Moliūgų ir česnakų ūkio iššūkiai – nuostolingi eksperimentai ir per maža paklausa

Moliūgų ir česnakų ūkyje Petrui Margeliui (pirmos nuotraukos kairėje) plušėti padeda ir jo vaikai bei brolis Andrius. Asmeninio albumo nuotraukos.

Didmiesčio gyvenimas Petro Margelio (37 m.) nesužavėjo, todėl su šeima prieš šešerius metus iš Vilniaus jis atsikėlė gyventi į Dzūkijos kurortą – Druskininkus. Tačiau vaikystės šaknys vyrą traukė į gimtąjį Kabelių kaimą, kuriame galiausiai jis apsisprendė įkurti savo ūkį. O jame – 8 ha moliūgų plantacija ir 2 ha žieminių česnakų derlius. Jaunasis ūkininkas atvirauja, kad moliūgai nėra tokie populiarūs lietuvių mitybos racione, o užauginti česnakų derlių – ir brangu, ir rizikinga.

Iki šiol eksperimentuoja ir skaičiuoja nuostolius

Su sprendimu iš Vilniaus, kur Margelių šeima praleido 15 metų, kraustytis į Druskininkus, kiek sunkiau susitaikė Petro žmona, kurios šaknys yra Kaune. Tačiau dabar situaciją moteris vertina kiek kitaip, nes gyventi mažesniame mieste yra kur kas patogiau.

Petro ūkiui – jau šešeri. Pasiteiravus, kodėl jo kaip ūkininko pasirinkime – moliūgai ir česnakai, vyras paatviravo svajojęs auginti arbūzus, tačiau kiek išsamiau pasidomėjęs jų auginimo sąlygomis, šiek tiek pabūgo.

Auginti moliūgus ir česnakus suviliojo ir tai, kad konkurentų šių kultūrų auginimo srityje nėra daug. Tačiau patirtis pateikė atsakymus, kodėl ūkininkai tam nesiryžta.

Pasirodo, žieminių česnakų auginimo kultūra Lietuvoje nėra taip išvystyta, net nėra augintojų, kurie galėtų pakonsultuoti, kaip užauginti kuo geresnį jų derlių.

„Teko girdėti, kad sunku užauginti česnakus, todėl manyje suvirė azartas išbandyti. Teko mokytis pačiam. Praktiškai visus šiuos šešerius metus eksperimentuoju ir patiriu nuostolių, bet sakoma, kad ūkis išauga per dešimt metų, tad labai tikiuosi, kad ilgainiui tapsiu stipriu ūkininku“, – vylėsi iššūkių nepabūgęs pašnekovas.

Jis pasakojo, kad pasodinti 1 ha česnakų kainuoja apie 6 tūkst. eurų. Esą labai daug kainuoja sertifikuota česnakų sėkla – apie 6 eurus už kilogramą.

Moliūgų, bet ne česnakų metai

„Norėjau šiemet sodinti apie 6 ha česnakų, tačiau šių metų derliumi pasigirti negaliu, todėl pasilikau prie tų pačių 2 ha. Kai bus geresni metai, tada ir plėsiu. O moliūgų plotą galbūt kiek pamažinsiu, kad jų tiek daug neliktų laukuose“, – atviravo Petras ir paaiškino, kad pastarųjų derlių nuiminėja po truputį, kai gauna užsakymų, o nerealizuotus moliūgus palieka laukuose. Vėliau juos susmulkina ir kaip trąšą panaudoja moliūgų augimo metu nualintiems laukams. Pasak Petro, moliūgai išties iš žemės pareikalauja daug, todėl nuėmus derlių būtina ją atstatyti.

Šie metai moliūgams, pasak Petro, buvo puikūs, jų užderėjo labai gausiai – apie 80 tonų, o česnakų derlius šiemet – nuostolingas, nes koją pakišo ilgai užsitęsęs šaltas pavasaris.

Dar nė nepasibaigus moliūgų derliaus nuėmimo darbams, jau netrukus ūkininkui prasidės kitas darbymečio etapas – rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje teks sodinti žieminius česnakus.

Kad darbai eitųsi lengviau ir greičiau, ūkininkas pasinaudojo ir Europos sąjungos fondais, iš kurių remiami jaunieji ūkininkai. Už gautas lėšas Petras įsigijo česnakams apdoroti ir išrūšiuoti skirtą techniką.

„Nuimant derlių, kiekvieno česnako galva pereina per rankas, o tada apdorojama technika. Ruošiant sodinimui, irgi reikia išskaidyti skiltelėmis, iškalibruoti. Įsigyta technika labai pasiteisino, palengvino darbą“, – tikino ūkininkas.

Moliūgai – sveikuoliams ir elnių augintojams

Pasak Petro, kai kurie ūkininkai moliūgus augina norėdami pasikelti žemės ūkio valdos ekonominį dydį (VED). Įprastai tai reikalinga siekiant gauti paramą. Moliūgas nereikalauja daug darbo ir priežiūros resursų. Tačiau jis moliūgų auginimu užsiėmė ne dėl to.

„Prie moliūgų darbo nėra daug, tereikia gerai išdirbti žemę. Tačiau daugiau iššūkių iškyla juos realizuojant. Dažniausiai juos perka sveikuoliai, vėliau jų pirkimo bumas būna prieš pat Helovyną, o šiemet dar pasisekė parduoti ir elnius auginančiam ūkininkui. Pasirodo šie gyvūnai moliūgus mėgsta. Bendradarbiavimas su prekybos tinklais reikalauja dar visokių sąlygų – juos reikia tinkamai sandėliuoti, o sąlygų tam neturime. Dalį nerealizuoto derliaus buvau nuvežęs ir Kauno zoologijos sodo gyventojams“, – pasakojo Petras.

Ūkininkui su sunkumais tenka susidurti ir realizuojant česnakus. Jis pabandė jų siūlyti mėsos gaminius gaminančioms įmonėms, tačiau paaiškėjo, kad retam mėsos gaminių verslui rūpi česnako kokybė, esą jie gaminiuose naudoja kiniškas česnakų granules.

Ko kas visą užaugintą derlių ūkininkas pardavinėja internetinėje prekyboje. Socialiniame tinke Facebook jis sukūrė ir savo ūkio paskyrą „Petro ūkis“.

Planuose – ekologinis ūkis

Vyras turi ir ateities planų bei svajonių – savo ūkį išplėsti labiau ir paversti jį ekologiniu.

„Viskas priklausys nuo situacijos, nes norėtųsi, kad ūkis būtų pelningesnis. Gal situacija kiek pasikeis ir tai atvers daugiau galimybių“, – vylėsi vyras.

Petras ūkininkauja laisvu nuo samdomo darbo metu. Jis meistrauja hidraulinių sistemų srityje. Vyras pripažįsta, kad išties nėra lengva viską suderinti ir kai kuriais momentais norisi nuo ūkininkavimo atsitraukti, tačiau tai tetrunka akimirką.

„Kai nori, tai viską galima suderinti ir visur suspėti – ir padirbėti samdomame darbe, ir paūkininkauti, ir dar su šeima pabūti“, – sakė vyras.

Petras turi du mažus vaikus – penkiametį Taurą ir dvimetę Karoliną. Galima sakyti tradiciška, kad dėl savo užimtumo vyriškis sulaukia ir žmonos priekaištų ir jis ją supranta, nes laiko su šeima niekada nebus gana.

Petras Margelis su šeima.

Vienas komentaras apie “Moliūgų ir česnakų ūkio iššūkiai – nuostolingi eksperimentai ir per maža paklausa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *