Pavojaus aidai dėl mokytojų trūkumo: po kelių metų tikisi krizės

Pastaruoju metu skelbimų apie atsilaisvinusias darbo vietas Alytaus švietimo įstaigose netrūksta. Mokyklų vadovai lyg susitarę kalba apie tai, jog jau dvejų, trejų metų perspektyvoje mokytojų trūkumo problema bus itin opi. Tai patvirtina ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.

Gimnazijai reikia net penkių specialistų

Alytaus Jotvingių gimnazijoje ieškoma net penkių specialistų. Nuo kitų mokslo metų šioje mokykloje ieškoma fizikos, chemijos, anglų kalbos mokytojų, terminuotam laikotarpiui reikalingas ir psichologas. Taip pat skelbiamas konkursas ir direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigoms užimti.

„Mokytojų amžiaus didėjimo tendencija jaučiama visoje Lietuvoje. Ateina periodas, kai daug specialistų, sulaukę pensinio amžiaus, išeiną į užtarnautą poilsį. Be to, yra nemažai mokytojų, kurie jau sulaukę garbaus amžiaus, tačiau vis dar tebedirba. Tokių turime ir savo gimnazijoje. Labai džiaugiamės, kad šie mokytojai su patirtimi, puikiai vertinami specialistai, yra pasiryžę tęsti darbą toliau. Galbūt tik sutapimas, kad šiais mokslo metais net keli mokytojai nusprendė išeiti į užtarnautą poilsį. Viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti greičiau priimti tokį sprendimą, yra varginantis nuotolinis mokymas“, – svarstė Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas.

Nuo rudens minėtų sričių mokytojams išėjus į užtarnautą poilsį, gimnazijoje liks vienas mokytojas, kuris jau yra pensinio amžiaus, tačiau dar tebedirba.

Poreikį diktuoja nauja programa

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė sakė, kad įstaigai startavus tarptautinio bakalaureato programoje, reikalingi mokytojai, gebantys dėstyti anglų kalba. „Dar nedrįsčiau įvardinti, kad susiduriame su mokytojų trūkumu, nes rugsėjis neatėjo. Šiuo metu mums reikia fizikos ir anglų kalbos mokytojų. Jeigu neturėtume tarptautinio bakalaureato programos, tuomet turėtume visus specialistus“, – kalbėjo L. Šernienė.

Ji patikino, kad šiuo metu ant užtarnauto poilsio slenksčio yra vienas mokytojas, tačiau po penkerių metų tokių bus daugiau.

„Nerimą kelia tai, kad pedagogų diplomus įgyja vos vienas kitas jaunuolis. Manau, kad su šia problema neišvengiamai susidurs visos šalies mokyklos“, – įsitikinusi direktorė.

Įtampa – ir dėl nuotolinio mokymo

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas taip pat sako, kad jau po trejų ketverių metų teks akistaton stoti su mokytojų trūkumo problema.

„Situacija bus sudėtinga. Labiausiai pajausime chemijos, lietuvių kalbos, matematikos, fizikos mokytojų trūkumą. Jau buvome skelbę konkursą į matematikos mokytojo vietą, tačiau mėnesį nesulaukėme nė vieno pretendento. Laimei, pavyko išspręsti šią situaciją. Ateinantiems mokslo metams trūkumo neturėsime“, – situaciją komentavo direktorius. Jis baiminosi, kad įtampų kelia nuotolinis mokymas, todėl vyresnio amžiaus specialistai gali to neatlaikyti.

Šioje mokykloje yra garbaus amžiaus sulaukusių, tačiau vis dar tebedirbančių mokytojų ir jiems direktorius yra dėkingas už tokį pasiryžimą.

Mokytojams – kelios giminingos specialybės

Alytaus Likiškėlių progimnazijoje šiuo metu nėra jokio mokytojų trūkumo, tačiau, direktoriaus Gintauto Draugelio tikinimu, ant užtarnauto poilsio slenksčio yra du darbuotojai.

Direktorius neneigė, kad praktika jau gerokai anksčiau parodė, jog prisikviesti dirbti mokytoją į mokyklą yra sudėtinga ir tai yra ne tik Alytaus, bet ir visos šalies problema.

Problemos šaknys, pasak jo, slypi pedagogų parengime. „Dabar mokytojai ruošiami aukštosiose mokyklose, tačiau pedagogo kvalifikacija su specialybe eina lygiagrečiai. Problema yra ir demografinė situacija. Mokinių mažėja, o mokyklose tokių pamokų kaip kūno kultūra, dailė, fizika, chemija yra nedaug. Būtų šaunu, jeigu mokytojai turėtų kelias giminingas specialybes ir savo darbo grafiką pilnu etatu susidėliotų vienoje, o ne keliose mokyklose. Toks mokytojas gali aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime – turėti ir popamokinę veiklą, ir auklėjamąją klasę“, – pabrėžė direktorius.

Pasigedo prestižinės specialybės idėjos vystymo

Alytaus Vidzgirio progimnazijoje į užtarnautą poilsį išeina trys mokytojai. Viena iš jų – chemijos mokytoja, tad direktorius Artūras Čiurlionis įsitikinęs, kad teks susidurti su naujos paieškų problema.

„Krūvis, kurį galime pasiūlyti nėra didelis, tad ir darbo pasiūlymas ne toks patrauklus. Sunku ir su fizikos, matematikos, biologijos mokytojais, o problema tik labiau aštrės, nes mokytojų amžiaus vidurkis yra apie 50 metų“, – kalbėjo direktorius.

Po metų veikiausiai darbą paliks dar trys mokytojai, kurie šiuo metu yra ant užtarnauto poilsio slenksčio.

A. Čiurlionio įsitikinimu, išeičių iš kylančių problemų turėtų ieškoti ne tik mokyklos vadovybė ar savivaldybė, bet ir valstybiniu lygmeniu.

„Deklaruojama, kad iki 2025 metų mokytojo specialybė bus prestižinė, tačiau bent jau aš nejaučiu, kad link to artėtume“, – kalbėjo A. Čiurlionis.

Apie mokytojo specialybę kaip prestižinę kalbėjo ir Alytaus Volungės progimnazijos direktorius Feliksas Džiautas.

„Buvo garsiai kalbėta, kad mokytojo profesija yra prestižinė, tačiau ši idėja taip ir nutilo. Negirdėti, kad būtų vystoma kažkokia programa šia linkme. O gal mes apie tai tik nežinome?“, – sakė progimnazijos vadovas.

Šioje progimnazijoje mokytojų trūkumo dar taip pat nėra, tačiau direktorius jau dabar prognozuoja, kad po kelerių metų krizė bus neišvengiama ir šioje mokykloje. Joje yra penki dirbantys mokytojai, kurie jau sulaukę pensinio amžiaus.

Kaip galimybę sušvelninti gresiančią problemą, jis matytų politikų sprendimus, pertvarkant švietimo tinklą, optimizuojant visą miesto švietimo sistemą.

Sprendimų ieškoti turės ir miesto valdžia

Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė sako, kad sudėtinga būtų įvertinti ateities perspektyvas, kai nėra iki galo aiškus mokinių skaičius, tačiau gali būti, kad jau kitiems mokslo metams truks anglų kalbos mokytojo, mat dabar dirbančiai darbuotojai sukanka pensinis amžius. Ant užtarnauto poilsio slenksčio šiuo metu mokykloje yra trys mokytojai, tačiau du iš jų dar planuoja dirbti.

Tai, kad prisikviesti mokytoją dirbti mokykloje nėra lengva, Alytaus Putinų gimnazija tokią patirtį turėjo jau prieš dvejus metus, kai išėjo chemijos mokytoja. Tąkart ją pakeisiančių specialistų nepavyko surasti ne tik Alytaus mieste, bet ir Alytaus rajone. Teko parsivilioti mokytoją iš Jiezno gimnazijos, kuri pasirinko kiekvieną dieną važinėti dirbti iš Prienų į Alytų. Esą su gamtos mokslų mokytojais ateityje iš ties bus liūdna.

„Artimiausius dvejus trejus metus specialistų dar turėsime pakankamai, tačiau turime daug mokytojų, kurie netrukus sulauks garbaus amžiaus. Truks ir kalbininkų, ir socialinių mokslų mokytojų. Jeigu mano informacija tiksli, tai per ateinančius trejus metus apie 24 procentus viso Alytaus miesto mokytojų sulauks pensinio amžiaus. Tada ir pajausime tikrąjį problemos mastą“, –  sakė D. Sabaliauskienė.

Direktorė apgailestavo, kad neturi galimybės mokytojams pasiūlyti apmokėti kelionės iš kitų miestų į darbą Alytuje išlaidų, tačiau neabejoja, kad jau netrukus miesto valdžia turės priimti sprendimų, kurie priviliotų mokytojus atvykti dirbti Alytuje.

„Jeigu, jaunoms šeimoms sugrįžus gyventi į Alytų, mokinių skaičius didėtų, tai Alytaus miesto savivaldybės laukia nemažas iššūkis“, – įsitikinusi direktorė.

D. Sabaliauskienė pastebėjo, kad ir norinčiųjų atlikti pedagoginę praktiką regionuose mažėja, esą dauguma renkasi didmiesčius, kur daugiau galimybių.

Turi nuojautą, kad kils pavienių problemų

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas patikino, kad šiuo metu kalbėti apie mokytojų trūkumą nebūtų teisinga. Esą su kiekviena mokykla, kurioje iškyla mokytojų poreikis, iki šiol pavyko surasti išeitį, tačiau tikino, kad turintis nuojautą, kad jau netolimoje ateityje tokių pavienių problemų tikrai iškils, tačiau tada išeičių bus ieškoma bendraujant su kitomis savivaldybėmis, aukštosiomis mokyklomis.

„O gal į kai kurias vietas bus skelbiami konkursai, kur galbūt net turėsime galimybę rinktis“, – vylėsi V. Valūnas.

Ministerija: numatytas visas priemonių paketas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų pasiteiravus, kokių priemonių imamasi ministerijos lygmenyje, kad būtų užkirstas kelias pedagogų mažėjimo problemai, naujienų portalui „Dzūkijos veidas“ atsiuntė raštu išdėstytą komentarą.

„Norint pritraukti pedagogikos studijas gabius ir motyvuotus jaunuolius, nuo 2020 m. pradėtos skirti 300 eurų stipendijos visiems įstojusiems į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas.

Tapti mokytoju galima ne tik įstojus į dalyko pedagogikos studijas, bet ir studijuojant dalyką – kaip gretutines studijas pasirinkus pedagoginį modulį. O jau turintieji dalyko bakalaurą pedagogo kvalifikaciją gali įgyti studijuodami specialiose profesinėse studijose. Praėjusiais metais į pedagogikos profesines studijas priimti 84 STEM sričių dalykininkai, dar 36 pasirinko studijuoti pedagogiką per gretutines studijas.

Aukštosios mokyklos – pedagogų rengimo centrai – siūlo atnaujintas, platesnės specializacijos studijų programas, kurias baigus įgyjamos kelių dalykų mokytojo kompetencijos.

Kad pasirinkusieji studijas išties ateitų į mokyklas ir jaustųsi gerai pasirengę, mokytojus ruošiančios aukštosios mokyklos daug laiko skiria praktiniam mokymui, pedagoginei praktikai. Kai kurios jų yra sudariusios ir bendradarbiavimo sutartis su mokyklomis.  Atnaujinama, modernizuojama studijų aplinka, studentai turi galimybės dalį programos studijuoti kitų šalių universitetuose pasinaudojant mainų programomis.

Šiemet pedagoginėms studijoms planuojama dar šiek tiek daugiau valstybės finansuojamų vietų ir stipendijų kaip pernai – jas galės gauti 846 pasirinkusieji pedagogines studijas: 596 įstojusieji į bakalauro studijas, 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas, 200 įstojusių į pedagogikos profesines studijas“.

Ar yra numatyta toliau vystyti mokytojo kaip prestižinės specialybės idėją? Kaip tą planuojama daryti?

XVIII-osios LRV programoje numatytas visas priemonių, skirtų pedagogo profesijos patrauklumo ir prestižo didinimui, paketas, į kurį įeina ne tik specialios stipendijos pasirinkusiems pedagogines studijas, bet ir mokytojo ir švietimo pagalbos specialistų atlyginimo didinimas. Bus siekiama, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį bus siekiama didinti ne mažesniais tempais nei mokytojų darbo užmokestį.

Taip pat bus tobulinamas mokytojo karjeros modelis ir atestacija. Numatomas motyvavimo ir paramos paketas, apimantis pagalbą pirmaisiais pedagogo darbo metais, kvalifikacijos tobulinimo priemonės,  suteikiant galimybę siekti  universitetinio aukštojo išsilavinimo ir magistro ar įgyti kito dalyko kompetencijų, studijuojant pagal programos modulį aukštojoje mokykloje.

Taip pat numatomas tolesnis pedagoginių studijų programų modernizavimas, pasinaudojant skaitmeninių technologijų priemonėmis, orientuojantis į platesnės specializacijos pedagogų rengimą, tarptautiškumą, bendradarbiaujant su stipriausiais pasaulio pedagogų rengimo centrais, ir didinant skirtingų sričių profesionalų dalyvavimą pedagoginių studijų programose.

Kokių specialybių mokytojų trūkumas visoje šalyje yra ir/ar bus didžiausia problema?

Per artimiausius ketverius metus Lietuvoje į pensiją išeis beveik 5,7 tūkst. pedagogų, kurie mokyklose dirba šiuo metu. Didžiausias mokytojų trūkumas prognozuojamas gamtos moksluose, chemijos disciplinoje ir priešmokykliniame ugdyme. Labai paklausūs ateityje bus ir logopedai bei spec. pedagogai.

Kaip rodo statistika, didžiausias šiuo metu yra ir ateityje bus mokytojų dalykininkų – matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių kalbos specialistų poreikis, tad jaunuoliai, kuriems patiktų gilintis į šiuos dalykus ir jų mokyti kitus, kviečiami rinktis pedagogines studijas.

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Pavojaus aidai dėl mokytojų trūkumo: po kelių metų tikisi krizės

  1. joks mokytojas jau nenori dirbt su dabartiniais mokiniais, juk drasko akis mokytojams, negali nieko pasakyt. Tai džiaugiasi sulaukę pensijijnio amžiaus ir mauna.

  2. Logopedai jau daugybė metų prestižinė profesija. trūksta, nes algos neadekvačios darbui. Didmiesčiuose, apskritai, logopedai ir logoterapeutai dirba privačiose aplinkose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.