Nauja kogeneracinė katilinė Alytuje – nauda verslui ar gyventojams?

Nauja kogeneracinė katilinė Alytuje – nauda verslui ar gyventojams? 1
Dzukijosveidas.lt nuotrauka.

Jau kurį laiką sklinda kalbos apie privataus investuotojo planus Alytuje statyti naują kogeneracinę katilinę, kokią turi ir „Alytaus šilumos tinklai“. Atrodytų logiška, kad iš tokios konkurencijos naudos turės gyventojai, tačiau visi supranta, kad ir verslininkai savęs nenuskriaus. Bendrovės „Biovatas“ vadovas Justinas Vilpišauskas apie planus statyti naują kogeneracinę katilinę patvirtino ir tikino, kad tokia tiesioginė konkurencija leis išlaikyti kuo mažesnę šilumos kainą, o „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas Mindaugas Nevardauskas žeria visai priešingus argumentus.

Europinė parama – iki šešių milijonų

Kaip tikino J. Vilpišauskas, planai dėl naujos kogeneracinės katilinės statybos dar nėra tokie užtikrinti, mat laukiama atsakymo, ar šis projektas gaus finansavimą iš Europos sąjungos fondų.

„Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes kol kas nėra patvirtintas finansavimas iš Europos sąjungos fondų. Pats katilinės projektas jau buvo parengtas seniai – dar 2014 metais. Dar tada planavome ją statyti, bet be paramos to daryti nenaudinga, nes ji neatsipirks. Be to, matėme, kad tuo metu, kai Alytaus šilumos ūkį valdė „Litesko“, teks susidurti su didelėmis problemomis, rizikomis“, – pasakojo verslininkas.

Jis tikino, kad paaiškėti, ar pavyko gauti finansavimą iš ES fondų, turėtų dar šio mėnesio pabaigoje.

Bendra kogeneracinės katilinės statybos projekto vertė yra 8 milijonai eurų, o maksimali galima europinė parama – 6 milijonai eurų. Vadinasi, investuotojams teliktų investuoti tik du milijonus eurų.

Už vieną milijoną – aštuonių milijonų vertės objektas

„Kadangi kogeneracinė katilinė gamintų ir šilumą, ir elektrą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba į šilumos kainą įtrauktų tik 1 milijono eurų sumą. Tai reiškia, kad už vieną milijoną eurų gaunam 8 milijonų eurų vertės objektą. Jeigu tokį objektą statytų miestas ir investuotų 8 milijonus, tai į šilumos kainą visa suma ir būtų įtraukiama. Šiuo metu kogeneracinės katilinės statybai  gauti finansavimą iš ES fondų yra paskutinė galimybė ir būtų neprotinga tokia galimybe nepasinaudoti. Be to, „Alytaus šilumos tinklų“ katilinė yra daugiau nei 10 metų senumo, o miestui pastatyti naują tikrai nėra nieko blogo“, – dėstė verslininkas.

Pagal dabartinę situaciją, naujoji kogeneracinė katilinė Alytuje galėtų būti pastatyta 2024 metais.

Pasiteiravus, ar dar viena naujoji kogeneracinė katilinė Alytaus mieste gyventojams reikštų mažesnes kainas už šildymą, J. Vilpišauskas patikino, kad tikrai taip ir paaiškino, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba netvirtintų miestams investicijų, jeigu nebūtų atpiginta šilumos kaina vartotojams.

Konkurencija – neišvengiama

Verslininkas pripažino, kad tektų dirbti konkurencinėmis sąlygomis su „Alytaus šilumos tinklais“, tačiau tik šiltuoju sezono metu.

„Žiemą Alytuje šildymo pajėgumų trūksta, nes šaltesnę žiemą „Alytaus šilumos tinklai“ kūrena dar ir dujomis. Vasarą konkurencija išties būtų ir laimėtų tas, kuris pasiūlytų pigesnę šilumą vartotojams.Vienos iš katilinių darbą tektų stabdyti,nes susidarytų šilumos energijos perteklius“, – pasakojo J. Vilpišauskas.

Tačiau pašnekovas pridūrė, kad kiek jam teko domėtis, tai kiek „Alytaus šilumos tinklai“ uždirba kūrendami kogeneracinę katilinę, tokią pačią sumą ar net didesnę jie galėtų gauti pardavę taršos leidimus. „Tai reikštų, kad jie gautų tiek pat pinigų, o įranga nesidėvėtų. Pajamos išliktų tos pačios“.

Tiesa, su Alytaus miesto valdžios atstovais verslininkas apie tai dar nėra kalbėjęs, esą laukia atsakymo dėl finansavimo. Jis patikino, kad jeigu tik sulauks didesnio pasipriešinimo, trukdžių, tai savo planų statyti katilinę J. Vilpišauskas yra pasiryžęs atsisakyti.

„Jeigu mes matysime, kad naujoji kogeneracinė katilinė šilumą pabrangins bent dalelyte cento, tai mes jos tikrai nestatysime“, – tvirtino verslininkas.

Įmonė „Biovatas“ jau skaičiuoja septintus metus ir užsiima šilumos gamyba biokuru, kurią parduoda „Alytaus šilumos tinklams“.

Vasarą šiluma pigs, žiemą – brangs

„Alytaus šilumos tinklų“ vadovas M. Nevardauskas sako, kad Alytuje statyti dar vieną kogeneracinę katilinę yra tikriausias Europos sąjungos fondų lėšų švaistymas. Esą į dabartinę Alytaus kogeneracinę jėgainę UAB „Litesko“ jau investavo apie 25 milijonus eurų, iš kurių ES parama sudarė 4 milijonus eurų. Planuojamai naujai jėgainei iš viso numatoma dar 8 milijonai, tai reiškia, kad vasarai sustabdžius bent kurią katilinę, investicijų grąža taip pat sustabdoma.

Nauja kogeneracinė katilinė Alytuje – nauda verslui ar gyventojams? 2
„Alytaus šilumos tinklų“ vadovas Mindaugas Nevardauskas. Dzukijosveidas.lt nuotrauka.

Pasak jo, konkurencija yra neišvengiama šiltuoju metų laiku, o tai reiškia, kad kažkas per vasarą nesusirinks lėšų, tad tai padaryti bus siekama per žiemą. Tokiu atveju vasarą šiluma gyventojams išties atpigtų, o žiemą neabejotinai brangtų.

Svarsto galimybę kreiptis į Europos komisiją

„Veikiausiai šiuo atveju žiemą šilumos aukcione verslininkai siūlys maksimalią leidžiamą šilumos energijos kainą, tai yra – to, ko neuždirbs vasarą, su kaupu pasiims žiemos metu“, – dėstė M. Nevardauskas.

Pasak jo, šiuo metu rinkoje susiklosčiusi situacija, kad dujomis šildyti yra pigiau negu šilumos energiją pirkti iš nepriklausomo šilumos gamintojo. Dar jis pabrėžė, kad Alytaus šilumos tinklai iki 2023 metų metų privalo pakeisti esamus dujinius katilus naujais, kadangi įsigalioja nauji ES aplinkosauginiai reikalavimai. Dujiniai katilai yra reikalingi tam, kad esant dideliems šalčiams būtų pagaminta trūkstama šiluminė energija, o svarbiausia, sugedus bet kuriam biokuro katilui žiemos metu, būtų užtikrinti rezerviniai pajėgumai.

„Įdomiausia yra tai, kad „Alytaus šilumos tinklai“ pagal įstatymus privalo užtikrinti šilumos galių rezervą ir investuoti į juos, kai nepriklausomi šilumos gamintojai tiesiog gamina šilumą ir už nieką neatsako. Sugedus katilui, šilumos tinklai privalo nedelsiant kurti dujinius katilus, kad būtų užtikrinti reikiami parametrai. O visos šios sąnaudos irgi įtraukiamos į šilumos kainą. Susiklosto paradoksali situacija. „Alytaus šilumos tinklai“ privalo turėti rezervinius pajėgumus, į juos investuoti, kad galėtų deginti dujas, kurios yra pigesnės nei perkama šiluma iš nepriklausomo šilumos gamintojo, tačiau to daryti negalės, o skirtumą, susidarantį tarp dujomis ir nepriklausomo šilumos gamintojo biokuru išgaunamos šilumos energijos, turės sumokėti gyventojai. Tokia šiuo metu valstybėje galioja sistema, esą biokuras neteršia tiek gamtos ir todėl yra privaloma pirkti šilumą pagamintą iš biokuro. Būtent dėl tokios susiklosčiusios situacijos, galima prognozuoti, kad alytiškiai už šildymą per metus sumokės iki 400 tūkstančių eurų daugiau. Tačiau čia ir yra blogiausia, kad visa tai leidžia daryti įstatymai“, – tikino „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas.

Jo įsitikinimu, valstybė investuoja neapgalvotai – leidžia Alytuje už ES lėšas statyti antrą tokį pat katilą, o tai reiškia, kad į šilumos energijos gamybą jau bus investuota per daug, nes tiek gaminamos šilumos energijos nebus kur realizuoti.

„Valstybė kartu su ES investuos šešis milijonus eurų į tą kogeneracinę jėgainę, į dar vieną jau yra investavusi seniau, tai jeigu vienas iš jų dirbs tik pusę laiko, ir tai, mano ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ekspertų nuomone, yra Europos sąjungos, valstybės ir Alytaus gyventojų pinigų švaistymas. Reikia suprasti, kad verslui investicijos turi atsipirkti ir tas investicijas atpirks Alytaus miesto gyventojai ir įmonės sumokėdami už šilumą“ – dėstė M. Nevardauskas.

Jis patikino, kad svarsto galimybę apie tokią besiklostančią situaciją informuoti Europos Komisiją, kad vėliau Alytus netaptų pavyzdžiu, kaip nereikėtų daryti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.