Šiandien Alytuje viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika miestui atvežė ne vieną gerą žinią apie laukiančius reikšmingus netolimos ateities poslinkius. Apie visa tai ministras pasakojo išskirtiniame interviu naujienų portalui „Dzūkijos veidas“ ir internetinei televizijai „DV TV“.
Ministre, šiandien lankotės Alytuje. Kokiais tikslais atvykote ir kokių žinių miestui atvežėte šįkart?
Šiandien lankomės prie viaduko, kuriam numatytas finansavimas ir tikiuosi, pagaliau, prasidės darbai. Liko susipažinti su projektu, jo eiga. Mano kaip Vyriausybės nario tikslas, kad būtų skirtas finansavimas. Tai jau padaryta ir suplanuota. Skirta apie 2,6 milijonus eurų. Tam, kad projektas būtų maksimaliai greitai įvykdytas, priklausys nuo Alytaus miesto savivaldybės ir „Lietuvos geležinkelių“ bendro darbo. Šiandien aptarėme, kad savivaldybė parodytų lyderystę šiuo klausimu, imtųsi projekto įgyvendinimo, kad savo gyventojams parodytų, jog šis projektas – baigtas. Net neabejoju, kad viaduko rekonstrukcija prasidės dar šį rudenį, nes po COVID-19 sukeltos situacijos Vyriausybės tikslai ir uždaviniai, siekis, kad visos lėšos pasiektų kuo greičiau. O jau 2022 metais viaduko rekonstrukcija turėtų būti baigta. Ir pats nekantrauju pravažiuoti pro jį jau sutvarkytą.
Aš kaip Alytaus svečias, važiuojantis pas gimines ir artimuosius, ne vienus metus stebėjausi tuo geležinkelio viaduku, kuris užima vieną kelio juostą. Eismas tie juo – pavojingas. Ne kartą esame matę ir eismo įvykių. Kažkada sprendimai buvo padaryti ne vietoje ir ne laiku ir šiandien turime taisyti klaidas.
Dar reikia pasidžiaugti, kad šiemet Alytuje ir gatvių bus nemažai rekonstruota. Darbai jau dabar intensyviai vyksta.
Kita džiugi žinia yra ta, kad planuojamas finansavimas kelio Alytus-Kaunas rekonstrukcijos darbams bus ne 2035 metais, o jau iki 2025 metų.
Prieš metus buvo garsiai kalbama apie medelyno teritorijos perdavimą Alytaus miesto savivaldybei. Kokioje stadijoje šis procesas? Ar iki dabartinės šalies valdžios kadencijos pabaigos spėsite visa tai pabaigti?
Taip, išties medelynas su didžiuliu miško plotu bus perduotas Alytaus miesto savivaldybei, kur ji įrengs parką. Tai logiška, nes sklypo atidalijimo, geodezinių matavimų darbai yra labai sudėtingi, ilgai trunkantys. Šį pavasarį dalis želdinių, sodinukų buvo iškasti, o rudenį šie darbai bus baigti ir Vyriausybės nutarimu ši teritorija bus perduota savivaldybei. Šį darbą iki valdžios kadencijos pabaigos tikrai suspėsime padaryti.
Alytuje pastaruoju metu sklando daugybė originalių idėjų. Viena jų – Alytaus Dainų slėnyje pastatyti namelius medžiuose. Kaip tokį projektą vertintų Aplinkos apsaugos ministerija?
Gavus tokį raštą ir žinią apie šį projektą, mūsų specialistai buvo nustebę, nes tokių projektų, įrenginių neturime. Tai pirmas sveikintinas dalykas, kai medžiai neišpjaunami, kai jų vietoje statomi namai, bet jie tampa statinio elementais ir yra išsaugojami. Nameliai medžiuose išties papuoštų visą Dainų slėnio infrastruktūrą. Man pačiam ši idėja labai įdomi ir vienas iš šiandienos vizito tikslų – nuvykti į vietą ir pasikalbėti su projekto iniciatoriais, kaip šis projektas galėtų išvysti dienos šviesą ir būti įgyvendintas. Labai norėčiau pamatyti, kaip tai atrodytų gyvai.
Praėjusių metų rudenį Alytų nusiaubusio gaisro atgarsiai vis dar nenutyla. Panašu, kad atsakomybę gali tekti prisiimti ir aplinkosaugos atstovams. Ar Jūs kaip ministras planuojate atsakomybės reikalauti aplinkosaugos atstovų ir dėl paties gaisro pasekmių? Kaip manote, kiek aplinkosauga atsakinga už tai, kad toks gaisras įvyko?
Įmonę tikrino ne Alytaus, o Kauno aplinkosaugos inspektoriai. Jie tikrino pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kurie, kaip pamatėme, turėjo spragų. Jos akivaizdžiai apsunkino darbus ir paties gaisro metu. Šio gaisro iš viso galėjo nebūti, jeigu būtų laiku sureaguota. Šiuo metu padaryti teisės aktų pakeitimai, sugriežtintas tokių pavojingų degių atliekų laikymo, tvarkymo reglamentavimas ir ateityje turbūt aplinkosaugininkams bus lengviau identifikuoti problemas, nustatyti kiekius, nereikės nustatinėti, ar tai žaliava, ar produktas, nes visa tai sumuosis į vieną.
Tikimės, kad ateityje tokių situacijų nebus. Džiugina tai, kad Lietuvoje kuriasi įmonės, kurios iš padangų gamina galutinius produktus. Vienas tokių netrukus atsiras ir prie Alytaus – iš padangų granulių pagaminta garso izoliacijos sienelė, blokuosianti elektros jungties su Lenkija „LitPolLink“ pastotės keliamą triukšmą. Perspektyva padangų perdirbime yra ir žinau, kad laukia ir dar keletas projektų. Tikimės, kad padangos netaps tik atliekomis ar kažkieno pasipelnymo šaltiniu.
Kada visuomenė gali tikėtis atsakymo apie Punios šilo likimą? Kaip suprantu, sprendimai turėtų būti priimami nedelsiant, nes jame įsiveisė nepageidaujamų kenkėjų, kurie gali šilui padaryti negrįžtamų pasekmių.
Tai du skirtingi sprendimai, etapai. Dėl kenkėjų miškininkai jau dabar dirba ir kinivarpų apniktus, nulaužtus medžius šalina jau šią savaitę. Kalbant apie Punios šilo statusą, tai pagal dabar galiojančius įstatymus padaryti tai, ko siekia tam tikra grupė žmonių – rezervato statuso – reikštų, kad visi kiti žmonės negalėtų patekti į rezervatą. Mano nuomone, tiek vietiniai žmonės, tiek iš Alytaus nepadarė neigiamos žalos, kad reikėtų jame riboti veiklą. Švietimas, informacinių stendų įrengimas padėtų žmonėms susiorientuoti, kas čia yra saugoma, kodėl tai daroma, kaip elgtis. Galbūt žmonės ir savo aplinkoje pamatys tų saugomų rūšių ir prisidės prie jų išsaugojimo. Turime kurti žmogaus ir gamtos ryšį, o ne juos nutraukinėti ir atriboti vieną nuo kito.
Ačiū už laiką, skirtą pokalbiui.
Gyvą pokalbį su ministru ir platesnį spektrą temų galėsite sužinoti pirmadienį internetinės televizijos „DV TV“ rengiamoje laidoje „Dienos tema“.