Alytaus mieste kasmet daugėja eilėje laukiančiųjų socialinio būsto. Kai kuriems gyventojams jo laukti tenka net keliolika metų. Panašu, jog savivaldybės turimų resursų nepakanka, kad būtų išjudinti ledai šioje srityje, o ir pasiūlymų iki šiol būta tik pasvarstymų stadijoje.
Į eilę įsirašo daugiau nei išnuomoja
„Žmonių gyvenimo sąlygos sunkėja, pajamos mažėja, tad ir besikreipiančiųjų dėl socialinio būsto skaičiai auga“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto ir verso valdymo skyriaus vedėja Auksė Juonienė.
Jos teigimu, vien per šiuos metus naujai į eilę dėl socialinių būstų įsirašė 59 nauji asmenys, pernai – 50. Tikėtina, kad dar iki Naujųjų metų skaičius gali išaugti iki 70. Išnuomota šiemet tik 17 būstų.
Į juos pretenduoti gali asmenys, kurių pajamos vienam žmogui nesiekia 4880 eurų per metus arba dviejų žmonių pajamos turi neviršyti – 9760 eurų per metus.
Kiek būstų nupirko šiemet?
Savivaldybei šiuo metu nuosavybės teise priklauso 223 socialiniai būstai ir 250 savivaldybės būstų. Savivaldybė gali parduoti tik savivaldybės būstus ir bendrabučius, o socialinių būstų – ne. Savivaldybės būste ne mažiau kaip 5 metus pragyvenę žmonės arba gretutinių būstų savininkai turi galimybę būstą išsipirkti, o štai socialinio būsto – ne. Rinkoje pardavinėti būstų savivaldybės negali.
Per šiuos metus Alytaus miesto savivaldybė tokių būstų jau yra pardavusi už daugiau kaip 62 tūkst. eurų. Už tą sumą, kuri yra tikslinės lėšos, savivaldybė gali įsigyti naujus gyvenamus būstus arba remontuoti esamus. Šiemet jau nupirka 12 gyvenamųjų būstų ir jie jau apgyvendinti. Kitų metų pradžioje jau suderėta nupirkti dar šešis. Deja, bet socialinių būstų įsigijimą savivaldybei sunkina tai, kad galima pirkti tik nustatyta rinkos kaina, bet ne brangiau. Dauguma gyventojų savo turtą siekia parduoti kiek įmanoma brangiau.
„Pastaruoju metu rinkos kaina stipriai išaugo. Jeigu dar prieš dvejus metus vieno kambario būstą galėjome įsigyti už 15 tūkst. eurų, tai dabar praktiškai kainos prasideda nuo daugiau nei 23 tūkst. eurų“, – sakė A. Juonienė.
Galvos skausmas – bendrabučiai
Laukiančiųjų eilė visuomet dar gali nusitęsti, nes pasitaiko atvejų „be eilės“. Pasak A. Juonienės, tokių savivaldos istorijoje būta ne tiek ir daug – vos keli atvejai. Gauti socialinį būstą be eilės turi teisę 5 ir daugiau vaikų auginančios šeimos, sudegus būstui, kai gimsta trynukai ar daugiau naujagimių, taip pat numatyti ir konkretūs neįgalumo atvejai.
Gyventojai, gyvenantys socialiniame būste, turi prievolę kasmet iki gegužės mėnesio deklaruoti savo pajamas ir turtą. „Jeigu visa tai viršija valstybės nustatytą dydį daugiau kaip 25 procentais, taryba turi nuspręsti, ar tokie asmenys gali pasilikti jame gyventi, ir jeigu tam pritariama, tuomet iki tol socialinio būsto statusą turėjęs objektas tampa savivaldybės būstu ir jo nuomos kaina pakyla dvigubai. Tada įgyjama teisė jį išsipirkti“, – tvirtino A. Juonienė.
Taip pat savivaldybei šiuo metu priklauso ir daugiau kaip 300 bendrabučio kambarių. „Tai didelis mūsų galvos skausmas. Juos turi nedaug savivaldybių. Juos gyventojai taip pat gali išsipirkti, tačiau tie asmenys, kurie ten gyvena, jie nėra tuo suinteresuoti. Juos perka, tačiau labai vangiai. Pernai jų pardavėme vos aštuonis. Kadangi bendrabučiuose yra koridorinė sistema ir jeigu nors vienas koridoriuje gyvena nepareigingas pilietis, tai kenčia visas aukštas, gauname daug skundų, ten daug darbo turi ir policija. Natūralu, kad įsigyti būsto tokiuose bendrabučiuose niekas nenori“, – pasakojo vedėja.
Būta svarstymų, bet sprendimų nėra
Šiuo metu eilėje socialinio būsto laukia 199 asmenys, o laisvų socialinių būstų yra septyni, iš jų šeši neseniai nupirkti, o vienas neseniai buvo atlaisvintas. Laukti socialinio būsto gyventojams tenka ir keliolika metų. Pavyzdžiui, jeigu trijų asmenų šeimai, tai užimti socialinį būstą kviečiami asmenys, kurie į eilę atsistojo dar 2010 metais, o jeigu asmenys laukia 1 kambario socialinio būsto, kurie yra paklausiausi, tai yra asmenų, kurie laukia jo dar nuo 2006 metų.
„Nenuperkam tiek, kiek norėtume, nes nėra galimybių. Taip pat vangiai socialiniai būstai ir atlaisvinami“, – tikino A. Juonienė.
Vedėja tvirtino, kad savivaldybėje būta įvairių svarstymų, kaip padaryti, kad laukti socialinių būstų eilėje netektų taip ilgai. Būta pasiūlymų ir iš verslo pusės pastatyti pastatą ir įrengti jame reikiamą skaičių būstų.
Apie tai, kad planuojama prie šių socialinių klausimų grįžti ir svarstyti visas galimybes, kurios pagerintų socialinių būstų laukiančių gyventojų situaciją, patvirtino ir Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė. Tačiau ji pripažino, kad kol kas jokių konkrečių veiksmų nėra imtasi.