Azijos dziudo imtynininkų įspūdžiai Alytuje: Kūčios – pas močiutę ir kitokios tradicijos

Roko Nenartavičiaus albumo nuotraukos.

Japonijoje studijavęs alytiškis, dziudo imtynininkas Rokas Nenartavičius į savo gimtąjį miestą paviešėti, sutikti didžiąsias metų pabaigos šventes bei pasidalinti rytietiška dziudo kovos menų patirtimi pakvietė savo draugų, dziudo trenerių iš Azijos – tris japonus ir malaizietę. Svečiai viešnagės Lietuvoje metu nestokojo įspūdžių ir papasakojo, kas labiausiai juos nustebino lietuvių kultūroje.

Azijiečių Kūčios – pas alytiškio močiutę

Svečių iš Azijos viešnagė Lietuvoje truko apie tris savaites. Šią savaitę jie sugrįžo į savo kraštus, tačiau, kaip sakė jie, išvyksta kupini gražių įspūdžių. Japonams labai patiko Alytaus miesto gamta, sakė, kad jos čia labai daug ir ji graži. Malaizietei Alytus taip pat paliko gerą įspūdį, tik klimatas mūsų šalyje jai kiek per šaltas. Ji teigė dar labai norėtų Lietuvoje pačiuožinėti pačiūžomis.

Azijiečiai tradicinę lietuvių Kūčių vakarienę valgė pas Roko močiutę. Ten jie ne tik ragavo tradicinių Kūčių patiekalų, bet ir traukė šiaudus iš po stalo, aiškinosi tokių tradicijų kilmę ir reikšmę. Per Kalėdas jie ragavo ir kitokių dzūkiškų patiekalų. Labiausiai įspūdį jiems paliko dzūkiškos bandos, cepelinai, tačiau šaltibarščiai jų nesužavėjo.

Kaip Kalėdas švenčia Japonijoje bei Malaizijoje?

Nors Malaizija ir Japonija nėra krikščioniški kraštai, Kalėdos švenčiamos ir pas juos. Tik, pasak azijiečių, ši šventė turi visai kitokią prasmę.

Jie liko nustebinti, kad Kalėdos mūsų kraštuose – šeimos šventė ir tokia kupina sakrališkos reikšmės. Pavyzdžiui, Malaizijoje Kalėdos niekaip nesiejamos su žiema, nes čia termometrų stulpeliai niekada nerodo mažiau nei 30 laipsnių šilumos.

Nors musulmoniškoje Malaizijoje krikščionys sudaro tik apie 9,2 proc. gyventojų, kiekvienas didesnis prekybos centras jau nuo lapkričio vidurio sužimba kalėdinėmis spalvomis ir čia skamba kalėdinės dainos. Tiek Kalėdos, tiek Naujieji metai Malaizijoje yra laisvos nuo darbo dienos. Malaizijos prekybos centruose dažnai vyksta specialūs pasirodymai, koncertai bei susitikimai su Kalėdų seneliu. Net ir tarp daugumos musulmonų vis labiau plinta tradicija keistis kalėdinėmis dovanėlėmis.

Tiesa, Naujuosius metus malaiziečiai dar tik pasitiks sausio 25 dieną.

Kalėdos Japonijoje taip pat yra švenčiamos, tik šiek tiek kitaip nei mūsų kraštuose. Krikščionys čia sudaro tik 0,5 proc. Japonijos gyventojų, o dauguma  jų išpažįsta šintoizmą ir budizmą. Japonai šv. Kalėdas švenčia gruodžio 23-ąją (dabartinio japonų imperatoriaus gimimo dieną). Būtent čia Kalėdos yra suprantamos komercine prasme. Japonijoje Kalėdos suprantamos kaip romantikos ir stebuklų metas. Šios šventės metu įsimylėjeliai leidžia laiką kartu, prisipažįsta meilėje vieni kitiems. Tačiau jau tapo įprasta per Kalėdas visiems keistis dovanomis. Nuo Kalėdų Japonijoje neatsiejamas ir jų personažas – Kalėdų senelis.

Šventės išvakarėse japonai kepa ir vaišinasi kalėdiniais pyragais, o per pačias Kalėdas valgomas keptas viščiukas.

Japonijoje Naujuosius gyventojai jau atšventė Sausio 1-ąją.

Lietuvių imtynėse – per daug agresyvumo

Dziudo treneriai iš Japonijos ir Malaizijos turėjo galimybę apsilankyti kituose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Trakuose. Taip pat svečiai viešėjo Rygoje (Latvija).  Viešnagės Dzūkijos sostinėje metu svečiai ne tik atvyko pasisemti kultūros naujovių mūsų šalyje, bet ir pasidalinti savo patirtimi su Alytaus dziudo imtynininkais.

„Vien japonų kultūros atvežimas pas mus mums davė didelę naudą. Ji yra išties aukštam lygmeny “, – sakė dziudo treneris Zenius Vencevičius.

Per kelias viešnagės Alytuje savaites dziudo subtilybių svečiai išmokė apie šimtą šiai kovos menų šakai neabejingų vaikų.

Kaip pastebėjo azijiečiai, dziudo užsiėmimus lankantys lietuviai yra labai stiprūs fiziškai, tačiau imtynėse elgiasi pernelyg agresyviai. Pavyzdžiui, rytų šalyse į varžovą žiūrima kaip į partnerį ir jo atžvilgiu bet kokia agresyvumo forma yra neleistina. Tai ir yra didžiausias dziudo imtynių skirtumas tarp Lietuvos ir Azijos šalių imtynininkų.

Alytiškio svajonė – Olimpinės žaidynės

Rokas pasakojo, kad į tolimąją Japoniją studijuoti išvyko ieškodamas naujų tobulėjimo galimybių. Į Azijos kraštus jį traukė dar neatrastos dziudo imtynių technikos, metodikos ir supratimas apie pačias imtynes.

„Skirtumai tarp Japonijoje ir Lietuvoje dziudo imtynių yra akivaizdūs. Ten šių kovos menų treniruotėse kasdien dalyvauja šimtai sportininkų ir tam atiduodama didžiulė pagarba. Taip pat skiriasi ir pati imtynių technika“, – pasakojo Rokas, pats šiuos kovų menus propaguojantis jau keturiolika metų.

Vaikinas atviravo svajojantis dalyvauti 2024-ųjų Olimpinėse žaidynėse. Tokia Roko svajonė yra išties pagrįsta, mat jis – daugybės tarptautinių, Europos ir pasaulio dziudo imtynių čempionatų prizininkas, nugalėtojas. Iš viso jo kolekcijoje – penkiolika medalių.

Pasiteiravus, kaip kilo idėja pasikviesti dziudo trenerius iš Azijos į savo gimtąjį miestą, alytiškis teigė, kad labai norėjo rytietišką dziudo patirtį perteikti ir Alytaus dziudo imtynininkams. Šią idėją jis pasiūlė savo ilgamečiam treneriui Z. Vencevičiui, o jis labai apsidžiaugė ir pritarė savo mokinio idėjai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *