Atrasti ryšį su mokiniais pedagogei padeda savita ugdymo filosofija

A. Vološina. Asmeninio archyvo nuotr.

Vietoje nenustygstanti, vis skubanti ir lekianti, turinti daug svajonių ir tikslų, tačiau visada atrandanti laiko gerai knygai ir rankdarbiams, mylinti teatrą ir klasikinę muziką, vertinanti draugus ir tylą… Tokia yra Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė Ala Vološina.

Ji – viena iš septynių Alytaus miesto pedagogų, šiemet Tarptautinės mokytojo dienos proga, už kūrybišką darbą ir gerosios patirties skleidimą įvertintų savivaldybės premija.

Senamiesčio pradinės mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė įsitikinusi, asmeninės savybės mokytojai Alai labai pagelbėja kasdieniame darbe, o simbolinės plunksnos ir premijos ji verta už savo inovatyvumą bei savitą ugdymo filosofiją:

„Mokytoja savo veikloje daug dėmesio skiria vaiko asmenybės ugdymui, gebėjimų atskleidimui, pagalbai pažinti save, ugdyti pasitikėjimą ir gebėjimą priimti iššūkius. Ji kuria pasitikėjimu, partneryste ir dialogu pagrįstus tarpusavio santykius su vaikais ir tėvais. Vos per vienerius metus Alai Vološinai puikiai pavyksta suburti stiprią, aktyvą mokyklos veiklose dalyvaujančią priešmokyklinės ugdymo grupės vaikų ir tėvų bendruomenę. Ji geba atrasti ir pastebėti vaikų individualius gebėjimus, nukreipti saviraiškos plėtojimui, dalyvavimui projektinėse veiklose“.

O ką apie tai mano pati pedagogė?

Gerbiama Ala, šiemet Tarptautinės mokytojo dienos proga Jums skirta Alytaus miesto savivaldybės premija už kūrybišką darbą ir gerosios patirties skleidimą. Kaip tai vertinate?

Šis įvertinimas yra visos Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos įvertinimas. Esu dėkinga visiems mano kelyje sutiktiems mokytojams, kolegoms, vaikams, tėvams. Jie yra tie, kurie leidžia man tobulėti, dalintis tuo, ką turiu ir moku geriausiai.

Senamiesčio pradinės mokyklos vadovė kalbėdama apie Jus užsimena apie Jūsų inovatyvumą bei savitos ugdymo filosofijos turėjimą. Atskleiskite, kokia ta filosofija?

Mano gyvenimo ir ugdymo filosofija labai paprasta: kai kalba – išgirsk širdimi, kai dirbi – tikėk tuo, ką darai, būk ten, kur tavęs labiausiai reikia. Visada pasilieku laiko apmąstymams, kurių metu ir gimsta naujos idėjos, ateina suvokimas, kaip gyvenu, kokia esu šiandien, ką galiu padaryti dėl kitų.

Direktorė J. Petkevičienė mini ir Jūsų gebėjimą vos per vienerius metus puikiai suburti stiprią, aktyvą mokyklos veiklose dalyvaujančią priešmokyklinės ugdymo grupės vaikų ir tėvų bendruomenę. Kaip Jums tai pavyksta?

Labai tikiuosi, kad taip ir atsitinka, kad mes – tėvai, vaikai ir aš – tampame aktyvios, stiprios mokyklos bendruomenės dalimi. Kad kiekvienas darbas būtų sėkmingas, mes turime matyti prasmę, kurią priima ir bendruomenė. Kai visko ašis tampa vaikas, „įcentrinė“ jėga visada suveikia… Apkabinti medį yra paprasta, o vaiką – mokausi kaskart, nuoširdžiai, su meile ir tada, kai jam to labiausiai reikia… Kaip pavyksta? Tiesiog reikia laiko, išminties ir meilės.

Kaip pasirinkote mokytojo profesiją, kuo sužavėjo priešmokyklinis ugdymas?

Mokytojo profesijos nesirinkau, tai ji mane pasirinko, galima sakyti, kad atsitiktinai. Mokytis pradėjau tik po to, kai du metus padirbėjau auklėtoja ir supratau, kad šis darbas man yra įdomus. Priešmokyklinio ugdymo pedagoge pradėjau dirbti tik nuo 1995 metų. Šiandien jau galiu atsakyti, kodėl tiek metų dirbu su priešmokyklinio amžiaus vaikais. Tai pats nuostabiausias vaikų amžius, kai vaikai moka būti tik savimi, kai jie yra tokie tikri… Man kaip pedagogui belieka tik padėti vaikui atsiskleisti, atrasti tai, kas yra jo individualumas ir kūrybiškumas, mokytis būti kartu, kurti, pažinti save ir pasaulį.

Kaip keitėsi mokykla ir mokymo(si) procesas per Jūsų darbo metus?

Mano pedagoginio darbo stažas yra per 30 metų. Teko dirbti įvairiose įstaigose: Miroslavo ir Alovės darželiuose, Genių pradinėje ir Punios vidurinėje mokyklose, Alytaus Anzelmo Matučio ir Senamiesčio pradinėse mokyklose. Tai laikotarpis, kai keitėsi pačios mokyklos samprata, užaugo Y, Z kartų vaikai, auga alfa karta. Mokykla tapo technologiškai kita, inovatyvaus mokymo(si) procesai didele dalimi yra pedagogo kūrybiškumas, gebėjimas keistis, noras mokytis ir išbandyti, atsirinkti tai, kas labiausiai tinka tavo ir vaikų mokymui(si). Mokykla, mano manymu, tik būdama stipria, aktyvia bendruomene, šiuo metu gali būti šiuolaikinės mokyklos modeliu.

O šių dienų mokinys – koks jis? Ko reikia šiuolaikiniam mokiniui, kad mokytojas jam būtų autoritetas?

Vaikai vis dar stebina mane savo betarpiškumu: jie nori ir moka džiaugtis, yra imlūs, gyvenantys „čia ir dabar“ principu, individualybės, jautrūs ir kūrybingi vaikai, kuriems labai svarbu būti laimingiems. Manyčiau, kad šis kriterijus ir yra svarbiausias, kai kalbam apie mokytojo autoritetą – kai vaikas mokykloje yra laimingas. O kaip ir ką padaryti, kad taip būtų, tai jau kiekvieno mokytojo ir mokyklos išskirtinumas. Mokykla atranda vaikus kaip ir vaikai atranda savo mokyklas. Taip jau yra, kad be meilės konkrečiam vaikui apie mokytojo autoritetą galima pamiršti…

3 komentarai apie “Atrasti ryšį su mokiniais pedagogei padeda savita ugdymo filosofija

  1. Labai gera mokytoja super teko metus leisti vaiką į jos klasę paliko gerus įspūdžius ir tėvams ir vaikui

  2. Ši mokytoja tikrai puošia šią profesiją, nes pirmiausia yra superinis žmogus ir profesionalė darbe. Esame be galo šiam žmogui dėkingi, kad suprato ir gelbėjo sunkiu periodu, negailėdama laiko, pastangų su didele meile, kantrumu. Visad gražiu žodžiu minėsime.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *