Druskininkuose – Lietuvos pasakotojų konkursas su kalbos ir kultūros deimantais

Šį savaitgalį Druskininkuose devintą kartą vyksiantis Lietuvos pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena“ – vienintelis tokio pobūdžio respublikinis suaugusiųjų konkursas. Pirmąkart konkursas buvo surengtas 2011 metais, penkerius metus vyko kasmet, dabar – kas antri metai. Šįmet konkursui suteikta ypatinga reikšmė – jis įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių renginių sąrašą.

Žodinė liaudies kūryba – reikšminga mūsų kultūros paveldo dalis

Konkurso sumanytoja – Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė prisimena, kad iš pradžių autentiškas pasakų sekimo ir iš kartos į kartą perduotų močiučių lopšinių dainavimo vakarai buvo tradicinės Dainavos krašto folkloro šventės, vykstančios Druskininkuose, dalis.

„Kolegos, matydami didelį susidomėjimą šiomis veiklomis, patarė pasvarstyti apie atskiro konkurso organizavimą, juk dainuojamasis, instrumentinis folkloras jau turi savo tradicijas ir yra pakankamai išpopuliarintas, tuo tarpu pasakojamoji tradicija kiek primiršta, jos gyvąsias šaknis šiandien yra labai pakirtęs modernus gyvenimo būdas,“ – dalijasi prisiminimais apie konkurso ištakas L. Balčiūnienė. Šiai idėjai pritarė ir palaikė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kasmet prisidedantis prie konkurso organizavimo.

„Kalba, tarmės ir žodinė liaudies kūryba – itin svarbi mūsų kultūros paveldo dalis, be kurios neįsivaizduojama mūsų tapatybė, regionų kraštų įvairovė, pati kultūra, – sako pasakotojų konkurso komisijos pirmininkė Vida Šatkauskienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro  direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms.  –  Pasakotojų konkursas yra viena iš priemonių, padedanti išsaugoti šias tradicijas gyvybingas.“

Konkurso metu išaiškinami, paskatinami ir pagerbiami šias tradicijas puoselėjantys saviti tautosakos pateikėjai ir atlikėjai iš visos Lietuvos. Jų papasakotos sakmės, padavimai, pasakos, humoristiniai pasakojimai – ne tik mūsų tautos identiteto išsaugojimas, bet ir įdomi bei smagi pramoga.

Didžiausia vertybė – pasakojimo autentiškumas ir įtaigumas

Konkurse dalyvauja visų Lietuvos regionų suaugusiųjų pasakotojai: pateikėjai, t. y. vyresnio amžiaus žmonės, tradiciją perėmę natūraliai iš savo šeimos ar bendruomenės; asmenys, savarankiškai išmokę pasakoti iš pateikėjų, knygų, įrašų ir pan.; folkloro ansamblių nariai, kultūros darbuotojai.

Pasakotojai, laikydamiesi sekimo, pasakojimo, šnekamosios kalbos stilistikos, turi tarmiškai papasakoti (ne perskaityti!) pasirinktą pasakojamosios tautosakos tekstą – pasakojimą, pasaką ar sakmę, padavimą. Vertinant atsižvelgiama ne tik į repertuaro autentiškumą, pasirinktų kūrinių turinį ir meninę vertę, bet ir į tai, kaip įtaigiai, tikroviškai, išraiškingai pateikiama istorija, koks pasakotojo ryšys su publika, sceninė kultūra.

Finalinis šalies ratas – Druskininkuose

Vietiniuose konkurso ratuose atrinkti pasakų, sakmių ar padavimų ir jumoristinio tautosakos kūrinio pasakojimo laureatai šį savaitgalį dalyvaus konkurso finaliniame etape Druskininkuose.

Dvi dienas pasakotojai iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų Druskininkų krašto žmonėms ir kurorto svečiams seks pasakas, pasakos padavimus ir sakmes, linksmins šmaikščiomis istorijomis.

Pirmąjį vakarą pasakotojai iš Šakių, Šilalės, Klaipėdos, Varėnos, Pasvalio, Ukmergės, Pakruojo seks pasakas apie stebuklingą kiaušinį, „išmislų“ virėją, netikusį jaunikį, gudrią mergą ir laimės ieškotoją, apie tai, kaip ponas vilkui pirtį kūreno. Pasakos skambės lietuvninkų, žemaitiška, aukštaitiška, dzūkiška ir suvalkietiška šnektomis.

Šeštadienio popietę Švendubrės bendruomenės namuose liežuvius smailins pasakotojai, vaizdingomis tarmėmis, patarmėmis, šnektomis ir pašnektėmis porindami sakmes, padavimus ir smagias jumoristines istorijas. Audra Dudzinskienė iš Leipalingio, išmokusi pasakoti savarankiškai, papasakos sakmę apie Druskonio ežerą, Marija Liaukevičienė iš Druskininkų, pasakojimo tradiciją perėmusi iš savo šeimos, pasakos sakmę apie garsaus Švendubrės akmens atsiradimą, o Marija Mikėnienė iš Anykščių prisimins jaunystėje išgirstą padavimą apie Puntuko akmenį. Išgirsime padavimus apie Alkos ožį, Papilio dvaro kumečių buitį, sugautą undinę, apie vietovardžio Pajaučkapis kilmę.

O kur dar linksmi pasakojimai apie „necikusį bernų“ ar gudrią mergą, apie „čiaučių ir numirėlį“ ir „bobų, kuri buvo pikta“ bei velnio žabangas! Stasė Kvaraciejienė, Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblio „Stadalėlė“ narė, pasakojimo tradiciją perėmusi ir savo šeimos ir kartą jau pelniusi „Glauniausios pasakorės“ titulą, dzūkiškai papasakos iš dieduko išgirstą istoriją apie berną ir velnią, iš močiutės išgirstą istoriją apie tai, „kaip gera yr užsičiaupti” porins Laima Bartušienė iš Kvėdarnos ir kt.

Glauniausiojo pasakoriaus titulas – geriausiajam

Komisija – etnologė Nijolė Marcinkevičienė, žurnalo „Būdas“ redaktorius Juozas Šorys, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Lina Dudulienė, vadovaujama pirmininkės Vidos Šatkauskienės, išrinks konkurso laureatą – Glauniausią pasakorių  ir po vieną nugalėtoją sakmės ar padavimo, pasakos, pasakojimo kategorijose.

Nekonkursinę sakmių programą „Laumių monai“, apjungiančią senuosius mitus apie laumes, liaudies instrumentų garsus, tradicines dainas ir storytelling žanrą, druskininkiečiams ir svečiams pristatys Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. Ansamblio laumaitės ir kaukai žada, kad čia užvirs tikras tarmių, istorijų ir juokų katilas,  o žiūrovai, grįžtantys namo, dar tą patį vakarą gali išgirsti laumes giedant sutartines ar netgi susitikti ir būti apipilti neaprėpiamomis laumių dovanomis!

Druskininkų kultūros centro informacija

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.