Kovojančių dėl kelio Alytus-Prienai-Kaunas gretos didėja – prie merų jungiasi Seimo nariai ir gyventojai

Kovojančių dėl kelio Alytus-Prienai-Kaunas gretos didėja - prie merų jungiasi Seimo nariai ir gyventojai 1
Kelias Alytus–Prienai–Kaunas. Dzūkijosveidas.lt nuotr.

Kone kryžiaus kelius dėl kelio Alytus-Prienai-Kaunas einantiems penkių savivaldybių merams į pagalbą stoja Seimo nariai, kurie ragina gyventojus internete pasirašyti peticiją „Dėl kelio Nr.130 Kaunas-Prienai-Alytus pripažinimo magistralinės reikšmės keliu“.

Peticiją, po kurios tekstu – Alytaus miesto ir rajono, Kauno ir Prienų rajonų, Birštono savivaldybės merų bei parlamentaro Andriaus Kupčinsko pavardės, jau pasirašė daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių.

Joje Susisiekimo ministerijos prašoma inicijuoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus statuso pakeitimo į magistralinį kelią procedūras, o Vyriausybės – valstybinės reikšmės krašto keliui suteikti magistralinio kelio statusą.

Pasak peticijos autoriaus,Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovo Seime, Andriaus Kupčinsko, valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus būtų tikslinga suteikti magistralinio kelio statusą ir numatyti konkrečius jo rekonstrukcijos etapus, nes dabartinė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) siūloma sutvarkymo perspektyva šių regionų gyventojams yra absoliučiai nepriimtina.

Pagal valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus šio kelio 20 km ruožo rekonstrukcija galėtų vykti tik 2031–2033 metais, kai kelias yra vienas labiausiai apkrautų Lietuvos kelių ir intensyvumo rodikliais lenkia didžiąją dalį magistralinių kelių. Intensyvesnis eismas fiksuojamas tik penkiuose magistraliniuose keliuose, iš kurių trims suteiktas automagistralių statusas.

„Nepriimtina ir situacija, ir perspektyva. Laukti 2033-ųjų metų – per ilgas laiko tarpas, be to, liūdina intensyvaus automobilių srauto vaizdai, avarijų statistika. Savivaldybių merai jau įdėjo daug pastangų, kas yra labai sveikintina, tačiau vieniems jiems kovoti, kaip matome, yra sudėtinga. Savo poziciją turi išsakyti ir gyventojai.

Pamenu, ne viena peticija buvo parengta dar man dar būnant Kauno miesto meru, prieš maždaug dešimtmetį. Išvien varstėme susisiekimo ministro kabineto duris, kreipėmės, prašėme, bet vis atsirasdavo kitų prioritetų – tai Jakų žiedas prie Klaipėdos, tai „Via Baltica“, tačiau tik ne kelias Kaunas–Prienai–Alytus, kuris sąraše pagal svarbą yra šeštas“, – portalui Dzūkijosveidas.lt sakė A. Kupčinskas.

Kolegos idėją palaiko ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, pasak kurio, įsisenėjusią problemą būtina spręsti, o peticija – puikus pasirinkimas. „Kartais visuomenės nuomonė išjudina labai dideles problemas, o geriausias to pavyzdys – Didžiulio (Daugų) ežeras, kai miestelio bendruomenė surinko tūkstančius parašų ir Vyriausybė pakeitė sprendimą, uždraudė jame plaukioti vandens motociklais“, – sakė L. Kasčiūnas.

Esą kalbant apie regioninę politiką ir jungčių tarp regioninių centrų kūrimą, tai kelio Kaunas–Prienai–Alytus tapimas magistraliniu – labai svarbus dalykas. „Merai daug iniciatyvos parodė, dabar jungiasi Seimo nariai, žmonės. Tikiu, kad bendromis pastangomis galime turėti puikų rezultatą“, – įsitikinęs Seimo narys.

Portalas Dzūkijosveidas.lt primena, dar 2002 metais kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija buvo įtraukta į valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, tačiau per 17 metų darbai taip ir nebuvo pradėti. Kelio Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcija įtraukta į LAKD parengtą ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategiją, kas reiškia, jog kelio remonto darbai galėtų būti baigti tik 2040 metai ar net dar vėliau.

Jau daugiau kaip dešimtmetį aplinkinių savivaldybių vadovai teikia įvairius prašymus Susisiekimo ministerijai, ragindami nedelsti ir pradėti šio kelio rekonstrukcijos darbus, nes eismo intensyvumas ir avaringumas jame bėgant metams tik didėja.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.