Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų

Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų 1

Praėjusią savaitę ant Alytaus miesto valdžios stalo nugulė tarybos nario Sigito Leonavičiaus surašytas sprendimo projektas, kuriuo siūloma nauja materialinių ir finansinių resursų mokykloms skyrimo tvarka bei nurodomas vienam mokiniui tenkančio ploto intervalas. Apie tokį pasiūlymą sužinojusios švietimo įstaigų bendruomenės suprato, kad tokia tvarka ne tik gali pasikėsinti į kai kurių įstaigų išlikimą, bet ir mokykloms gresia pritrūkti lėšų. Kalbinti mokyklų vadovai tokiam politiko pasiūlymui iš esmės nepritarė, tačiau įžvelgė ir tam tikrų teigiamų niuansų.

Siūlo keisti lėšų skyrimo tvarką ir nustatyti plotą mokiniui

Pagal savivaldybei politiko pateiktą sprendimo projektą, siūloma nustatyti materialinių resursų ir ūkio lėšų skyrimo tvarką Alytaus miesto mokykloms. Pagal siūlymą, vienam mokiniui per metus ūkio lėšų krepšelio sumos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms būtų skirtingos: pradinio ugdymo – 390 eurų, pagrindinio ugdymo – 400 eurų, o vidurinio ugdymo – 410 eurų.

Pateiktas pasiūlymas mokykloms nustatyti minimalius ir maksimalius vienam mokiniui tenkančio patalpų ploto intervalus.

Į vienam mokiniui tenkantį plotą neįskaičiuojant rūsio, aktų bei sporto salių, valgyklos ir maisto ruošimo patalpų, minimaliai vienam mokiniui turėtų tekti 5 kv. m ir maksimaliai 12 kv. m. patalpų ploto.

Mokyklų vadovai į įstaigas galėtų priimti tiek mokinių, kad nepažeistų nustatytos minimalaus ploto normos.

Šios sprendimo projekto eilutės tapo labiausiai švietimo tinklo bendruomenėse aptarinėjamu objektu. Imta nuogąstauti, kad pagal sprendimo projekte nurodytus matmenis, kai kurios mokyklos pristigtų lėšų, o kitoms grėstų būti uždarytoms, nes neįsitektų į projekte nurodytą vienam mokiniui tenkančio ploto intervalą. Švietimo bendruomenės ir pačios savivaldybės koridoriuose jau imtos linksniuoti ir galimą uždarymą patirsiančios penkios mokyklos – Vidzgirio, Likiškėlių, Šaltinių, Piliakalnio ir Panemunės progimnazijos.

Sprendimo projekte siūloma įpareigoti savivaldybės administraciją, iki šių metų liepos 1-os dienos užtikrinti moksleivių priėmimo ir registravimo į ugdymo įstaigas elektroninės sistemos veikimą, taip pat nustatyti ir teikti savivaldybės tarybai svarstyti moksleivių su specialiaisiais poreikiais krepšelio dydį, finansuojamą iš savivaldybės biudžeto, ir jo naudojimo tvarkos aprašą, parengti ir teikti savivaldybės tarybai svarstyti mokyklos ūkio lėšų naudojimo tvarkos aprašą.

Siūloma sudaryti komisiją, kuri iki 2020 m. spalio 1 d. nustatytų kiekvienai bendrojo ugdymo mokyklai reikalingų patalpų kiekį ir patalpų ribas.

Politikas siūlo iki 2020 m. lapkričio 1 d. parengti ir teikti tarybai svarstyti bei tvirtinti laisvų, mokiniams ugdyti nenaudojamų patalpų įveiklinimo kitiems bendruomenės poreikiams planą.

Mokyklų likimas – bendruomenių rankose

Aiškinamajame rašte paaiškinama, kad mokyklos finansuojamos skiriant joms ugdymo lėšas iš valstybės biudžeto bei ūkio lėšas – iš savivaldybės biudžeto.

Tarybos narys S. Leonavičius paaiškina, kad mokykloms nustačius minimalaus ir maksimalaus patalpų plotų normatyvus, tokiu būdu gyventojams suteikiama teisė spręsti, kiek ir kokių mokyklų reikia savivaldybėje.

Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų 2
Sigitas Leonavičius. Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

Politiko tvirtinimu, Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir administracijos pareiga – nustatyti priėmimo į asmenų pasirinktas mokyklas tvarką bei užtikrinti kokybišką ugdymo procesą bei skaidrų jo finansavimą. Siūloma ugdymo aplinkos finansavimą vykdyti Švietimo įstatyme įtvirtintu krepšelio principu, o sprendimus dėl mokyklų skaičiaus priims pati bendruomenė, pasirinkdama mokyklas.

S. Leonavičiaus įsitikinimu, būtina nustatyti papildomą krepšelį vaikams su specialiaisiais poreikiais, nes šiems vaikams perėjus į kitą mokyklą, sutrinka jo ir kitų klasės vaikų ugdymo procesas.

„Rinkdamiesi šią alternatyvą išsaugotume optimalų Alytaus mokyklų skaičių, užtikrintume jų įvairovę ir įstaigų profiliavimo sąlygas. Nustačius ūkio lėšų normatyvus, skaidriai ir efektyviai naudotume mokesčių mokėtojų lėšas ir jau artimiausiu metu sumažintume išlaidas perteklinių plotų priežiūrai –  daugiau  kaip 300 000 eurų. Šias lėšas galėtume skirti ugdymo kokybei gerinti (mokymo priemonėms atnaujinti, pedagogams skatinti bei kvalifikacijai kelti)“, – aiškinamajame rašte dėstė politikas.

Mokykloms – laikas pasitempti

Paprašius pakomentuoti šį sprendimo projektą, jo rengėjas sakė, kad įsibėgėjusi Alytaus švietimo tinklo pertvarka nebuvo derinta su bendruomenėmis ir buvo tendencingai nukreipta prieš konkrečias švietimo įstaigas.

„Metodinėse rekomendacijose aiškiai nurodoma, kad pertvarka turėtų paliesti visas švietimo tinklo įstaigas vienodai“, – sakė S. Leonavičius ir pridūrė, kad todėl ir gimė idėja pasiūlyti tokį sprendimą, kurį galima tobulinti, išdiskutuoti.

Pasak jo, tokia tvarka yra įgyvendinta ne pirmoje savivaldybėje ir kaip pavyzdį paminėjo Panevėžio miestą.

Dėl neoficialiai įvardytų penkių Alytaus švietimo įstaigų, kurias neišvengiamai skaudžiai galėtų paliesti tokia patvirtinta tvarka, politikas irgi turėjo savo nuomonę, esą tai siekis įvesti intrigą, siekiant, kad šis sprendimo projektas nebūtų analizuojamas.

Esą kiekviena mokykla turėtų šansą per dvejus metus pasitempti, susitvarkyti. Dėl mokyklų likimo nuspręstų pati bendruomenė, tėvai, kurie renkasi į kurias mokyklas leisti savo atžalas.

Perteklinį įstaigų turtą, patalpas galima būtų perduoti savivaldybės Turto ir verslo skyriui, kuris galėtų pasirūpinti jų įveiklinimu.

Mokyklų bendruomenės pasigedo konkretumų

Kalbinti mokyklų vadovai tikina, kad tokie politiko pasiūlymai sukėlė labai daug neaiškumų ir klausimų.

Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų 3
Daiva Čepanonienė.

Alytaus Likiškėlių progimnazijos bendruomenė su politiko siūlymu dėl materialinių ir finansinių resursų mokykloms skyrimo tvarkos nesutinka. „Visų pirma tame dokumente yra neaiškios sąvokos tokios kaip „ūkio lėšos“, kam jos būtų naudojamos, ar čia įeina ir darbo užmokesčio lėšos, ar tai tik aplinkos, ūkio reikmėms. Neaišku, kuo vadovaujantis nustatytas tas minimalus ir maksimalus patalpų plotas vienam vaikui. Atsižvelgiant į mūsų progimnazijos pastato išplanavimą, architektūrą į vienam mokiniui tenkantį plotą neturėtų būti įskaičiuojamas ne tik sprendimo projekte nurodytų patalpų plotas, bet ir koridorių, išnuomotų ar kitaip įveiklintų patalpų plotas. Pirmiausia visa tai turėtų būti gerai išdiskutuota, kviečiamos įstaigos diskusijai, o tik tada tarybai turėtų būti teikiamas sprendimo projektas“, – sakė Daiva Čepanonienė, Alytaus Likiškėlių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas.

Vidzgirio progimnazijos bendruomenė taip pat nepritaria S. Leonavičiaus pateiktam sprendimo projektui. Pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui, laikinai einančios Alytaus Vidzgirio progimnazijos direktorės pareigas Neringos Babijonienės, projekte nedetalizuoti materialiniai resursai ir ūkio lėšos, kurios numatomos skirti vieno mokinio išlaikymui.

 

Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų 4
Neringa Babijonienė.

„Lyginami pastatai, kurie neatitinka vieni kitų, mat vienos mokyklos veikia pastatuose, kurie nėra pritaikyti mokyklai. Toks skirtingų mokyklų plotų lyginimas – tarsi balerinos ir sumo imtynininko. Be to, mus riboja tam tikri higienos normų reikalavimai skirtingoms klasėms, erdvėms. Kai pradedam skaičiuoti, tai tokie politikų skaičiavimai prasilenkia su realybe, kurioje mes gyvename.“, – kalbėjo N. Babijonienė.

Be to, ji pridūrė, kad kiekvienos mokyklos skirtingos ir teritorijos, kurių priežiūrai reikalingi finansiniai kaštai.  O tai sudaro ūkio išlaidas, kurios būtų apribotos vienam vaikui.

 

Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų 5
Regina Špukienė.

„Su buhaltere kalbėjome dėl piniginių lėšų, skaičiavome, bet taip ir liko neaišku, kaip jie buvo išskaičiuoti, kas įeina į tas sumas. Skaičiavome, kad pernai mums buvo skirta daugiau pinigų negu dabar pateikta sprendimo projekte. Tokiu atveju sutikti dėl lėšų su projektu tikrai negalime“, – kalbėjo Piliakalnio progimnazijos direktorė Regina Špukienė. Ji teigė, kad Piliakalnio progimnazijoje vienam mokiniui tenkantis plotas yra didesnis nei nurodyta sprendimo projekte.

„Idėja skaičiuoti mokyklų plotus yra nebloga ir logiška. Pritariu, kad mokyklos neturėtų viršyti klasių komplektų skaičiaus, tada mokinių skaičius išsilygintų kitose mokyklose. Tačiau esmė yra ne koridoriuose, o kad klasė būtų pilna. Norėtųsi labiau padiskutuoti šiuo klausimu“, – teigė R. Špukienė.

Pirmininkė kai kuriems pasiūlymams pritarė

Su kai kuriais tarybos nario pateiktais pasiūlymais sutiko Alytaus Dzūkijos mokyklos vadovė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Alytaus miesto skyriaus pirmininkė Vilija Sušinskienė.

Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų 6
Vilija Sušinskienė.

„Kai kurie politiko pasiūlymai yra teisingi. Pavyzdžiui, sutvarkyti mokinių priėmimo sistemą. Ji neveikia tobulai. Finansavimo tvarką irgi galima sudėlioti, nematau nieko blogo, kad būtų dar aiškesni susitarimai, bet dėl siūlymo iš viso pakeisti mokyklų finansavimo tvarką, kai dabar skaičiuojama pagal normatyvus ir realų faktą, tai sutikti nenorėčiau. Neaišku kuo remiantis nustatytos skirtingos sumos – pradinukams viena suma, gimnazistams – kita. Juk vanduo, šildymas, elektra tiek pat kainuoja visoms mokykloms vienodai. Jeigu būtų tuo vadovaujamasi, mūsų mokyklai ūkio lėšoms truktų 69 tūkstančių eurų per metus. Visas įstaigas suvienodinti irgi nėra gerai, mat vienos turi savo transportą, kitos ne. Mano nuomone, dabar veikianti sistema yra gera, o jeigu politikams kyla neaiškumų, galima ją tikslinti. Nors finansavimo normatyvai tikslinami kasmet ir nustatomi iš naujo“

Dėl minimalaus ir maksimalaus ploto vienam vaikui apskaičiavimo, V. Sušinskienė taip pat linkusi nesutikti, esą minimalus 5 kv.m.plotas vienam vaikui yra per mažas, nes vaikams reikalingos įvairios individualios erdvės. Vadovė pritarė tam, kad laisvas ugdymo įstaigų patalpas reikėtų įveiklinti ir pridūrė, kad tą savivaldybė jau ir daro.

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Ant valdžios stalo – nauji pasiūlymai dėl mokyklų finansavimo ir plotų

  1. Iš kur šitas ugdymo specialistas išlindo?? Kažkoks košmaras… Kaip taip galima nusigyventi kad švietimą pradeda tvarkyti žmogus nesuprantantis žodžio šveitimas reikšmės…siaubas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.