Naujieji Astos Pilypaitės iššūkiai – nuo užsidegusios šokėjos iki tyliosios politikės

Jau trylika metų gyvendama Alytuje, žinoma atlikėja, Alytaus miesto tarybos narė Asta Pilypaitė pastaruoju metu nevengia iššūkių ir, ieškodama ją džiuginančių dalykų, vis ryžtasi save išbandyti naujuose amplua. Nors praėjusį savaitgalį jos kelias nacionalinio transliuotojo šokių projekte „Šok su žvaigžde“ baigėsi, moteris planuoja šokių veiklos neapleisti. Prieš metus ji pasuko politikos keliu, kuriuo kol kas žengia labai nedrąsiai ir tyliai, tačiau su žemaitišku savo būdu ir principinėmis nuostatomis.

Šokių apleisti nežada

„Tai ne pati linksmiausia akimirka. Liūdna, kad mano kelias projekte baigėsi taip greitai, tačiau dalyvavimas jame buvo atsakymas man, kad galiu ir noriu šokti toliau. Įsitikinau, kad, nepaisant amžiaus, kūno sudėjimo, negalavimų, galime pradėti gyvenime kažką naujo. Dabar tikrai žinau, kad nenustosiu to daryti. Lankau lotynų šokių pamokas, su projekto partneriu Edvinu Belousovu ruošiamės dalyvauti Pro/Am varžybose, kur mėgėjai šoka su profesionalais. Tokios varžybos yra labai populiarios ir vyksta visame pasaulyje“, – pasakojo Asta.

Dainininkė tvirtino, kad šokiai jai suteikia daug gerų emocijų ir pasitikėjimo savimi. Dalyvavimą tokiame projektą ji susapnavo prieš devynerius metus ir mintys apie jį vis sukosi, kol galiausiai sulaukė kvietimo dalyvauti. Panašiame projekte jai jau teko dalyvauti prieš dešimtmetį ir nuo to laiko neapleido jausmas, kad liko kažkas nepabaigta. Kartais ji pagalvoja, kad praeitame gyvenime, jeigu toks egzistuoja, yra buvusi šokėja.

Pasiteiravus, ko, jos manymu, pritrūko, kad tas kelias projekte baigėsi taip greitai, moteris tikino, kad į visa tai žvelgia kaip į žaidimą ir ankstyvo iškritimo nesureikšmina, tačiau vienareikšmiškai tokią galimybę būti jo dalimi vertina kaip trampliną sugrįžti į aktyvesnį viešą gyvenimą.

Liga privertė atsitraukti nuo viešumos

„Niekada per daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią atlikėjos karjerą nebuvau sustabdžiusi savo profesinės veiklos, koncertinę veiklą tęsiau be jokių pertraukų, tačiau kitoje viešojo gyvenimo dalyje nedalyvavau jau keletą metų. Visa tai lėmė mane užklupusi liga – skydliaukės sutrikimų iššaukta Greivso liga. Atsisakiau visų projektų, laidų ir susitikimų, nes liga paliko pasikeitimų veide. Pramogų pasaulyje svarbus ne tik balsas, bet ir išvaizda, todėl man pačiai buvo nepriimtina rodytis viešumoje. Reikėjo laiko priprasti prie kitokios savęs“, – atviravo dainininkė ir pridūrė, kad taip pat daug laiko reikalauja ir pedagoginis darbas.

Dabar su liga moteris susidraugavo ir jau išmoko su ja gyventi. Tokia patirtis ją išmokė ir kitų dalykų.

„Reikia džiaugtis gyvenimu, tiesiog išmokti tai daryti. Tikiu, kad daugelį ligų iššaukia dvasinės problemos. Skydliaukės sutrikimai – tai savirealizacijos ir džiaugsmo trūkumas. Ir mūsų močiutės sakė, kad visos ligos yra nuo nervų, todėl ieškokime veiklų, kurios mums „išskleidžia sparnus“ ir nepastebėsime, kaip viskas eina tik geryn ir geryn“, – laimingesnio gyvenimo receptu dalijasi žinoma moteris.

Ir išties ji ir pati stengiasi daryti tai, kas jai patinka. Pastaruoju metu save išbandė ir sveikuolių gyvenimo ritualuose – grūdinimasis lediniame vandenyje ar sniego pusnyse dabar jai suteikia malonumo ir daug energijos.

Pandemija pažadino terpę kūrybai

Savotišką ramybės laikotarpį atlikėjai atnešė ir pandeminis laikotarpis, per kurį atrado laiko sau, artimiems žmonėms, naujiems kūriniams.

„Kartais reikia išlaukti, o ne prievarta ar dirbtinai kažką daryti. Pandeminį laikotarpį leidžiu ramiai, daug skaitau, domiuosi saviugda, dvasinėmis praktikomis. Dabar tiesiog taip reikia ir tai nesitęs amžinai. Aš ir savo mokinius mokau, kad reikia išlaukti. Deja, man nepriimtinas nuotolinis muzikos mokymas. Sustabdžius neformalųjį ugdymą, mąsčiau, kaip kitaip mokinukams suteikti galimybę dainuoti. Sugalvojau, kad kiekvienai lietuviškai šventei reikia įrašyti po dainą. Tą darėme saugiai – filmavome ir įrašinėjome po vieną vaiką, tada sujungėme visus įrašus ir gaudavosi gražūs kūriniai. Smagu ir vaikams, ir tėveliams.

Pandeminis laikotarpis buvo kūrybingas ir man pačiai. Gimė keletas gražių kūrinių. Naujausia daina „Naktinis traukinys“, kurios autoriai – mano mylimas kūrėjų duetas – Audrius Balsevičius ir Andrius Borisevičius. Ši daina jau skamba radijo stotyse. Pakeliui ir labai originalus, įdomus videoklipas. Dar nežinau, bet jaučiu, kad jis toks bus, nes mačiau keletą pieštinių eskizų. Tokio mano istorijoje tikrai dar nėra buvę. Tai, galima sakyti, rankų darbo kūrinys“, – intrigą išlaikė atlikėja.

Politikoje – tylūs pirmieji žingsniai

Prieš metus Asta tapo Alytaus miesto tarybos nare ir šiame amplua ji jaučiasi gerai. Kai kurie miesto gyventojai naująją Dzūkijos sostinės tarybos narę vadina tyliąja politike, tačiau moteris patikina, kad toks jau jos tas žemaitiškas būdas.

„Mėgstu kurti ir planuoti savo galvoje ir tik tada, kai idėja būna galutinai sudėliota – pasidalinu garsiai. Jau kurį laiką brandinu vieną idėją ir greitu metu planuoju ruošti projektą, skatinantį senjorų užimtumą.

Esu pažintiniame kelyje ir stengiuosi kuo daugiau sužinoti, išmokti, pažinti, suprasti. Negaliu dar savęs vadinti politike, nes tai yra pirmieji mano žingsniai. Man svarbūs Alytaus žmonės ir jų problemos, gilinuosi į jas, atrašinėju į laiškus. Esu tik maža žuvelė šiame vandenyne, bet stengiuosi viską daryti sąžiningai, nuoširdžiai, be jokių savų interesų“, – tikino moteris.

Nors politikoje nestinga intrigų, politikavimo ir kitų neigiamų aspektų, kol kas pažintis su šia sritimi Astos nenuvylė.

„Iš valdžios žmonių norėtųsi daugiau sąžiningumo, pozityvo, noro padėti žmonėms ir mažiau asmeniškumų bei politikavimo, ypač prieš rinkimus. Kalbu ne tik apie savivaldos lygmenį, bet ir apie valstybės politikus. Suprantu, kad nėra paprasta priimti sprendimus, nes yra daug biurokratizmo, įstatymų, tačiau kiek daugiau visapusiško pozityvumo ir supratimo vieni kitiems dar niekam nepakenkė“, –  sakė A. Pilypaitė.

Pajuto skirtumą tarp gimtinės ir Alytaus

Nuo Mažeikių krašto kilusi atlikėja prieš trylika metų atsikraustė gyventi į Alytų ir, kaip tikina, tokio sprendimo niekada nesigailėjusi.

„Man labai patinka Alytaus žmonės, dzūkai. Jie tokie nuoširdūs, šilti, jų kalba labai graži, negaili gerų žodžių. Jaučiu tą dzūkišką meilę. Gamta čia nuostabi. Pirmaisiais metais pajutau, koks gali būti didelis oro temperatūros skirtumas tarp Alytaus ir Mažeikių kraštų – čia saulė kaitina, o ten žvarbu“ – tikino moteris.

Profesinės erdvės nedideliame Pietų Lietuvos mieste jai irgi netrūksta, mat atstumai nėra tokie dideli, kad negalėtų keliauti, o atlikėjams apskritai tai būdinga.

Baigdama pokalbį atlikėja sako, kad artimiausi jos siekiai – nauji kūriniai ir proveržis ją džiuginančiose veiklose, o iš savęs ji tikisi kūrybinio polėkio ir džiaugsmo gyvenimu.