasak jos, galbūt reikėtų rengti aktyvesnes kvietimo dalyvauti projekte kampanijas, eiti į mokyklas, bendruomenes, pristatinėti naudą.

„Nežinau, kodėl projektas vykdomas taip vangiai ir kodėl iki šiol stringa du didieji projektai, kurie galėjo būti įgyvendinti jau seniai. Galbūt tiesiog nėra noro. Gyventojų įsitraukimas taip pat labai priklauso nuo visa tai organizuojančių žmonių. Kol kas matau kad projektas tiesiog marinamas. Mažesniuose miesteliuose iniciatyvų projektai žymiai geriau vystomi ir įgyvendinami. Tai labiau požiūrio klausimas“, – svarstė V. Ramanauskienė.

Svarbus gyventojų pasitikėjimas savivaldybe

Pasak „Transparency International“ padalinio Lietuvoje iniciatyvų vadovės I. Dunčikaitės, labai svarbu, kad dalyvaujamasis biudžetas pirmiausia būtų priemonė kurti pasitikėjimą tarp gyventojų ir savivaldybės.

„Didžioji dalis savivaldybių neturi nusimatę sėkmės rodiklių. Praeitų metų duomenimis, tokius rodiklius teigė nusimačiusios keturios savivaldybės – Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Lazdijų rajono ir Šiaulių miesto. Labai norėtųsi, kad tiek Alytus, tiek kitos savivaldybės vertintų dalyvaujamojo biudžeto poveikį savo bendruomenėms ir geriau suprastų, ar ši iniciatyva padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tai taip pat padėtų ją tobulinti ateityje ir geriau pritaikyti konkretiems gyventojų poreikiams“, – sakė I. Dunčikaitė.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.