Dabar tai jau – sparnuota frazė, kurią cituoja visi. Dabar tas mėlynas dangus virš Tavęs, ir Tu – virš mūsų.
„Kaip Tu, Jurgi?“, – klausėm skambindami, kai dirbai iš namų. O Tu taip užtikrintai atsakydavai, kad dar gyvensi. Ir buvai teisus, nes tikrai gyvensi daugelio iš mūsų širdyse, o Tavo sparnuotos frazės skambės atmintyje.
Ir Tavo atvaizdas ant sienos šalia tarybos posėdžių salės… Juk visada būsi šalia mūsų, gal – virš mūsų, šypsosies ar pyksi, kaip būdavo iki šiol. Bet greitai vėl nusiraminsi. „Toks jau esu“, – sakei ne kartą.
Dabar kiekvienas bando kuo tiksliau atkurti paskutinius pokalbius su Tavimi, prisiminti Tavo ištartus žodžius. Ir tik mintis, kad nuo šiol tai jau turi kitą prasmę, užgniaužia kvapą.
Tu neieškojai, nerinkai žodžių, kartais kalbėjai aštriai, bet visada – nuoširdžiai. Pasakei daug dalykų, kurie ilgai suksis mūsų mintyse, guls ant širdies.
Mums Tavo netektis – labai skaudi, mums trūks Tavęs, Jurgi, bet gal Tu rasi ramybę, kurios neturėjai čia, žemiškoje kasdienybėje. Dėkojame už sielų bendrystę ir tariame sudiev…
Skaudžią netekties valandą užuojautą šviesios atminties kolegos Jurgio Krasnicko žmonai Vilijai ir vaikams Marijui, Sigitai, Vytautui, Povilui, taip pat jo mylimiems anūkams reiškia frakcijos „Vieningas Alytus“ Alytaus miesto taryboje nariai.
Česlovas Daugėla
Vilma Krušnienė
Gintautas Andriuškevičius