Alytaus miesto švietimo įstaigose mokosi beveik šimtas iš užsienio sugrįžusių vaikų. Kaip jiems sekasi?

Vokietija, Baltarusija, Didžioji Britanija, Airija, Ukraina, Libanas, Azerbaidžanas, Tailandas, Italija, Švedija, Norvegija, Danija – šalys, iš kurių sugrįžusių alytiškių vaikai šiais mokslo metais papildė mokyklose ar mokyklose-darželiuose besimokančių mokinių gretas. Dvylikoje Alytaus miesto mokyklų ar mokyklų-darželių šiemet mokosi penkiasdešimt septyni vaikai, dar trisdešimt du iš užsienio sugrįžę mažieji lanko lopšelius-darželius.

Didžioji dalis iš užsienio atvykusių vaikų mokosi Alytaus Likiškėlių progimnazijoje. Sėkmingai naujuosius mokslo metus čia tikisi pabaigti 31 iki šiol svečiose šalyse gyvenęs ir į gimtuosius tėvų kraštus sugrįžęs mokinys.

„Vis daugiau svetur gyvenančių lietuvių sugrįžta į tėvynę. Ne išimtis ir Alytus. „Brexit`as, COVID-19, finansinės ir asmeninės priežastys grąžina alytiškius namo ir mes tuo džiaugiamės. Į miestą atvyksta ne tik lietuviai emigrantai, kuriasi ir mišrios šeimos, užsieniečiai specialistai. Siekiame, kad visi šeimos nariai sėkmingai integruotųsi į bendruomenę:  vaikai gautų kokybišką ugdymą ir reikalingą pagalbą nuo lopšelio-darželio iki gimnazijos, teikiant papildomą mokymą, lingvistines, kultūrines, socialines konsultacijas ir informaciją, įvairias edukacijas. Laukiame visų sugrįžtant“, – sako Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.

Lietuvybės centre – galimybė išmokti lietuvių kalbą, pažinti kultūrą ir tradicijas

Jau ketvirtus metus Likiškėlių progimnazija buria ir kitose Alytaus miesto mokyklose besimokančius emigrantų vaikus – čia nuo 2017 m. veikia Lietuvybės centras. Jame pasibaigus pamokoms, mokytis lietuvių kalbos ar susipažinti su lietuvių kultūra ir papročiai bei pažinti mūsų šalį susirenka kelios dešimtys vaikų.

Pasak Lietuvybės centro koordinatorės Ievos Radzvilienės, praėjusių mokslo metų pradžioje Lietuvybės centrą lankė dvidešimt 6–14 m. amžiaus emigrantų vaikų į Alytaus miestą atvykusių iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Švedijos, Norvegijos, Azerbaidžano ir kt. Integruotis vaikams  mokyklos ar kitoje aplinkoje nėra sunku. Pramokę lietuvių kalbos, jie drąsiai renkasi būrelius ar kitą patinkančią veiklą, tad  natūralu, kad baigiantis mokslo metams Lietuvybės centrą lankančių vaikų skaičius kinta. Štai praėjusiais mokslo metais šį centrą lankiusių vaikų skaičius sumažėjo iki dvylikos, šiais mokslo metais jį lankyti planuoja trylika emigrantų vaikų.

Lietuvybės centre įdomios veiklos netrūksta. Jį lankantys vaikai čia mokosi lietuvių kalbos, užsiima įvairia edukacine veikla. Būtent edukacija sulaukia didžiausio mokinių susidomėjimo. Jos metu vaikai lanko Dzūkijos regiono miestus ir miestelius. Praėjusiais metais mokiniai aplankė Pivašiūnų amatų centrą ir Alovės amatų kiemelį, Žuvinto biosferos rezervatą. Edukacija vyko Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale ir Alytaus kraštotyros muziejuje.  Lietuvybės centro koordinatorės I. Radzvilienės teigimu, būtent  edukacija vaikams duoda daugiausiai naudos. Jie turi galimybę susipažinti su lietuvių kultūra, papročiais ir tradicijomis. Edukaciją emigrantų vaikams organizuoja ir Likiškėlių progimnazijos pedagogai. Technologijų mokytoja juos moko pasigaminti tradicinius lietuviškus patiekalus, dailės – įvairius darbelius.

Du kartus per savaitę Lietuvybės centrą lankantiems vaikams vyksta lietuvių kalbos pamokos. Šios kalbos mokymui centras skiria didelį dėmesį – mokiniams nupirkti specialūs lietuvių kalbos vadovėliai, edukaciniai žaidimai, bendradarbiaujama su Vilniaus lietuvių namais, organizuojant mokymo procesą vadovaujamasi Švietimo, mokslo ir sporto rekomendacijomis.

Vaikai labai smalsūs ir imlūs, tad, anot  I. Radzvilienės, išmokti kalbėti lietuviškai – ne problema. Lietuvybės centro koordinatorė pastebi, kad ypač drąsūs yra pradinių klasių mokiniai, jie nesigėdija kalbėti ar vieną kitą žodį ištarti netaisyklingai. Greičiausiai išmokti lietuvių kalbą, kiek pamena I. Radzvilienė, sekėsi iš Ukrainos ir Gruzijos į Alytų kartu su tėveliais sugrįžusioms mergaitėms – šią kalbą pradinių klasių mokinės išmoko vos per pusmetį, tad lietuvių kalbos užduotys joms labai greitai tapo lengvai įveikiamos.

Lietuvybės centro koordinatorės teigimu, lietuvių kalba dažnai tampa dideliu iššūkiu mokyklinio amžiaus vaikų turintiems ir į Lietuvą grįžti norintiems tėvams. Dažnai tėveliai mano, kad lietuviškai nekalbančiam vaikui bus labai sunku mokytis mokykloje, dėl šios priežasties, anot  I. Radzvilienės, daugelis tėvų atsisako minties grįžti į gimtąją šalį ir joje gyvena tol, kol vaikai čia baigia mokyklą.

Alytaus miesto švietimo įstaigose – mokiniai iš Tailando ir Libano

Šiais mokslo metais Alytaus šv. Benedikto gimnazijos penktoje klasėje pradėjo mokytis iš Tailando sugrįžę dvynukai. Dukrą ir sūnų auginantys tėveliai  – lietuviai, penkerius metus gyvenę Tailande,   dabar savo ateitį kuriantys Dzūkijos sostinėje. Pasak Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorės Loretos Šernienės, brolis ir sesuo mokykloje jaučiasi puikiai ir jau spėjo susirasti draugų. Penktą klasę lankantys vaikai supranta lietuviškai, tačiau jiems kol kas kiek sunkiau sekasi skaityti ir rašyti.

Alytaus Dzūkijos mokyklos mokinių gretas šiais mokslo metais papildė du iš ne ką mažiau tolimos šalies nei Tailandas atvykę vaikai. Šiemet šią mokyklą netrukus pradės lankyti iš Libano į Alytų kartu su tėvais gyventi atvykę vaikai. Brolis ir sesuo mokysis šeštoje ir septintoje klasėje. Kol kas šeima gyvena karantino sąlygomis, tačiau nuo rugsėjo 15 d. vaikai jau keliaus į mokyklą. Vaikai auga daugiakalbėje šeimoje – namuose kalbama trimis – arabų, lietuvių ir prancūzų – kalbomis. Dzūkijos mokyklos pedagogai kol kas su vaikais nuotoliniu būdu daugiausiai bendrauja prancūzų kalba.

Net septynių iš užsienio kartu su tėveliais į Alytaus miestą sugrįžusių mažųjų šiais mokslo metais sulaukė Alytaus lopšelis-darželis „Nykštukas“. Šio lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojos Ritos Anušauskienės teigimu, šiemet darželį pradėjo lankyti iš Anglijos, Airijos ir Švedijos parvykę mažieji. Iš septynių tik vienas mažylis nekalba lietuviškai, tačiau tai, anot direktoriaus pavaduotojos, nesukelia sunkumų, nes lopšelyje-darželyje dirba puikiai anglų kalba kalbanti auklėtoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *