Alytiškius konsultuojanti psichologė: „Galimybių yra ženkliai daugiau negu ribojimų“

Psichologė Aurelija Lingienė. Asmeninio albumo nuotrauka.

Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichinės sveikatos diena. Ši tema tapo ypač aktuali pasaulį užvaldžius pandemijai ir jos įtakotiems suvaržymams. Alytiškiams psichologines konsultacijas teikianti psichologė Aurelija Lingienė sako, kad šio krašto žmonės turi vieną privalumą – lėtesnį gyvenimo tempą nei didmiesčiuose, todėl yra pagrindo daugiau laiko skirti savo psichinės sveikatos gerinimui ir jaustis laimingesniais. O tam reikia ne tiek ir daug – apsidairyti aplink save ir taps akivaizdu, kad galimybių yra daugiau negu ribojimų. Nors stebuklingo recepto laimingam gyvenimui ir nėra, tačiau psichologė įsitikinusi, kad keletas paprastų patarimų kasdienį laimės koeficientą išties galėtų kilstelėti aukščiau.

Kokias žmonių psichinės sveikatos tendencijas stebite šiuo metu? Ar jos kaip nors keitėsi prieš pandemiją ir jai prasidėjus?

Priežastys, dėl kurių kreipiasi žmonės išlieka tos pačios. Žmogus nori emociškai geriau jaustis. Padaugėjo po skyrybų užsitęsusių atvejų, kai kreipiamasi dėl tėvystės iškilusių problemų, tačiau to nesiečiau konkrečiai su pandemija.

Dažniausiai kreipiasi tėvai vaikų auklėjimo klausimais, dėl bendravimo ypatumų, mokymosi motyvacijos problemų.

Taip pat yra ir kita besikreipiančiųjų grupė – dėl jaučiamo vidinio nerimo. Jį išgyvena tiek suaugusieji, tiek vaikai. Gyvendami tose pačiose aplinkybėse, kiekvienas skirtingai reaguojame, skirtingai elgiamės. Vidinio nerimo įveikimas priklauso nuo kiekvieno turimų resursų.

Negalime paneigti, kad per pastaruosius dvejus metus pokyčių psichinėje sveikatoje atnešė ir pandemija. Niekas negali pasakyti, kiek ilgai mums taip reikės gyventi, kada visa tai baigsis. Tokia nežinia sukelia sumaištį žmonėms.

Tačiau kai kurie pandemijos laikotarpiu atrado labai daug teigiamų dalykų – išmoko planuoti laiką, daugiau laiko praleido su šeima, pagerino savo gyvenimo kokybę pietų pertrauką išnaudodami išeinant pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais.

Kitai daliai žmonių karantinas sukėlė priešingą efektą – sėdėjimas namuose, nuotolinio darbo ir mokymosi derinimas su vaikų poreikiais jiems tapo dideliu iššūkiu. Dėl to kyla ir pykčio bangų.

Ar nuotolinis mokymasis iš tiesų padarė daug žalos vaikų psichinei sveikatai?

Manyčiau, kad nuotolinis mokymasis poveikį padarė iš tiesų. Vaikai, kaip ir suaugę turi socializacijos poreikį. Mokykla yra ne tik akademinių žinių suteikėja, bet ir socializacijos vieta.

Kaip manote, ar žmonės pakankamai skiria dėmesio savo psichinei sveikatai?

Yra kelios žmonių grupės. Vieni yra orientuoti į save ir save įgalina. Jie suvokia, kad patys yra atsakingi už save, už savo gerą savijautą, iškilusių problemų sprendimą ir rūpinasi savo psichine sveikata.

Kita dalis žmonių pasaulį suvokia kiek kitaip: jie atsiduoda aplinkos poveikiui ir galvoja, kad kiti turi sukurti kažkokias sąlygas ar aplinkybes, prisigalvoja daugybę priežasčių, kodėl jie kažko negali daryti ir jiems reikia padėti rūpintis psichine sveikata.

Tai kaip šiandien galime padėti sau jaustis laimingesniu ir psichologiškai sveikesniu?

Geras klausimas. Jeigu būtų vienas kažkoks laimingo gyvenimo receptas, tai jį išduotų visi specialistai.

Turbūt pirmiausia reikėtų užduoti klausimą, ką galiu padaryti, kad šiandien jausčiausi laimingesnis. Keletą kartų per dieną reikėtų savęs paklausti, ar šią akimirką esu laimingas, kokiu balu įvertinčiau laimės indeksą ir ką galiu padaryti, kad jį kilstelėčiau aukščiau. Pradėti reikėtų nuo paprasčiausių fiziologinių poreikių – atsigerti, pavalgyti, išsimiegoti, pailsėti.

Sunkiu metu galima išbandyti vieną labai paprastą metodą – tiesiog išbūti sunkų periodą, slegiančias mintis, ligą, blogas emocijas. Deja, mes labai bijome šių situacijų. Šioje situacijoje turiu man patinkantį palyginimą. Visos mintys yra praskriejančios – visai kaip juodi, saulę dengiantys debesys. Juk nuo apniukusio dangaus mes nebėgame į kitą miestą ar šalį, o tiesiog išlaukiame, kol jis praslinks ir vėl pro jį nušvis saulė. Tad ir sunkų laikotarpį, slegiančias mintis reikėtų leisti išbūti. Jeigu suvokiama prasmė, tai tas išbuvimas būna daug lengvesnis.

Psichologines konsultacijas pagal Alytaus miesto bendruomenės centro projektą jau keletą metų teikiate alytiškiams. Kokiomis problemomis ir rūpesčiais gyvena Dzūkijos sostinės gyventojai? Ar jų rūpesčiai kuo nors skiriasi nuo didmiesčiuose gyvenančių žmonių?

Alytiškių problemos niekuo nesiskiria. Gyvenimas tiek Vilniuje, tiek Alytuje ar kokiame nors kitame krašte yra panašus, galbūt kiek skiriasi tempas.

Lėtesnis gyvenimo tempas yra pliusas, nes su juo patiriama mažiau įtampos, daugiau laiko galima skirti šeimai, pomėgiams, laisvalaikiui ir psichinės sveikatos gerinimui.

Ar pandeminiu laikotarpiu psichologų konsultacijos tapo paklausesnės?

Taip, intensyvumas yra padidėjęs, į psichologus kreipiasi daugiau žmonių. Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau jų ryžtasi pagalbos ieškoti pas psichologus, nes vis dar visuomenėje yra stigmatizuoto požiūrio apraiškų, kai galvojama, kad žmogaus sveikatos istorijoje bus paliktas įrašas apie psichologo konsultaciją ir tai kažkaip neigiamai gali atsiliepti gyvenime. Tenka paaiškinti, kad tai niekaip neatsilieps.

Karantino metu dėl saugumo visi ilgą laiką buvome priversti susilaikyti nuo gyvo bendravimo. Kokią reikšmę žmonių psichinei sveikatai daro bendravimas ir ar pastebėjote, kad šis apribojimas galėjo turėti reikšmės pablogėjusiai žmonių psichinei sveikatai?

Bendravimas yra labai svarbus ir jis daro labai didelę įtaką psichinei sveikatai. Neturėjome ne tik gyvo bendravimo, bet ir apibrėžtumo, kada visa tai baigsis. Tačiau čia visai kaip su tuo išbuvimu – jeigu suprantama prasmė, kodėl visa tai vyko, tada visa tai ištverti buvo lengviau, juolab, kad yra ir kitų būdų palaikyti bendravimą.

Kaip šiandien jaučiasi žmogus, kuris bijo, galbūt neturi galimybės pasiskiepyti ar tiesiog nenori dėl savo įsitikinimų, o gal net principinių nuostatų, juk dėl to jis neturi galimybių paso ir kai kurios jo galimybės yra apribotos?

Žinote, žmogus turi galimybę pasirinkti. Vėl atsimušame į prasmės suvokimą.

Ko labiausiai reikia palinkėti žmonėms šių dienų kontekste, kai neramumų aplink išties nestinga?

Apsidairykime ir pamatykime gyvenimą, kuris yra šalia mūsų. Nereikia dairytis labai toli – užteks žvilgtelti į kambarį, į tai, kas yra šalia. Tada ir pamatysime, kad galimybių yra ženkliai daugiau nei ribojimų.

Labai linkiu žiūrėti plačiai, būti ir patirti džiaugsmą gyvenime.

Ačiū už pokalbiui skirtą laiką!

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Alytiškius konsultuojanti psichologė: „Galimybių yra ženkliai daugiau negu ribojimų“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.