Džiugi žinia Alytaus medikams: užsikrėtimus COVID-19 darbe pripažins profesine liga

Asociatyvi Vidmanto Balkūno (VUL Santaros klinikos) nuotr.

Dar gruodžio pabaigoje dalis Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikų Sveikatos apsaugos ministrui nusiuntė skundą, kuriame vienas iš teiginių buvo, kad ligoninės vadovybė netvirtina jų užsikrėtimų koronavirusu kaip profesinės ligos atvejų. Šiandien bent jau šis nusiskundimas išspręstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išaiškinimo dėka ir dabar antrojo karantino metu COVID-19 gniaužtų neišvengę medikai turi galimybę pakartotinai kreiptis dėl profesinės ligos statuso patvirtinimo.

Neabejoja infekcijos užsikrėtimu darbe

Savo duomenų viešai skelbti nenorėjusi Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytoja (vardas, pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad jos užsikrėtimas koronavirusu buvo tikrų tikriausias darbo metu nuo pacientų pasigautas infekcijos atvejis. Vos prieš keletą dienų po vidutinio sunkumo COVID-19 ligos formos grįžusi į darbą gydytoja jau gavo SODROS išmoką už nedarbingumą, tačiau šis atvejis taip ir nebuvo patvirtintas kaip profesinė liga.

„Esu įsitikinusi, kad užsikrėčiau nuo pacientų, nes paskutines dvi praėjusių metų savaites labai daug laiko praleidau stacionare, turėjau net 14 COVID-19 sirgusių pacientų.  Nuolat tekdavo eiti tai į karščiavimo, tai į priėmimo skyrius. Mano susirgimui reikšmės turėjo ilgalaikis kontaktas su COVID -19 infekuotais pacientais, kurie turėjo ir gretutinių patologijų. Juos reikėjo išsamiai apžiūrėti ir prie vieno paciento tekdavo praleisti tikrai ilgiau nei 15 minučių. Be to, gruodį susirgo daug ligoninės personalo, todėl turėjau daug papildomų budėjimų – naktimis, paromis ir dienomis. Būdavo, kad skyriuje praleisdavau ir 30 valandų iš eilės. Išsekau tiek fiziškai, tiek emociškai.

Gyvenu viena, o sūnus su šeima gyvena Vilniuje, tad mes jokio kontakto neturėjome. Nesusitikinėjau nei su draugais, nei su kitais giminaičiais. Mano kelionės apsiribodavo tik gydymo įstaiga, kurioje dirbu, ir namais. Todėl esu tikra, kad apsikrėčiau darbo metu“, – argumentus dėstė gydytoja.

Pasak jos, nelogiška yra, kad, siekiant patvirtinti profesinės ligos atvejį, reikia nurodyti konkretų užkrato šaltinį. Esą ši liga klastinga tuo, kad iš karto po turėto kontakto su sergančiu asmeniu atlikus PGR testą, rezultatas gali būti neigiamas, tačiau virusas turi savo inkubacinį periodą. Vėliau pakartotinai atlikus testą, jis jau parodo teigiamą rezultatą, todėl atsekti užkrato šaltinį yra sudėtinga.

Nors gydytoja turėjo tiesioginių kontaktų su koronaviruso infekuotais pacientais, saviizoliacija jai nebuvo rekomenduota, todėl darbus ligoninėje ji tęsė toliau.

Pirmuosius infekcijos simptomus gydytoja pajuto pirmąją šių metų dieną. Nedarbingumą ji turėjo daugiau nei mėnesį, o į darbą po ligos sugrįžo vos prieš kelias dienas. Dar iki šiol gydytoja jaučia COVID-19 infekcijos liekamuosius požymius – intensyvesnis judėjimas skatina dusimą, greičiau pasireiškia nuovargis, silpnumas, prakaitavimas, todėl darbas tokiu tempu, koks buvo paskutines dvi gruodžio savaites šiuo metu gydytojai, pasak jos, būtų nepakeliamas.

Aiškinsis atsisakymo tvirtinti profesine liga motyvus

Sugrįžusi į darbą pašnekovė sužinojo, kad jos ligos atvejis nebuvo patvirtintas kaip profesinė liga, todėl dabar ji ketina išsiaiškinti, kuo remiantis buvo konstatuota, kad tai nebuvo profesinis susirgimas.

„Savo susirgimą sieju su fiziniu ir emociniu pervargimu, ilgalaikiu kontaktu su pacientais. Mūsų darbe išties daug rizikos sveikata ir net gyvybe, todėl man toks požiūris dėl profesinės ligos netvirtinimo yra nesuprantamas. Ir dar nesuprantu, kodėl turėčiau dar kartą prašyti patvirtinti man profesinę ligą? Mūsų darbe patiriama rizika, ypač dirbančiųjų COVID skyriuose, turėtų būti vertinama objektyviai. Tuos visus faktorius įvertinti būtina“, – situaciją apibendrino medikė.

Dar praėjusią savaitę iš ligoninės vadovybės ji sulaukė raginimo dar kartą parašyti prašymą dėl pakartotinio jos ligos atvejo išnagrinėjimo. Tokių raginimų sulaukė ir daugiau ligoninės medikų.

Išaiškinimas leidžia atvejus vertinti liberaliau

Pasak Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus Artūro Vasiliausko, pirmojo karantino metu tokia problema dėl profesinės ligos tvirtinimo iškilusi nebuvo. Esą tąkart buvo numatyta kitokia tvarka, kur buvo labai aiškiai numatyta, kada ir kaip tokį vertinimą atlikti. Buvo reikalaujama nustatyti užsikrėtimo kontaktą, kas pandemijos atveju beveik neįmanoma.

A. Vasiliauskas pabrėžė, kad taisyklingai naudojant visas apsaugos priemones, medikams užsikrėsti infekcija beveik neįmanoma. Pasak jo, reikia įvertinti ir tai, kad tie patys medikai po darbų lankydavosi parduotuvėse ir kitur.

„Būtent todėl nustatyti, kad užsikrėtimas įvyko darbe nuo pacientų yra sudėtinga. Apie tai daug diskutavome ir su kitų gydymo įstaigų kolegomis, kurie patvirtino, jog profesinės ligos atvejų buvo patvirtinta vos vienas kitas. Vėliau diskusija persikėlė ir į šalies valdžios kabinetus. Tik praėjusią savaitę buvo išplatintas SODROS išaiškinimas, kaip reikėtų traktuoti įstatymo taikymą. Pagal išaiškinimą, į susidariusią situaciją rekomenduota pažvelgti liberaliau ir tiesioginį kontaktą su infekuotais pacientais turėjusiems medikams pripažinti profesinę ligą“, – pasakojo A. Vasiliauskas.

Pasak jo, remiantis tuo išaiškinimu, visų antrojo karantino metu COVID1-19 galbūt darbe užsikrėtusių medikų buvo paprašyta parašyti prašymą pakartotinai išanalizuoti jų atvejus dėl profesinės ligos pavirtinimo. Naujai sudaryta darbų saugos, infekcijų kontrolės ir sveikatos specialistų komisija buvo įpareigota iš naujo vertinti darbuotojų prašymus, atsižvelgiant į SODROS išaiškinimą.

„Jeigu toks SODROS išaiškinimas būtų išplatintas anksčiau, tokių problemų iš viso galėjo nebūti. O mes tikrai nesame suinteresuoti, kad darbuotojams nebūtų pripažinta profesinė liga, juolab kad išmoka skiriama iš SODROS biudžeto“, – teigė ligoninės vadovas.

A. Vasiliausko tikinimu, veikiausiai prašymai bus patenkinti ir medikų užsikrėtimai COVID-19 infekcija pripažinti kaip profesinės ligos atvejai, o SODROS mokamo su profesine liga susijusio nedarbingumo išmokos skirtumas medikams taip pat bus išmokėtas.

Atsakyti, kiek tokių atvejų šiuo metu skaičiuojama iš viso, ligoninės vadovas tiksliai atsakyti negalėjo, tik patikino kad jų gali būti kelios dešimtys.

Nėra reikalavimų atlikti išsamų vertinimą

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išplatintame pranešime teigiama, kad asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu ir kartu su juo darbovietėje nedirbančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Profesinės ligos aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.

Rašte atkreiptas dėmesys, kad su priežastimi „Profesinė liga“ išduodami nedarbingumo pažymėjimai nėra susiję profesinėmis ligomis ir išmokų mokėjimu pagal nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė.

Taip pat rašte akcentuota, kad darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.