Didelė dalis gyvenamosios paskirties būstų nuomos verslo skendi šešėlyje. Tai tvirtina ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija, bet nuojautą turi ir Alytaus miesto savivaldybės atstovai. Siekiant kuo daugiau būstų nuomotojų ištraukti iš šešėlio, miesto politikams buvo siūloma Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje nuo beveik 300 iki 60 Eur būstų nuomotojams sumažinti fiksuotą pajamų mokesčio dydį. Nepatikėję siūlomo mokesčio drastiško mažinimo efektyvumu, politikai tam nepritarė ir paliko galioti iki šiol galiojusį mokesčio dydį, tačiau dėl skaidrumo didinimo siūlė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Nuo beveik 300 iki 60 eurų
Tarybos posėdžiui buvo teikiamas sprendimo projektas, pagal kurį verslo liudijimų įkainius buvo siūloma palikti tokius pačius, tačiau išskirtinai sumažinti mokestį būstų nuomotojams, kuris iki šiol siekė 292 eurus metams.
„…gyvenamosios paskirties patalpų nuoma už vieną objektą (apgyvendinimo paslaugos (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) neįeina)“ fiksuotą pajamų mokesčio dydį Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje sumažinti iki 60 Eur. Sumažinus šį fiksuotą pajamų mokesčio dydį tikimasi, kad bus didesnė paskata Alytaus mieste verstis šia veikla įsigyjant verslo liudijimą“, – rašoma sprendimo projekte.
Sprendimo projektui Investicijų ir biudžeto komitetas pateikė alternatyvą – minėto mokesčio nemažinti ir kaip ir kitiems verslo liudijimams, taip ir šiam palikti iki šiol galiojusį įkainį.
Alytaus miesto savivaldybė iš gyvenamosios paskirties patalpų nuomos fiksuoto pajamų mokesčio be lengvatų per metus surenka beveik 15,9 tūkst. Eur. A. Juonienė akcentavo, kad ši veiklos rūšis yra vienintelė, kuriai nereikia mokėti nei PSD, nei VSD mokesčių.
Motyvu ištraukti iš šešėlio nepatikėjo
Alytaus miesto tarybos narė Vilija Ramanauskienė paprašė patikslinti motyvą, kodėl teikiamas sprendimo projektas mažinti minėtą mokestį, kai būsto nuomos kainos Alytuje yra tokios aukštos ir kas tokį projektą teikė. Klausimą pristatinėjusi Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėja Auksė Juonienė pakartojo, kad vadovų pasitarime buvo akcentuotas vienintelis argumentas – šios veiklos dalyvius ištraukti iš šešėlio, mat šiuo metu Alytuje įsigijusių verslo liudijimų šiai veiklos sričiai buvo 90. Tikėtina, kad šešėlyje jų veikia kur kas daugiau.
Tam paprieštaravo Alytaus miesto tarybos narys Valerijus Vencius, kuris rėmėsi Kauno ir Panevėžio patirtimis, kai sumažinus būsto nuomininkams mokesčius, išlindusiųjų iš šešėlio taip ir neatsirado.
„Žinome, kad yra pažeidinėjami įstatymai ir dar norime, sumažindami mokestį, jų paprašyti deklaruoti būstų nuomas“, – kalbėjo politikas.
Vytautas Jastremskas pabrėžė, kad darbas kovoti su šešėlinėmis apraiškomis yra Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiga, o savivalda turėtų inicijuoti jos dėmesio atkreipimą į šio masto problemą.
Mero nusišalinimas sukėlė įtarimų
Prieš pat balsavimo procedūrą šiuo klausimu Alytaus mieto meras Nerijus Cesiulis pareiškė nusišalinantis nuo balsavimo. Paprašytas įvardinti motyvą, tai jis padarė itin nenoriai, tačiau galiausiai įvardijo, kad jis nuomoja būstą.
Kiti politikai pastebėjo, kad meras nusišalinti turėjo anksčiau ir iš viso nesvarstyti ir neinicijuoti šio klausimo vadovų pasitarime, todėl buvo pareikalauta Etikos komisijos ištirti, ar toks Alytaus miesto mero poelgis nepažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.
Suabejoję sprendimo projekto skaidrumu ir efektyvumu, dauguma tarybos narių nusprendė palikti galioti iki šiol buvusį mokesčio dydį. Už sprendimo projektą balsavo 6, už alternatyvą – 15 tarybos narių.
VMI informaciją vertina ir viešojoje erdvėje
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) Mokestinių prievolių departamento II skyriaus vedėja Vilija Vasiliauskienė sako, kad siekdama išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius būsto nuomotojus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prioritetą teikia komunikacijai su mokesčių mokėtojais. Jie informuojami apie VMI kilusius klausimus, kviečiami pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių. Tik tuo atveju, jei gyventojas atsisako bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, taikomos kitos poveikio priemones – kontrolės veiksmai, administracinė atsakomybė. Dažniausiai tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokesčius pamiršta sumokėti, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas.
Siekiant nustatyti galimus mokesčių vengimo atvejus, vertinama ne tik gyventojų mokesčių administratoriui pateikta informacija (pavyzdžiui, deklaracijų duomenys), trečiųjų šalių duomenys, bet ir informacija viešojoje erdvėje.
Atliekant bendrą NT nuomos rinkos priežiūrą itin vertingi ir gyventojų pranešimai apie galimai nelegalią veiklą. Apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882 ar užpildžius anketą interneto svetainėje www.vmi.lt.
Individualios veiklos pažyma negalima
V. Vasiliauskienė paaiškino, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ arba metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., deklaruoti gautas pajamas ir nuo gautų pajamų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
„Gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą, turi sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kurio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekvienos savivaldybės taryba.
Per kalendorinius metus iš gyvenamosios paskirties nuomos verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 000 Eur pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla pajamos sumuojamos) apmokestinamos sumokant savivaldybių tarybų patalpų nuomai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Gautų pajamų iš patalpų nuomos dalis, viršijusi 45 000 eurų, apmokestinama 15 proc. tarifu.
Įsigyti verslo liudijimus gyventojai gali e. būdu, prisijungę prie Mano VMI sistemos. Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima“, – paaiškino V. Vasiliauskienė.
Verslo liudijimų nuomai daugėja
Šiais metais iki spalio 1 d. verslo liudijimus gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijo 14,6 tūkst. gyventojų.
Statistiniai duomenys nuo 2017 metų rodo, kad „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą iš viso įsigijusių gyventojų skaičius didėja. 2017 metais jų buvo 8 878, 2018 – 10 097, 2019 – 12 078, 2020 – 13 707.
Bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims – tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, jei per kalendorinius metus gautų nuomos pajamų kartu su gautomis kitomis apmokestinamosiomis pajamomis bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių sumos. Jei tokių pajamų suma viršija 120 VDU, tai viršijančioji suma apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.
2020 metais apie 62 tūkst. gyventojų deklaravo 197 mln. eurų NT nuomos pajamų, 2019 metais apie 63 tūkst. gyventojų deklaravo 189 mln. eurų NT nuomos pajamų, 2018 m. 64 tūkst. gyventojų deklaravo 179 mln. eurų NT nuomos pajamų, 2017 m. – 64 tūkst. gyventojų deklaravo 151 mln. eurų NT nuomos pajamų.