Mokyklą paliekančios mokytojos laiškas: „Ant mūsų tiesiog „nusivėmė“

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Naujienų portalą „Dzūkijos veidas“ pasiekė Alytaus ŠV. Benedikto gimnazijoje dirbančios ir ne tik šią darbovietę, bet ir profesiją paliekančios mokytojos laiškas, kuriame ji tvirtina, kad šioje švietimo įstaigoje tvyro įtampa, o ji kaip mokytoja nusivylė vadovybės požiūriu ir patyčiomis. Praėjusią Mokytojo dieną ji vadina 50 juodų atspalvių. Pedagogė tvirtina, kad taip jaučiasi ne ji viena, tačiau kiti bijo ir tyli. Tylėjo ir ji, o baimė iki šiol niekur nedingo. Atsaką į mokytojos laišką pateikė ir pati gimnazijos vadovė Loreta Šernienė.

„Atsiprašau, kad anonimiškai rašau, bet bijau, kad ieškant kito darbo man nepakenktų. Norėčiau, kad šis laiškas pasiektų ir švietimo skyrių, ir merą, ir žiniasklaidą, bet pabijojau, siunčiu tik Jums. Man pagalbos nereikia, bet manau reikėtų kitiems, tačiau žmonės tyli. Bijo ir tyli… Tiesą pasakius, ir aš bijau…

Tarptautinė mokytojo diena – 50 juodų atspalvių. Šiandien aš tvirtai apsisprendžiau, kad mano kaip mokytojos karjera baigta.

Per ne vieną dešimtį pedagoginio darbo metų aš išmokau visko: būti ne tik savo dalyko mokytoja, bet ir gyvenimo mokytoja, būti drauge, mama, psichologe, bendražyge… Tik neišmokau būti atspari neteisybei, patyčioms, žeminimui. Žinau, kaip sutramdyti įsisiautėjusią klasę, „nugesinti“ visus mokytojus atleisti žadančią supermamytę, tačiau vis dar nežinau kaip kovoti su vadovybės patyčiomis ir psichologiniu spaudimu.

Savo mokiniams (kuriuos vadinu savo vaikais) aš visuomet primenu, kad mes esame tik žmonės, kad visi klystame, kad normalu, jei visko nežinome, nes būtent todėl ir mokomės.

Šiandien šią frazę kartoju sau. Aš tik žmogus, aš negaliu visko mokėti… Nemoku, negaliu ir nenoriu susitaikyti su esama padėtimi. Bandžiau prisitaikyti, stengiausi neimti giliai į širdį, mėginau atsiriboti…

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse aš priėmiau skaudžiausią savo profesinės veiklos sprendimą – pradedu kito darbo (ne mokykloje) paieškas. Skauda, kai myli tai, ką darai, širdis verkia, kai turi palikti tai, kas yra tavo prasmė – vaikus.

Aš galiu susitaikyti su „popierizmu“, nesibaigiančiais susirinkimais, projektais, naktimis taisomų darbų šūsniais, savaitgalių paskyrimu pamokų pasiruošimui, tėvų nepasitenkinimu, ypatingų mokinių poreikiais, su tuo, kad iš savo asmeninių lėšų tenka pirkti kanceliarines priemones ir net galiu susitaikyti su garbę ir orumą žeminančiu atlyginimu, tačiau daugiau neketinu taikstytis su vadovybės patyčiomis ir pažeminimais.

Mokslo metų pradžioje mokytojų buvo prašoma užpildyti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo anketą. Susirinkimo metu buvo pristatyti apklausos rezultatai ir viešai pasityčiota iš mokytojų, kurie anketoje nurodė, kad patiria darbe stresą, mobingą ir darbo aplinkoje nesijaučia gerai.

Direktorė anketos rezultatus apibendrino taip: „Juokėmės su pavaduotojomis skaitydamos, kad kažkokie du ar trys čia jaučiatės blogai“. „Ieškokitės kitų darbų, nes sveikatą susigadinsite“, – toks buvo direktorės galutinis pasiūlymas. Ką gi, ieškosimės… Du ar trys žmonės – menkas nuostolis.

Beje, tai nebuvo vienintelis kartas, kai pajautėme panieką. Tai buvo vienas iš daugybės kartų… Kur įrodymai? Patiriantys mobingą pritars, kad juos labai sunku surinkti, nes tas, kuris žemina, tyčiojasi, naudoja psichologinį spaudimą, yra labai gudrus ir tai daro taip, kad tuos veiksmus įrodyti be galo sunku.

Nuoširdžiai tikėjausi, kad susirinkimo metu, aptarsime artėjančią Mokytojo dieną, o ant mūsų tiesiog „nusivėmė“, mokyklos, pelniusios lyderės statusą, direktorė. Ji tikra lyderė. O aš pasiduodu…

Pagarbiai, Mokytoja“.

Gimnazijos direktorė: „silpna pasidarė“

Laišką žiniasklaidoje perskaitė ir pati gimnazijos direktorė L. Šernienė, kuri neslėpė pasijutusi blogai. Bet ne dėl to, kad ką nors kam nors padarė bloga.

„Silpna pasidarė vien nuo leksikos, kuri nėra tinkama pedagogams. Po to pamačiau, kad laiškas skirtas man. Jį skaičiau atidžiai ir niekur neradau taip madingo mobingo įvardijimo, tik tiek, kad tenka daug dirbti. Ir tai yra tiesa. Dirbam daug, ir susirinkimus darome, ir mokytojai tarpusavyje daro susirinkimus, kuria bendrus projektus, vaikų programas, kad vaikų krūvį sumažintų, kad mūsų mokymosi procesas būtų įtraukus. Visa tai nevyksta be mokytojo darbo. Ir tuo didžiuojuosi.

Yra dvi jaunos moterys, kurios šį mėnesį išeina iš darbo savo noru, nes laimėjo konkursus į kitas vietas. Galbūt tai galėtų būti viena jų, o gal ir ne. Galbūt dar tik ruošiasi kažkas pateikti prašymą. Nė viena neatėjo pas mane ir nieko nepasakė. Žinoma, kad nė vienas vadovas nesidžiaugia, kai vidury mokslo metų vaikai paliekami be mokytojo ir reikia ieškoti pedagogų jiems pakeisti. Šios žinios ir aš džiaugsmingai nesutikau, tačiau abiem tenkinau prašymus.

Iš pradžių komentuoti anonimo iš viso nenorėjau. Nesuprantu, kodėl nepasirašė. Paskui pagalvojau, kad reikia apginti mokyklos garbę. Laiške įskaičiau tik apie tai, kad daug darbo ir kad skundžiamasi psichologiniu klimatu.

Nepriklausomi ekspertai atliko apklausą apie psichologinį klimatą. Gavome apklausos duomenis ir prieš Mokytojų dieną padarėme susirinkimą aptarti rezultatus. Mes su pavaduotojomis skaitėme rezultatus ir labai džiaugėmės, kad mūsų psichologinis klimatas buvo įvertintas aukštais balais. Galutinės išvados pasakė, kad sąlygos dirbti pas mus yra priimtinos. Buvo šiek tiek nerimo, nes juk negali visko permatyti kiaurai.

Pastebėjome, kad per visus atsakymų duomenis vienas arba du atsakymai nuolat tendencingai viską neigiantys, pasisakantys, kad viskas blogai, kad erzina aplinkiniai ir t.t. Tada aš nuoširdžiai ir pasakiau, kad jeigu blogai, tai reikia kalbėtis, kad jiems sunku tokį darbą dirbti ir kad reikėtų pagalvoti apie darbo keitimą.

Man labai skaudu klausytis apie tokius dalykus. Šiandien pas mane atėjo keletas mokytojų, kurie linkėjo laikytis ir dar pasakė, kad tam žmogui niekas nedavė teisės kalbėti už kitus.

Aš labai laukiu to žmogaus savo kabinete, kad pasikalbėtume, nes iš tikrųjų noriu sužinoti, kur slypi priežastys. Man skaudu, kad visa tai sužinau per spaudą. Labiausiai išgyvenu dėl savo mokyklos, kad ji buvo nudažyta tokiomis spalvomis. Ir dėl vaikų, kurie viską supranta. Kaip jiems jaustis? Pirmiausia reikėtų galvoti apie juos.

Kolektyvas labai didelis ir tikrai nebūna visą laiką tik šventinė nuotaika. Įtikti visiems neįmanoma, tačiau reikia kalbėtis ir viskas bus išspręsta.

Aš neįžvelgiu niekur jokių patyčių, jokio mobingo, kurį vertinu kaip mados reikalą. Tik matau pavargusio žmogaus laišką. Tai natūralu, nes visi mokytojai pavargsta. O mūsų mokyklos tikslai yra aukšti.“

59 komentarai apie “Mokyklą paliekančios mokytojos laiškas: „Ant mūsų tiesiog „nusivėmė“

  1. Ši direktorė kaip visada galvoja tik apie save. Kai kažkas anksčiau per karantiną, kai vaikai turėjo eiti į mokyklą,iš mokinių parašė apie šv. Benedikto mokykloje esančią nekokią situaciją, tai direktorė buvo nepatenkinta ir ieškojo to mokinio, kuris tiesiog parašė kaip yra iš tikrųjų.

  2. Žinome, šios įstaigos vadovė veikia sovietinių “obuchaesnykų” metodais ir jos pavieniui neįveiksite. Be to Ji turi stiprų palaikymą iš jėgos struktūrų nes ten sukišti visų alytaus stribų beraščiai vaikai. Normalių mokytojų ten tik keli… visi kiti beveik beraščiai bet lojalūs. Reitingai egzaminų visai neblogi nes prieš brandos egzaminus vaikams turi samdytis korepetitorius. Katastrofa ten o ne prestižinė mokykla..!!!

    1. Pritariu, nes daug perbėgėlių iš buvusios kaimo mokyklos, kuriai ji vadovavo anksčiau.oi, vyko ten dalykėliai neįprasti susidorojimas su mokytojais.

    2. O kur tokiu nėra? Gal po 50 metu ir neliks, bet dabar visi tie senoliai sėdi kėdės užėme! Tiek savivaldybėj, tiek bet kokioj kitoj viešoj įstaigoje viens kitą žino ir yra vandeniu neperliejami! Jau tu baigęs mokslus ir papuoles tarp tokios kompanijos personalinių pensininkų būsi kai balta varna tarp juodų!

  3. Tik nereikia mūsų gąsdinti…laukiu nesulaukiu..prajuokino.Kalba eina apie mokyklos mokytojų atmoferą,o ne apie projektus.Visada yra geriausia ir teisingisusia kuomet bent dalį prisiimi atsakomybės,o ne kaip nuo žasies vanduo.Apgailėtina taktika vadovės.Betods kadencijos metsi paskutiniai,vadovai miesto turėtų pamąstyti ar gali tęsti darbà ši direktorė šioje gimnazijoje…

    1. Pritariu, nes daug perbėgėlių iš buvusios kaimo mokyklos, kuriai ji vadovavo anksčiau.oi, vyko ten dalykėliai neįprasti susidorojimas su mokytojais.

      1. Vadonasi aš vis dar tikiu šia valdžia,jauna ,veržlia VALDŽIA!-arba kitaip sakant :VILTIS DURNIŲ MOTINA

  4. Ši direktorė nelabai skaitosi ir su švietimo skyriaus sprendimais-patranko ir duris ir savo papkes.o liek prieš tai išejo mokytojų…ten tik išorinės sienos tyli,o viduj seniai katilas verda….

    1. Nepamirškite prie kokio ,,stribo” ji atėjo vadovauti šiai gimnazijai…lauk!

    2. Direktorės pasiteisinimas apgailėtinas, kiekvienas sakinys melas🙈net vaikai jau skundžiasi jog neįmanoma su direktore komunikuoti, kad tik mokyklos prestižas jai svarbiausia, o su mokytojais išvis nesiskaito.. Puikiai atsimenu jos pirmus rugsėjo metus kaip pasididžiuodama pasakė, kad pasikeitė 14 mokytojų, nors tarp mokyklos bendruomenės sklido nepasitenkinimas, kad išėjo tikrai puikūs pedagogai.. Ačiū mokytojai, kuri paviešino tikrą situaciją, nors ta įtampa jau jautėsi netrumpą laiką ir niekas nedrįsdavo pasakyti tiesos

    1. “Aš neįžvelgiu niekur jokių patyčių, jokio mobingo, kurį vertinu kaip mados reikalą.” Kas per sakinys? Mobingas gali būti madingas? Čia tik parodo kokia “jautri” mokyklos vadovė. Mokytojai ne visada būna stiprūs. Jiems irgi reikia palaikymo. Jeigu vadovė nesugeba motyvuoti, palaikyti silpnesniojo mokytojo, tai tik belieka išeiti.

      1. “Mobingas mados reikalas” ir viskas tuo pasakyta… Tikiuosi išvengsiu ir aplenksiu šią įstaigą… Stiprybės visam kolektyvui, nes iš komentarų matyti, kad ateitis ten likusių – liūdna. Aukoti savo psichologinę sveikatą gali ne kiekvienas…

  5. Pasisakiusi mokytoja pasakė tik tiesa. Benedikto atmosfera yra pilna streso, patyčiu ir nesuprantingumo. Viskas tik dėl “reitingo”, kurio ši mokykla nenusipelnė.

  6. Prieš ateinant šiai direktorei į šita mokykla viskas buvo nuostabu! Dabar…man žiauru pažiūrėt. Pereiti į kita mokykla buvo geriausias mano sprendimas.

  7. Absoliutus oooooras. Nei vieno fakto, tik gryniausias šmeižtas. Toki straipsniai yra skirti piktiems “laido riteriams”. Juokinga skaityti anoniminius komentarus ir iš ANONIMINIO užsakovo kalbant be jokio pagrindo ir net be jokių pavyzdžių. O įrodymais net nekviape.
    Pažiūrėjus iš šono, matant ką ši mokykla sugebėjo pasiekti yra įspūdinga. Ir tai yra – FAKTAS.

    1. Kieno dėka pasiekė ? Prisikurt programu ir tuo didžiuotis, nežinau, o kaip krikščioniška mokykla ji praranda šita kryptį.
      Loreta su niekuo nesiskaito nei su tėvų nupmone , nei su mokiniu ji man labiau panaši fišiste nei į krikščioniškos mokyklos direktore. Per susirinkimus ji teisi ir kitai nebus nes aš čia vadas ir aš teisi.

  8. Baisiausia, kad direktorė net nesupranta, kas gimnazijoje negerai. Mokytojų atlyginimai tiesiog tragiškai maži, nes valandų mokytojams duodama mažai, o darbų – NEMOKAMŲ – užkraunama šimtas ir dar truputis. Direktorė ignoruoja, kad yra etatinis apmokėjimo modelis, kur už kiekvieną darbą privalo būti ne tik sumokėta, bet ir dėl to darbo su mokytoju susitarta, tai reiškia, kad jei netenkina sąlygos ar siūlomas atlygis, tas darbas tiesiog nedirbamas. Direktorė darbus dalina tarsi vergvaldys ar prievaizdas, nors baudžiava seniai panaikinta. Profsąjunginė veikla direktorės uždrausta, minėti įstatymus draudžiama – tai argi tai ne mobingas? O tie begalinbiai susirinkimai – juk tai mokytojų asmeninis laikas, už kurį direktorei net neateina į galvą užmokėti. Žmonės nori turėti ir savo asmeninį gyvenimą, ne tik vergystę gimnazijai, bet tai draudžiama.

    1. Pritariu, pedagogai apkraunami planais nesamoningom analizėm ir t.t.
      O nepasiruošimui pamokoms

  9. Nesamonė čia. Nesuprantu. Pasigydykit ir žiūrėkit ką darot, mes jaunimas esam ateitis, kas mus mokys jei ne mokytojai, jei taip elgiamasi su mokytojais tai nebeliks ir mokytojų. Čiūhinkitės. Myliu.

  10. Seniai visiems aišku, kad toje gimnazijoje mokytojas nėra gerbiamas ar vertinamas. Labai gaila…, esu baigęs šią gimnaziją prieš 15metų, tuomet dar buvo nuostabus direktorius ir puikūs pedagogai.

  11. Mokykla ne pagal savo galimybes išsikėlusi tikslus yra, tam kad pasiekti kažką, reikia turėti kas įvykdys, reikalauti ir iš kirvio košę virti yra ne įmanoma. Gyvename provincijoje, o siekiame pasaulinio lygio, šaunu kaip Alytuj, bet viskas turi būti su protu, ir didelė pagalba valdžios.

  12. Nepalaikau direktorės, nors pati esu užimanti tokias pačias pareigas! Su žmonėmis reikia kalbėtis o ne jiems įsakymus nuleisdinėti! Esu ne šio miesto vadovė, bet apie susidariusią situaciją mieste žinau iš savo kolegų vadovų. Tai tėra vieša paslaptis, kurią žino visi. Darbuotojai įbauginti! O kai yra tokia situacija jie negali net gintis.

    1. Butent, labai labai teisingas komentaras! Visi ten esa ibauginti ir deja jiems niekas nepadeda

  13. Esu baigusi šią mokyklą dar prie nuostabaus direktoriaus Bigailos, vėliau ją baigė ir mano sesuo, tačiau jau prie Šernienės. Sesė grįždavo namo su dideliu nusivylimu kur ritasi mokykla, kur naujoji direktorė ją tempia, ir kodėl išeina iš darbo nuostabūs mokytojai. Širdis verkia, tikrai.
    Taip pat niekad nepamiršiu, išleistuvių ceremonijos, kada po Šernienės kalbos buvo tyla, o po gerb. Bigailos žmonės atsistoję plojo su ovacijomis. Manau tai puikiai parodo koks turi būti direktorius, ir kad šiai “direktorei” mūsų mokykloje ne vieta.

    1. Pasidomėti verta ką ji Stakliškėse išdarinėjo, kiršijo kolektyvą, net mokinius, tėvus įtraukus buvo prieš mokytojus.visus nuopelnus tik sau prisimindama.kiek nukentėjo , darbus paliko.atmosfera pasibaisėtina buvo. paklausinėkit ir nenusileiskit.tokius vadovus reikia visiems laikams išbraukti iš mokyklų be teisės grįžti.

    2. Pritariu. Nes pati mokiausiau prie nuostabaus direktoriaus Vytauto Bigailos. Dar ir dabar sutikus jį gatvėje visada apsikabinam, ir vien tik geri prisiminimai apie jį. Jis mokiniams buvo kaip draugas, net ir praėjus 10 metų po baigimo, sutikęs tėvus visada paklausia apie savo buvusius mokinius, niekad jų nepamiršta.

  14. Respublika respublikoj – taip pasakyčiau apie šią gimnaziją. Čia veikia tik Direktorės įstatymai ir Direktorės konstitucija.Direktorė pati sako, kad išsikėlė aukštus tikslus, bet kuo čia dėti mokytojai, jei jiems už tų tikslų siekimą nėra užmokama. Kiekvienas gali turėti “aukštų tikslų”, bet pirma pasiskaičiuoji, ar turi pinigų tiems tikslams pasiekti, jei ne – tai tik svajonės ir fantazijos, o ne tikslai… Darbas po darbo valandų, visokios konferencijos, kur mokytojai priversti priimti į savo pamokas ištisas delegacijas, dešimtys veiklų mokinių atostogų metu, kai mokytojui už tas valandas nėra mokamas atlyginimas, patyčios, psichologinis spaudimas, baimės atmosfera – ir tai tik ledkalnio viršūnėlė. Direktorė “nesupranta”, kodėl iš mokyklos bėga mokytojai, kodėl jie išeina net neįpusėję mokslo metų, kodėl į gimnazines klases neateina naujų mokinių??? Tai gal miesto valdžia galėtų paaiškinti direktorei, gal į mokyklą galėtų nusiųsti Darbo inspekcijos specialistus?

    1. Niekas nepadės. Lt švietimas nepasiruošęs tokiems iššūkiams. Paprastai visi vertintojai įvertina taip, kaip reikia. Net rimtos tarnybos, pateikus rimtus sukčiavimo faktus, nepasivargina atvažiuoti, nusiunčia raštą į švietimo skyrių, iš kur atvykęs atstovas atlaužia kolektyvui velnių, įbaugina ir vėl š… upė, su integruota raganų medžioklės programa, sėkmingai teka sava vaga, vis labiau visus taškydama…

      Sunki psichologinė atmosfera, persipynusi su gestapiško valdymo atspindžiais, patyčiomis, neretai spec. agentų, labai vertinamų valdžios, melagingos informacijos pristatymu kam reikia, dėl šiltesnės vietos po saule ir kitokių privilegijų, sąlygoja visišką neviltį, depresiją ir kitas problemas. Ir tai vyksta daugumoje Lt mokyklų. Daugybė senesnių mokytojų, sukandę dantis, pensijų laukia, kaip išganymo, o jaunesni turi viltį, kad dar kažkas keisis, arba ras darbą kitur.

  15. Dauguma mokyklų tas vyksta, dirbau ir žinau, ko reikalaujama iš mokytojo, per daug, nesiskaitoma su juo, administracija(pavaduotoja) turi ginti savo darbuotojus, o ne būti jų valdovais., tai, kad mokytojo darbas yra žema, visi tai žinom.

  16. Atėjus L. Šernienei vadovauti mano draugė, ten dirbanti mokytoja, apie atmosferą mokykloje pasakė: buvo demokratija, dabar – Šiaurės Korėja.

  17. Esu toli nuo dzūkijos. Bet esu mokyklos vadovė. Mano vienintelė gyvenimo darbe užduotis, kad visi suprastų, kad Mokytojas-ne tik prestžas, bet mokytojas – ekspertas, žinių bankas, autoritetas. Tikuosi, kad kuo daugiau apie tai komunikuosime visai bendruomenei, ypač tėvų, mokytojo prestižas bus įvertintas ir pripažintas. Bet situacijų yra daug ir nepalankių. Stiprybės mokytojams.

  18. Skaitau,ir taip viskas artima,100% taiklumu išsakytos skaudžios iki širdies gelmių tiesos…
    Mokytoja,jūs savo mokiniams visada būsite MOKYTOJA!!!
    Manau daugelis Juns pritaria ir pasielgtų,o ir pasielgs, būtent taip,nes kaip jau dabar yra,blogiau negali būti.
    Mūsų aukštojo mokslo diplome parašyta,jog esame ne grindų skudurai,o MOKYTOJAI!!!

  19. Kai žiūrėjau į L. Šernienę, kuri vedė seminarus pagalvojau, kad šis žmogus, kaip vadovas turėtų būti baisus-pasitvirtino.

  20. Tai pinia direktorė,? Nebuvo frazės:
    Juokėmės su pavaduotojomis skaitydamos, kad kažkokie du ar trys čia jaučiatės blogai“. „Ieškokitės kitų darbų, nes sveikatą susigadinsite ?
    Ar čia melas ?

  21. Nesutinku su pavargusios mokytojos kaltinimais. Esu dirbusi ne vienoje mokykloje, todėl turiu su kuo palyginti. Kas yra mobingas? Kai dirbau kitame mieste, katalikiškoje mokykloje, sunkiai sirgo tėvas, patirdavau psichologinį spaudimą iš direktoriaus; Labai gerai žinau, kas yra mobingas.
    Šioje mokykloje jaučiuosi saugi, nejaučiu jokio spaudimo. Direktorė visada geranoriškai bendrauja. Manau šis laikmetis yra visiems labai sunkus ir stresinantis. Manau kaltinimai ir anoniminiai laiškai neišgelbės pasaulio. Pasaulį reikia keisti pradėti nuo savęs, labai padeda malda, todėl sau ir visiems to linkiu, o svarbiausia visiems ramybės.

    1. Labai gaila,kad anonimas nepateikia faktų.Tai labai emocinis laiškas be jokių faktų.Mokytojai šioje gimnazijoje neleidžia savų pinigų kanceliarinėms prekėms,tačiau jie patys turi įvardinti ko jų darbui reikia ir kreiptis į atsakingą asmenį.Nejaugi anonimas to nežinojo? Hmm..Gimnazija kaip niekada anksčiau yra puikiai aprūpinta interaktyviomis lentomis,naujausiais vadovėliais ir kompiuterinės įrangos tiek neturėjo.Anonimas to nepastebėjo?Jūs čia rimtai?
      O kur dar sutvarkytos netradicinės ugdymo erdvės mokiniams.Reikia dirbti,kad tai turėti ir gerą,įžvalgų bei žingeidų vadovą turėti.

  22. Pritariu kolegės nuomonei. Kiek dirbu, nepastebėjau jokio spaudimo, ar mobingo. Kiek teko kreiptis, direktorė visuomet išklausydavo, patardavo. Sutinku, direktorė reikli, bet proto ribose. Kitaip būtų chaosas. Nemanau, kad siekti bakalaureato yra blogai. Juk gyvename pstmoderniame amžiuje. Tai išties didelis užmojis, kuomet turime derinti su katalikybe, tačiau tai tik papildo viens kitą. Susirinkimai, posėdžiai vyksta visose mokyklose, nieko naujo. Na o kad pati švietimo sistema yra nevykusi, tai ne gimnazijos direktorės kaltė. Daug chaoso ir nežinomybės pačioj švietimo ministerijoj, vyriausybėj. Aš noriu dirbti gimnazijoje, kuri yra prestižinė, mokausi visą gyvenimą ir noriu tobulėti, o ne snūduriuoti. Darbas patinka, nes jį dirbu su meile. Esu tikinti, Evangelijoje Jėzus kalbėjo: Mt 10, 17–22 „Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“. Stiprybės Direktorei ir daugiau pasitikėjimo ir ramybės komentuotojams. Komentuojate įsiaudrinę, be ramybės, anonimiškai su klaidomis ir kažin, ar lengviau nuo to.

  23. Mobingas? Benedikte? Nepastebėjau. Tiesa, yra mokytojų, kurie, kaip tarybiniais laikais: su skambučiu, rankinukas ant peties ir namo. Vadovu būti nelengva. Atakos būna iš visų pusių: Iš savivaldybės, iš švietimo centro, iš tėvelių… Mieli kolegos, kad jūs žinotumėte, kiek tenka sugerti ir diplomatiškai apginti mus ir mūsų klaidas. Klysti žmogiška. Neklysta, tik tas, kas nedirba. Daugiau supratimo. Sėkmės 🙂

    1. Tarybiniais laikais mokytojas su po pamokų paliktais lopė vaiko žinias be pinigų. Dabar, taip vadinamas tas pats mokytojas- korepetitorius, brangiai kainuoja. Sėkmės teisinguose komentaruose 🙂

  24. Bent padoriam vadovui turėtų būti svarbu, kodėl 2-3 (tarkim) blogai jaučiasi, o juoktis, anot direktorės, čia nėra ko. Geras vadovas būtų susirūpinęs, kodėl tiek daug mokytojų išeina, o ne pasityčioti, kad, matai, tegu eina, nes “sveikatą susigadins”. Faktų apie psichologinį terorą- kiekviename ,atsiprašant, direktorės sakinyje. Kam jai anonimo, problemos išsakytos- tik veik.

  25. Pakito mokyklos standartas ir reikalavimai. Ne visiems tai patinka arba ne visi gali prisitaikyti. Kaip ir versle.Negali keistis , prisitaikyti prie sudėtingesnių sąlygų- turi savo vietą užleisti kitiems.O Benedikto gimnazijoje sukurtas naujas standartas- tai jau ne tik mokiniams, bet ir mokytojams reikia pasitempti. Ne paslaptis, kad ne kiekvienas mokytojas yra pajėgus “pavežti” naujus reikalavimus. Ne dėl gražių mokytojų tarpusavio santykių , o dėl gero išsilavinimo tėvai renkasi mokyklas. Taip, geros mokyklos, turi turėti ypatingus mokytojus, kurie turėtų gauti ypatingai gerą atlyginimą, už kurį sutiktų dirbti daugiau ir kokybiškiau. Turint tokią mokyklą mieste, neužtenka direktorės energijos ir entuziazmo-turbūt reikėtų didesnio valdžios dėmesio ir finansavimo. Manau, didesni mokytojų atlyginimai išspręstų visas problemas ir dėl jų mokykla turėtų didesnį pedagogų pasirinkimą ir ne tik iš Alytaus regiono. Tada būtų mažiau įtampos, ir kaltinimų.

  26. Na, ką – po penktadienio susirinkimo staiga pasipylė direktorę palaikantys komentarai 🙂 Juokinga strategija. Pirma gerai prismaugia, paskui palinki ramybės – tai irgi psichologinis smurtas. Beje, išeina neatlaikę geriausi, blogesni prisitaiko – juk svarbu visur direktorei pritarti, ją liaupsinti, o kaip ten su darbo kokybe, nesvarbu, nes ne tie padlaižiai bus užversti visais papildomais darbais, o geriausieji. Direktorė tiesiog nesilaiko Darbo įstatymų. Ar to maža? Ne mokykla, o Direktorės dvaras su krūva baudžiauninkų. Kokius vaikus gali išauginti tokia mokyklos atmosfera? Vaikams jau seniai tie visi renginiai ir privalomi dalyvavimai parodomosiose pamokose lenda per gerklę.bet direktorė verčia mokytojus, o šie – mokinius. Mokėti už darbą direktorė laiko nederamu dalyku – mokytojai turi dirbti iš idėjos ir tada, kai direktorei norisi. Ne mokytojų reikalas taisyti švietimo sistemą, bet direktorei tai nė motais. Jai reikia gero psichiatro, kad suvoktų, ką ir kaip daro, kad seniai peržengia visas leistinas ribas. Šiai gimnazijai reikia Maidano

  27. Nesuprantu, kodėl rašoma ir komentuojama visų vardu. Dirbu šioje mokykloje, jokio mobingo nejaučiu. Niekam nepataikauju, žinau savo pareigas. Tiesa, prie ankstesnio vadovo buvo laisvės daugiau, bet monarchija gimnazijai kažin ar į naudą.

    1. Ką Jūsų komentaro kontekste reiškia “monarchija”? Gal dėl to ir mobingo nejaučiate…

  28. Mes savo atžalas leidžiame į šią gimnaziją. Turėjome pretenzijų kai kuriems mokytojams. Džiaugiamės direktorės tolerancija, geranoriškumu, diplomatija, ginant savo mokytojus. Geras vadovas turi būti reiklus ir teisingas visiems. Ačiū direktorei už tai, kad padėjote suprasti ir pakeisti nuomonę, jog klaidos mus augina ir grūdina, stengiamės priimti kiekvieną tokiu, koks yra.

  29. Mokyklos mokytojai stipriai įbauginti, net savaitgalį direktorė ieškojo anonimės.
    Pavaduotojos rašinėja komentarus ir tik turtingi tėveliai, kuriems visada sudaromos palankesnės sąlygos.

  30. Dabar gimnazijoje prasidės dar didesnis mobingas prieš mokytojus. Pasitarimo metu kelios mokytojos liepė pasirašyti merui skirtame rašte, kad mokykloje nevyksta mobingas, kad laiške pateikta informacija yra neteisinga. O pavaduotojos vaikšto po kabinetus ir klausinėja visų mokytojų, kurie pasirašė, kurie ne ir liepia pasirašyti “už direktorę”. Dabar turės sąrašus, kurie pataikauja direktorei, kurie ne. Dabar mokytojai jaučiasi dar labiau įbauginti.

  31. Kokiu būdu atėjo į šią mokyklą, tokiu būdu ir dirba: apsistačiusi pataikūnais, kategoriškai brukdama tik savo nuomonę, bet kokiomis priemonėmis siekdama išlikti teisi. Toks žmogus iš klaidų nesimoko- tikrai reikalinga psichiatro pagalba.

  32. Anksčiau šia mokykla tikrai džiaugiausi, tačiau kai susiduri su problemomis pamatai kokia tikra situacija, labai gaila, kad šiai mokyklai yra svarbūs tik geri mokiniai, taip jeigu gerai mokiniesi gal viskas ir tvarkoj, bet jeigu esi silpnas mokinys pagalbos nelabai ir sulauksi, būsi nuverintas ir nevertas jų brangaus laiko ir dėmesio, mano manymu mokykla ir mokytojai ir yra tam, kad jeigu tau nesiseka turi ieškoti sprendimo būdų kaip tam mokiniui padėti, ypač abiturientams, juk nuo to priklauso jų ateitis, o ne iš karto tą žmogų nurašyti, bandyti įtikinti, kad tu čia per daug užsimojai, eik į žemesnį lygį, tu nevertas laikyti valstybinių egzaminų ir pan, nors dar tik metų pradžia, o jeigu neklausysi ir liksi aukštesniam lygyje prie egzamino vis tiek neprileisim. Deja čia silpnesniems mokiniams ne vieta, jeigu nori rezultatų turi ieškotis korepetitorių. Gaila, kad ši mokykla praranda savo tikrą paskirtį būti KATALIKIŠKA mokykla, o orientuojasi į siekį būti geriausia, prestiziška, manau svarbiausiai turi būti viduje gera atmosfera, pagalba kai sunku ir žmogiškimas, o ne titulai ar dar kažkas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *