Japoniško sodo Alytuje idėja – ranka pasiekiama: trūksta tik alytiškių palaikymo

Japoniško sodo Alytuje idėjos autorius K. Ptakauskas ir Arbatos namelio vizualizacija

Ilgai brandinta japoniško sodo Dzūkijos sostinėje idėja pamažu įgauna pagreitį. Praėjo mėnuo, kai savo planus dėl šio išskirtinio objekto įkūrimo asociacijos „Japoniškas sodas Alytuje“ steigėjai pristatė visuomenei, ir jau daugiau kaip šimtas ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos, entuziastų panoro prisidėti prie jų įgyvendinimo.

„Mažoka, – paprašytas įvertinti pirmojo mėnesio rezultatus sako japoniško sodo Alytuje idėjos autorius Kęstutis Ptakauskas. – Norėtųsi, kad tas skaičius būtų didesnis ar bent jau truputį sparčiau didėtų. Ir patys alytiškiai kažkaip vangokai į visą šitą reikalą žiūri, kai tuo tarpu žmonės iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, užsienio labai palaiko idėją ir mielai jungiasi į asociacijos gretas“.

Anot K. Ptakausko, asociacijai turėti bent penkis šimtus narių būtų gana neblogai. „Tada jau galėtume pradėti vesti derybas su bendrove „Marisa“ dėl sklypo padovanojimo. Tik turėdami stiprią ir vieningą bendruomenę, galėsime sėkmingai žengti tolimesnius žingsnius“, – sako pašnekovas bei ragina alytiškius aktyviau jungtis prie asociacijos „Japoniškas sodas Alytuje“ ir taip kuo greičiau įgyvendinti unikalią japoniško sodo idėją gimtajame mieste.

Tarp asociacijos narių – Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė, režisierius Arvydas Kinderis, atlikėjas Darius Mileris-Nojus, Seimo narys Robertas Šarknickas, žinomas alytiškis Vytautas Junevičius, kaunietė menininkė Asta Kavaliauskaitė ir daug kitų žinomų žmonių.

Asociacijos steigėjai. Iš kairės: Evelina Nedzinskaitė, Modesta Tarasauskienė, Virginijus Jarušas, Renata Romanovienė, Kęstutis Ptakauskas, Gintarė Gumauskaitė

100-asis Alytaus japoniško sodo asociacijos narys – japonologas, Azijos studijų centro įkūrėjas, keliautojas​, rašytojas ir vertėjas Aurelijus Zykas sako, jog iš visų japoniškos kultūros apraiškų bene sodai ir yra labiausiai radę vietą lietuvių širdyje.

„Tiesiog nuostabu, kiek japoniškų sodų turime savo šalyje! Labai džiaugiuosi, kad pagaliau, po ilgų ir permainingų planų, pagaliau ryžtasi kurti visuomenei skirtą japonišką sodą Alytuje. Dar nuostabiau, kad tai daroma bendruomenine iniciatyva, ir man didžiulė garbė prie jos prisidėti“, – portalui Dzūkijosveidas.lt sakė A. Zykas.

A. Zykas. Asmeninio archyvo nuotr.

Japonišką sodą planuojama kurti šalia Dailidės ežerėlio, adresu Baranausko g. 25, Alytus. Šiuo metu yra parinktas ir rezervuotas sklypas, sukurtas statybos ir veiklos projektas. Iš narių stojamųjų įnašų bus sukauptos lėšos sodo sklypo su projektu finansavimui.

Kaip sako idėjos autorius, pirmasis Lietuvoje bendruomenės iniciatyva kuriamas japoniškas sodas Alytuje įkūnys rytų filosofiją ir taps vieta atsipalaiduoti, gėrėtis gamtos grožiu, pajusti laimę būnant čia ir dabar. Japoniško sodo bendruomenė siekia darnos su gamta, tvarumo ir bendrystės, dėl kurių sodas Alytuje, buvusios Nemuno senvagės vietoje prie Dailidės ežerėlio, taps stulbinančiu traukos objektu. „Alytaus miestui turėti tokį unikalų parką būtų didelė garbė pasauliniu mastu“, – neabejoja Japonijos kultūros puoselėtojas alytiškis K. Ptakauskas.

Asociacijos „Japoniškas sodas Alytuje“ archyvo nuotraukos

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Japoniško sodo Alytuje idėja – ranka pasiekiama: trūksta tik alytiškių palaikymo

  1. Lietuviams peršate svetimo krašto, kuriame dėl žemės stokos buvo luošinami medžiai, idėjas. Jei žmonėms mielesni Lietuvos medžiai, Lietuvos gamta, tai jie ir nesijungia prie jūsų. Tuo labiau, kad stumiama idėja susijusi su vieno pono verslu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.