Vienas iš svarbiausių miesto valdymo klausimų yra biudžeto svarstymas ir jo priėmimas. Bet dar svarbiau – teisingas ir tikslingas suplanuoto biudžeto lėšų panaudojimas.
Nežinau kodėl miesto vadovai nekreipia dėmesio į vieną labai svarbią aplinkybę. Merui nuolat viešai teigiant, kad biudžete trūksta lėšų vieniems ar kitiems dalykams, metų pabaigoje staiga atsiranda įspūdingi nepanaudotų lėšų likučiai, kurie vėl keliami į sekančių metų biudžetą.
Svarstant 2021 metų biudžetą bei iki Tarybos posėdžio likus vos dviem dienoms sužinome, kad 2020 metais liko net 6,7 mln. eurų! Kai tuo tarpu iš 2019 metų į 2020 metų biudžetą buvo perkelta taip pat įspūdinga 5 mln. eurų suma.
Ką sako ši aplinkybė? Pirmoji mintis, kad kai kam tiesiog trūksta fantazijos ką daryti su milijonais. Pasigilinus į šio fakto esmę, situacija yra žymiai sudėtingesnė ir blogėjanti.
Priminsiu, šiandien taryba patvirtino 70 mln. eurų viršijantį biudžetą. Nuolat perkeliamas net 10 proc. biudžeto sudarantis likutis rodo, kad yra arba blogai planuojamas biudžetas, arba administracija (asignavimų valdytojai) nesugeba panaudoti biudžete numatytų asignavimų. Pvz., 2020 metais liko nepanaudota: švietimo – 0,5 mln. eurų, socialinės apsaugos – net 1 mln. eurų, savivaldybės veiklos – 1,3 mln. eurų ir beveik 0,7 mln. eurų turto valdymo lėšų.
Mano nuomone, to pasėkoje pažeidžiami gyventojų, miesto biudžeto lėšomis išlaikomų įstaigų (ypač švietimo) darbuotojų lūkesčiai, nevyksta miesto plėtra, patiriami nuostoliai dėl bankui mokamų palūkanų. Paprastai tariant, savivaldybė skolinasi milijonus eurų, bet tuo pačiu sąskaitoje treti metai turi biudžeto perviršį daugiau nei 5 mln. eurų. Įsivaizduokite, jeigu Jūsų šeimos galva „kojinėje“ nuolat laikytų 10 000 eurų, bet vaikams vis kartotų, jog trūksta pinigų maistui, trūksta susimokėti už komunalinius mokesčius ir negana to, tuo pat metu skolintųsi 1000 eurų iš banko už nemenkas palūkanas. Keisčiausia, kad į kitus metus perkeliama suma vis didėja.
Beveik septyni milijonai eurų yra labai didelė suma, kuri dar 2020 metais galėjo būti apyvartoje, kurti pridėtinę vertę ir tenkinti alytiškių lūkesčius. Nejaugi savivaldybėje tikrai nėra fantazijos kaip juos panaudoti įvairiems projektams, savivaldybės įstaigų geresniam finansavimui?
Švietimo visuomenę ypač stebina Alytaus miesto biudžetinėms švietimo ir kitoms įstaigoms nuolat taikomas „diržų susiveržimo planas“. Pinigus tikrai yra kur panaudoti, kad ir apverktinos būklės darželių ir mokyklų remontams, energiją ir tuo pačiu biudžeto lėšas tausojančių priemonių įgyvendinimui ar kt. Prisimenant daug diskusijų sukėlusio S. Kudirkos ligoninės chirurginio skyriaus rekonstrukcijos klausimą: juk taip pat dar pernai galėjo būti panaudota ir galbūt šiandien nestovėtų iškraustytos patalpos, nevargtų ligoninės personalas bei pacientai.
Tad trūksta fantazijos, blogas planavimas ar nedovanotinas aplaidumas? Kiekvienas išvadas padarykime patys.