Vietoje pandeminės krizės – užsakymų lavina Alytaus metalo apdirbimo įmonei

Alytaus metalo apdirbimo įmonės „Lanksti linija“ direktorė Gintarė Blažienė. Dzukijosveidas.lt nuotr.

Šiemet Alytaus įmonė „Lanksti linija“ minės dvidešimtmečio jubiliejų. Jubiliejiniais metais išties yra kuo pasidžiaugti, nors pandemija metalo apdirbimo įmonei buvo tarsi sėdėjimas ant ugnikalnio, kuris bet kada gali išsiveržti. Vyriško prado turinčiam šeimos verslui vadovauja moteris – Gintarė Blažienė, kuri ne tik sėkmingai įveikė karantino iššūkius, prie jų prisitaikė, tačiau ir toliau plečia, robotizuoja verslą bei kuria naujus produktus.

Nuojauta dėl krizės nepasiteisino

„Ko gero, sudėtingesnis mums buvo pirmasis karantinas, kainavęs daug nervų, nemiegotų naktų. Tai buvo jausmas, kai leki autostrada didžiausiu leistinu greičiu ir staiga kažkas užtraukia rankinį stabdį. Stojo užsakymai, dalis jų buvo atšaukta, o įsipareigojimai klientams niekur nedingo, be to – už nugaros 250 darbuotojų, kuriems nežinai, ką pasakyti. Nežinomybės daug – nei dėl to, kiek visa tai tęsis, nei kas bus toliau. Buvome priversti dviem savaitėms stabdyti įmonės veiklą ir leisti žmones į prastovas. Sugrįžtant į darbą laukė iššūkių, nes niekas neįvertino, kad ši pandemija yra kitokio pobūdžio krizė nei įvykusi 2008-aisiais. Sprendimus priėmėme remdamiesi ankstesnės krizės patirtimi ir ruošėmės rimtam ekonominiam nuosmukiui“, – pasakojo direktorė G. Blažienė.

Tačiau viskas vyko ne pagal tikėtąsi planą, o priešinga linkme – žmonės ėmėsi remontuoti būstus, juos atnaujinti baldais, įsirenginėti komfortiškesnes darbo vietas, ko pasekoje įmonė buvo užversta užsakymais. Čia ir prasidėjo didieji iššūkiai – tiekimo grandinės buvo išbalansuotos, ėmė trūkti tiek pajėgumų, tiek žaliavų, o galiausiai įsisiūbavo kainų pasiutpolkė.

„Dabar mane apima deja vu jausmas, kad tokį scenarijų jau mačiau 2008 metais, kuomet išsipūtė ir nekilnojamojo turto kainos, ir ženkliai brango žaliavos, be to susidūrėme ir su jų trūkumu. Visa tai nenuteikia optimistiškai“, – kalbėjo direktorė.

G. Blažienės pasiteiravus, kokios nuotaikos tvyro verslo pasaulyje šiuo metu, ji patikino, kad  jaučiasi pakilimo laikotarpis, tačiau į jį visi žiūri labai atsargiai, mat dėl infliacijos, žaliavų trūkumo situacija nėra stabili ir neramina.

„Lyg ekonomistai ir mato šviesią ateitį, tačiau nerimo yra ir tas optimizmas yra nuosaikus, neprarandant realybės jausmo.“

Ėmėsi pandemijos valdymo priemonių

Be visų užklupusių iššūkių įmonės vadovei teko gerokai paskuti galvą, kaip susidoroti su pandemijos rizikomis, kaip suvaldyti infekciją, kad ji neišplistų tarp įmonės darbuotojų.

„Ateini į darbą ir nežinai, kiek žmonių į jį neateis, kiek jų bus saviizoliacijoje, kiek pasijuto blogai. Mes buvome viena iš tų įmonių, kurios reguliariai testavo savo darbuotojus. Esu dėkinga savo žmonėms, kad iš visų 260 testuotis atsisakė vos du. Tai leido mums apčiuopti ir besimptomius atvejus“, – pasakojo G. Blažienė.

Nepaisant visko, įmonei teko susidurti su Covid-19 protrūkiu sausio mėnesį ir darbus stabdyti dar vienai savaitei.

Praėjusių metų rudenį, vos pradėjus kalbėti apie ateinančią antrąją pandemijos bangą, įmonė įsigijo kūno temperatūros matavimo prietaisą, pro kurio kontrolę praeiti turi kiekvienas darbuotojas ar svečias. Pastarųjų dar prašoma anketose užpildyti ir kontaktinius duomenis.

Nors pandemijos įkarštyje iššūkių netrūko įmonės viduje, tačiau „Lanksti linija“ pagalbos ranką tiesė remdami įvairias iniciatyvas, skirtas medikams palaikyti, be to, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei dovanojo reikalingą medicininę įrangą.

„Esame dėkingi ligoninės bendruomenei, kuri su mumis bendradarbiavo dėl testavimo proceso įmonėje. Norėjosi jiems už tai kažkaip padėkoti“, – sakė G. Blažienė.

Viena koja – didžiųjų kategorijoje

Dvidešimt veiklos metų gruodžio 19 dieną minėsianti įmonė išties užaugo ir augimo nesustabdė net pandemija. Per pastaruosius dvejus metus „Lanksti linija“ į verslą investavo dar daugiau nei 10 mln. eurų – buvo modernizuoti gamybos procesai, įdiegtos naujausios technologijos, robotai, lazeriai. Taip pat papildomai sukurta 60 naujų darbo vietų.

„Turėdami tiek darbuotojų, viena koja žengiame į didelių įmonių kategoriją. Nors atrodome dideli, tačiau tokiais dar nesijaučiame. Mūsų tikslas yra augti ne kiekybine, o kokybine prasme. Nenorime tapti įmone, turinčia 500 darbuotojų, o norime efektyvinti savo veiklą“, – kalbėjo G. Blažienė.

Efektyvindama įmonės veiklą, vadovybė nuolat atsižvelgia į greitai besikeičiančius poreikius, yra atvira ir naujų produktų kūrimui. Karantino metu ypač išaugo paštomatų paslaugų poreikis, tad ir jų gamybos poreikis taip pat didėjo. „Lanksti linija“ yra viena iš paštomatų gamintojų. O ateities galimybių įmonės atstovai mato ir daugiau, pavyzdžiui, maistomatų, galbūt net ir austromatų gamyboje.

Baldų metalinių komponentų gamyba išlieka pagrindine įmonės veiklos sritimi, o didžiąją dalį savo produkcijos – apie 60 procentų – tiekia didžiausiam pasaulyje baldų pardavėjui IKEA. Įmonė produkciją realizuoja į daugybę pasaulio šalių.

Netradiciniai šeimoje ir versle

„Lanksti linija“ yra šeimos verslas. Jį įkūrė G. Blažienės tėvai. Įmonės veikloje pati G. Blažienė dalyvauja jau maždaug penkiolika metų, o prieš atėjimą į šeimos verslą ji buvo Europos informacijos centro vadove, kur kuravo įstojimo į Europos sąjungą, europinių fondų prieinamumo klausimus. Pasiteiravus, kaip taip nutiko, kad moteris vadovauja tokiai vyriškos veiklos įmonei, o jos vyras Renatas Blažys yra drabužių siuvimo įmonės „Kirptė“ vadovas, verslininkė tik nusišypsojo ir patikino, kad jų šeima yra išties netradicinė tiek verslo, tiek pomėgių atžvilgiu.

„Kai pietaujame kavinėje, užsisakau kepsnį, o vyras – salotų. Patiekalus atnešę padavėjai dėl to net neslepia nuostabos. „Kirptės“ istorija yra mano vyro istorija ir tikrai nenorėčiau kalbėti už jį. O mano atėjimas į šeimos verslą vyko po mamos mirties ir tai buvo tiesiog natūralus procesas“, – sakė verslininkė.

Svajonės – žemiškos ir paprastos

G. Blažienė neslėpė, kad karantinas įgriso iki gyvo kaulo, kad laukia, kada gyvenimas vėl sugrįš į senas vėžes.

„Aš nuoširdžiai stebėjausi, kaip žmonės šventė karantiną. Mane tai labai gąsdino, nes man nereikėjo karantino, kad suvokčiau, kas yra šeima, kad atrasčiau namus, naujų užsiėmimų. Man kavinė yra šventė ir iki šiol jos labai trūko, nes nesu Džeimis Oliveris, kad kaifuočiau nuo virtuvės, o pagaminti pusryčius, pietus ir vakarienę man buvo didžiausias iššūkis. Visai tai ne mano prigimčiai. Man gaila buvo ir mano vaikų, kai teko stabdyti mokslus, ugdymą. Mūsų darželinukė tiesiog lipo sienomis. Aš per karantiną daug praradau ir dabar mano svajonė – kad galėčiau nuvažiuoti į vieno vaiko išleistuves, o kito – diplomų įteikimo šventę užsienyje. O versle norisi taip pat labai žemiškų dalykų – kad įmonė veiktų sėkmingai, kad joje gera būtų dirbti visiems, kad turėtume iššūkių, verčiančių tobulėti ir augti“, – kalbėjo „Lanksti linija“ direktorė.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.