Aludarystė nišą atrado Alytuje: dėl amatininkų produkcijos turistai plūsta iš visos Lietuvos

Panašu, kad aludarystės tradicija Alytuje įsitvirtina sėkmingai, o liepos 18-ąją minima Tarptautinė aludarių diena tampa reikšminga Dzūkijos krašte. Prieš ketverius metus „Dzūkų alaus restorane“ veikti pradėjusi alaus darykla yra vienintelė tokia Dzūkijoje ir tapo tikrų tikriausia tiek vietinių gyventojų, tiek turistų traukos priežastimi. Čia lankytojai turi progą ne tik paragauti alaus meistrų verdamo kraftinio alaus, bet ir sudalyvauti degustacijose bei aludarystės edukacijose. Aludaris Rokas Vitkauskas įsitikinęs, kad Alytus ne tik sparčiais žingsniais prisijaukina aludarystę, bet ir visuomenei padeda atrasti alaus gėrimo kultūrą, kurios mūsų šalyje iki šiol nebuvo.

Aludaris Rokas Vitkauskas.

Idėja – iš alaus valstybių

Prieš keletą metų iš užsienio valstybių, kuriose aludarystė užima svarbią vietą tradicijose, šią idėją į Alytų pravežė bendrovės „Dzūkų ainiai“ savininkas Robertas Vitkauskas.

„Senosios Europos valstybės – Anglija, Belgija, Vokietija – yra alaus šalys. Jose aludarystės tradicijos šaknys yra labai gilios ir ten vyrauja vietinės kilmės aludarystė, kai alus gaminamas vietoje ir vartojamas taip pat vietoje. Keliaudamas po Europą tėtis ir parsivežė idėją Alytuje atidaryti alaus daryklą, kurioje būtų amatininko gaminamas kraftinis alus. Tikras amatininkas netaupo savo darbo laiko, ingredientus naudoja tik pačius kokybiškiausius, nuolat tobulėja ir seka pasaulines tendencijas. Juk tokio kokybiško ir išskirtinio alaus bet kur neparagausi“, – pasakojo Rokas.

Dėl amatininkų produkcijos – lankytojai iš visos Lietuvos

Įprastai „Dzūkų alaus restorane“ esančioje alaus darykloje verdami penki skirtingi alaus stiliai, kuriais galima pasivaišinti ištisus metus. Keičiantis sezonams, visuomet verdamas ir sezoninis alus, tad šiuo metu Dzūkų alaus darykla turi pasiūlyti net septynis skirtingus alaus stilius. Kiekvienos rūšies skonis yra unikalus, tad iš čia ir gimė idėja lankytojams pasiūlyti degustacijas, kurių metu galima sužinoti apie kiekvieną alaus rūšį bei jų gamybos ypatumus.

Dzūkų alaus restoranas Alytuje, Vilniaus g. 35.

Be to, čia pat veikiančioje alaus darykloje galima pamatyti ir patį alaus gamybos procesą, sudalyvauti edukacijoje. Jos labai paklausios, o ypač išpopuliarėjo po pirmojo karantino, kai keliauti po pasaulį nebuvo galimybės ir žmonės rinkosi vietinį turizmą.

Rokas tikino, kad paragauti Alytuje gaminamo kraftinio alaus į „Dzūkų alaus restoraną“ atvyksta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir turistai iš visos Lietuvos. Ne mažiau populiarios ir alaus degustacijos bei edukacijos.

Rokas pasakojo, kad aludarystėje taip pat yra sezoniškumas, mat vasarą alaus išgeriama kiek daugiau, o skirtingų metų laikais gaminamas skirtingų rūšių alus. Pavyzdžiui, vasaros gale ir rudenį yra nuimamas grikių derlius, tai tada verdamas alus su grikių medumi, žiemiškas alus – sodresnis, intensyvesnis ir tamsesnis, turintis cinamono, vanilės skonių. Vasarą verdamas gaivesnis alus.

„Verdam alų iš to, ką turime šviežiausio, kas tuo metu dera, nes tai leidžia išgauti unikalius skonius ir suteikti galimybę pajusti išskirtinumą“, – teigė R. Vitkauskas.

Iki aludarystės atvedė kraftinis alus

Rokas pasakojo, kad, žvelgiant per istorijos prizmę, Dzūkija aludarystei visada buvo skurdus kraštas, nes jame labiau augo tokios kultūros kaip grikiai, o miežiai, kviečiai visuomet buvo brangi grūdinė kultūra ir savo paskirtį rasdavo kitose industrijose.

Pasiteiravus, kaip aludarystė atsirado Roko kelyje, paaiškėjo, kad tai nutiko dar studijų metais, kai studijuodamas Anglijoje jis atsitiktinai parduotuvės lentynoje atrado kraftinio alaus.

„Aludarystė prasidėjo nuo paragavimų, skonių atradimo, vėliau sekė domėjimasis apie aludarystę literatūroje, paskui susiradau kraftinio alaus mėgėjų grupę, eidavau į susitikimus. Grįžęs į Lietuvą pradėjau pats virti alų namuose ir taip prasidėjo pažintis su praktine aludaryste. Gilinau žinias aludarių susitikimuose ir literatūroje. Įgijęs daug žinių bei pakankamai įgijęs praktinių įgūdžių, pradėjau pats kurti alaus receptus“, – pasakojo aludaris.

Aludarystėje – įspūdinga revoliucija

Kraftinės aludarystės kilmės vieta yra Amerika ir jos pirmieji žingsniai buvo apie 1960 metais. Per pastaruosius 20 metų kraftinės aludarystės banga pasiekė ir Europą bei čia sparčiai paplito.

„Kraftinė aludarystė kilo iš pačių alaus mėgėjų, kuriems nusibodo gerti komercinį alų, nes jis nuobodus, nekompleksiškas, beskonis. Tokie žmonės pradėjo virti alų namuose, eksperimentuoti su skoniais, naudojo kokybiškus ingredientus ir jų netaupė. Taip pradėjo kurtis mažos alaus daryklos. Jeigu anuomet buvo apie 200 alaus daryklų, tai dabar jų yra virš 7 tūkstančių. Aludarystėje įvyko įspūdingo dydžio revoliucija“, – pasakojo Rokas.

Jis pridūrė, kad visame pasaulyje aludarių bendruomenė garsėja kaip itin draugiška, vieninga ir visada pasiruošusi padėti, patarti vieni kitiems, pasidalinti patirtimi. Galbūt taip yra todėl, kad ji nėra tokia didelė. Pavyzdžiui, Alytuje skaičiuojama apie dešimt namų aludarių.

„Iš kiekvieno galima tikėtis pagalbos ir patarimų tiek dėl gamybos, tiek dėl ingredientų įsigijimo. Patarimais ir pamokymais, kaip išsivirti alų namuose mielai dalijamės ir mes, o mūsų alaus darykloje visa tai galima pamatyti savo akimis“, – tikino Rokas.

Alytuje esančiame „Dzūkų alaus restorane“ alus verdamas nedideliais kiekiais, o labiausiai aludaris pasidžiaugė, kad ši alaus darykla yra nepriklausoma nuo didelių korporacijų, tad yra daugiau galimybių eksperimentuoti, būti unikaliais bei koncentruotis į kokybę.

Dzūkų alaus restorane esanti alaus darykla.

Lietuvoje nėra vartojimo kultūros

Rokas apgailestavo, kad mes, lietuviai, neturime alkoholio vartojimo kultūros. Vakarų europiečiai yra labiau linkę vartodami alkoholį jį degustuoti, mėgautis, domėtis jo gamybos procesu ar ingredientais. Aludaris įsitikinęs, kad toks vakarietiškas alkoholio vartojimas mažina jo suvartojimo kiekį ir tampa sąmoningesnis, racionalesnis.

„Manau, kad alus Lietuvai, plėtojant alkoholio vartojimo kultūrą, labai tiktų, nes pagal suvartojamo alkoholio kiekį mes daugiausiai suvartojame būtent alaus. Viena iš mūsų kaip kraftinės alaus daryklos užduotis yra skatinanti ragauti ir pažinti įvairius skonius bei mokytis vertinti kokybę. Tikiu, kad mūsų alaus darykla Alytuje ženkliai prie to prisideda, kadangi suteikiame galimybę svečiams degustuoti, bei pažinti alaus gaminimo procesus“, – kalbėjo Rokas.

Užs. nr. 2021-07-18/01

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.