Alytaus mokyklos vadovo laisvalaikis – prie šakočių kepyklės ir pirties malonumų

Artūras Čiurlionis. Asmeninio albumo nuotraukos.

Alytaus Vidzgirio progimnazijos direktorius Artūras Čiurlionis vienoje lietuviškų receptų knygoje perskaitė, kad iškepti šakotį gali ne kiekviena šeimininkė. Tai vyrą suintrigavo ir paskatino leistis į ne visai vyrišką iššūkį, kuris galiausiai tapo jo pomėgiu. Dabar kiekvienai svarbiai progai ar šventei jis ruošiasi rišdamasis prijuostę ir kibdamas į kelias valandas trunkantį darbą. Be jo kepamų šakočių jau neįsivaizduojami ir pirties malonumai jo sodyboje.

Pomėgis – užkoduotas vaikystėje

„Teisybę rašė toje knygoje – iškepti šakotį tikrai sunku. Tai išties sudėtingas kepinys. Sunkiausia padaryti ragelius. Tačiau tai daryti gali ne tik moterys, bet ir vyrai. O dabar jau pats pradedančiuosius konsultuoju šakočių kepimo klausimais“, – pasakojo Lazdijų rajone gyvenantis pašnekovas.

Jis pasakojo, kad šis pomėgis veikiausiai buvo užkoduotas dar vaikystėje, mat pono Artūro  mama buvo paklausi kaimo gaspadinė, be kurios neapsieidavo nei vestuvės, nei laidotuvės. „Atsimenu namų palangės būdavo nukrautos keptais grybukais, kaštonais. Galbūt šie prisiminimai mane pastūmėjo į konditeriją“, – pasakojo A. Čiurlionis.

Šakočio kepimas jam – tarsi maždaug penkias valandas trunkantis ritualas, kuris atpalaiduoja, nuramina, sudėlioja mintis. Dabar nė vienos šventės, progos A. Čiurlionio artimųjų, giminaičių ir draugų rate neįsivaizduojamos be jo šakočių.

Recepto ištakos siekia tarpukarį

Ponas Artūras skanėstus kepa jau naudodamas profesionalią, elektrinę įrangą, nors pradėti teko nuo senovinių, nužievintomis malkomis kūrenamų prietaisų.

Čiurlionio šakočiai – unikalaus skonio, o recepto ištakos siekia 1934-uosius. A. Čiurlionis, jį gavo iš meistro pirkdamas pirmąjį šakočių kepimo aparatą. Tai ir buvo meistro močiutės užrašytas receptas. Tiesa, ponas Artūras jį dar šiek tiek patobulino, tačiau atskleisti visų savo kepimo paslapčių jis neketina.

Planuose – edukacijos

„Šakotis – šventinis kepinys ir dažniausiai siejamas su linksmomis progomis. Tai leidžia man pasikrauti teigiamos energijos. Tai tarsi kurortas po darbų mokykloje. O ir su šeima pabūnam“, – pasakojo vyras ir paaiškino, kad į šakočio kepimą įsitraukia visa šeima – keturiolikmetė dukra kiaušinių baltymus atskiria nuo trynių, o žmona, kai pono Artūro ranka nuvargsta, pakeičia pilstant tešlą.

Tiesa, pono Artūro antroji pusė taip pat turi savo pomėgį – ji kepa gardžią naminę duoną.

Neretai prie proceso prisijungia ir kaimynai, kurie ateina pasigrožėti kylančiu skanėstu, palaikyti morališkai ir tiesiog pabendrauti.

Iš čia A. Čiurioniui ir kilo idėja rašyti projektą bei ateityje bendruomenėms rengti edukacijas.

Prie šakočio – ir pirties malonumai

Be A. Čiurlionio šakočių turbūt jau neįsivaizduojamos ir pirties pramogos jo sodyboje. Tai dar vienas vyro pomėgis, kurio subtilybių sėmėsi iš kaimynų, profesionalių pirtininkų Rimanto ir Irenos Silkių.

„Pirtį kadaise turėjo ir mano senelis. Pas jį į pirtį praustis eidavo visas kaimas. Jau treti metai ir pats užsiimu mėgėjiška pirtininkyste. Neseniai buvo vantų rišimo metas, o dabar jau ruošiuosi rugpjūčio 14 dieną Meteliuose vyksiančiam Lietuvos pirtininkų suvažiavimui, kuriame bus ruošiama tūkstantinė pirtis“, – pasakojo vyras.

Jo pirtis – tradicinė, tačiau su įvairiais ritualais – aromaterapijomis, masažais, plakimu vantomis, kūno šveitimais. A. Čiurlionio pirties malonumais mėgaujasi draugai, pažįstami, giminaičiai ir šeimos nariai. Paminėti Pasaulinę mokytojų dieną pas pašnekovą į pirtį tradiciškai renkasi ir artima pedagogų bendruomenė.

„Kiekvienas pirtininkas turi savo paslapčių ir tradicijų, kurių nenupasakosi, reikia atvažiuoti ir pamatyti, pajausti. Pas mane pirtyje neegzistuoja jokie laikrodžiai ir telefonai, lieka tik gyvas bendravimas ir pirtiniai sveikatinimosi malonumai“, – tikino A. Čiurlionis.

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Alytaus mokyklos vadovo laisvalaikis – prie šakočių kepyklės ir pirties malonumų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.