Prieš pusmetį su Lietuvos centro partijos sąrašu į Alytaus miesto savivaldybės tarybą patekus vienam garsiausių šalies krepšininkų, dabartiniam Alytaus krepšinio komandos „Sintek-Dzūkija“ strategui kauniečiui Valdemarui Chomičiui, skeptikų kalbos netyla iki šiol: „Kokius miestui naudingus sprendimus gali priimti gyvenimą krepšiniui pašventęs žmogus, kuris jame nei gimė, nei gyvena?“.
Tačiau pats V. Chomičius sako, jog tokios kalbos jo nežeidžia – sąsajų su Alytumi yra užtektinai, o patirtis krepšinio aikštelėje tik pravers dirbant taryboje, jei ne pačiam, tai sutelkiant kolegas bendram tikslui ir darbui, taip kaip krepšinyje.
Portalo „Dzūkijos veidas“ interviu su juo – apie tai, Alytų ir alytiškius, iškovotą tarybos nario mandatą bei pasigirdusias kalbas, jog jis bus antrasis Alytaus miesto taryboje, jo atsisakęs.
Gerbiamas Valdemarai, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario mandatas Jums buvo tikslas ar netikėtumas?
Netikėtumu pavadinčiau pasiūlymą dalyvauti rinkimuose ir prisipažinsiu, jog pirminė mano reakcija buvo neigiama. Vėliau, įsigilinus į miesto situaciją, matant kas vyksta jame, tapti tarybos nariu tapo mano tikslu, norėjau, kad alytiškiai mane išrinktų ir galėčiau jiems padėti.
Žaviuosi jų geranoriškumu, o ir mano sąsajos su Alytumi gana artimos – močiutė čia gyveno, pusseserės tebegyvena, nors mano vaikystė prabėgo Alytaus rajone, Simne, tačiau su seneliu dažnai lankydavomės šiame mieste. Jis nėra man svetimas, sentimentai išlikę iki šiol, tiesiog gyvenimas taip jau lėmė, kad daug metų teko gyventi ir dirbti užsienyje.
Kas jus taip nuvylė, kad visą gyvenimą būdamas sporto, krepšinio žmogumi, nusprendėte sukti į politiką?
Iš tiesų visą gyvenimą buvau ne tik krepšinio žmogumi, bet net politikos priešininku. Ir šiandien savęs negaliu vadinti politiku, gal labiau miesto ūkvedžiu, galinčiu pagelbėti tvarkant miesto reikalus, gerinant miestelėnų gyvenimą.
Politika susidomėjau pamatęs, kaip ankstesnė Alytaus valdžia nesąžiningai elgėsi su krepšinio komanda „Dzūkija“, kas buvo didžiulė negarbė ne tik komandai, bet ir visam miestui. Jei visur yra stengiamasi dėl miestą reprezentuojančių komandų, tai Alytuje „Dzūkija“ buvo smukdoma.
Alytaus miesto taryboje dirbate jau pusmetį, koks buvo šis laikotarpis, kas labiausiai įsiminė?
Džiaugiuosi, jog visi tarybos nariai yra nusiteikę dirbti, susitinkame, bendraujame, kiekvienas norime pokyčių mieste, siekti gerovės gyventojams, kita vertus, pasigendu komandinės vienybės, labai daug skirtingų žmonių ir nuomonių.
Daug metų dirbu treneriu ir žinau, kokia svarbi yra komandinė vienybė. Tarybos nariai su meru priešakyje privalo būti komanda, tačiau šiandien, kaip bebūtų gaila, tarpusavyje tik daug ginčijamasi ir problemos sprendžiasi gana sunkiai. Žmonės lyg ir viską supranta, žino miesto problemas, tačiau jiems sunku sutarti. Nors pats politikos patirties neturiu, tačiau mano patirtis sporte galbūt galėtų pagelbėti susitelkiant tarybos narius, kurie neranda bendros kalbos ir sutarimo.
O koks šiandien Alytus yra Jūsų akimis?
Tai be galo gražus miestas. Gamta čia nuostabi, infrastruktūra sutvarkyta, gyventojams sudarytos puikios sąlygos sportuoti ir leisti laisvalaikį. Privalome ir toliau išnaudoti esamas galimybes, gerinti infrastruktūrą, gražinti miestą, nes sovietinio palikimo čia dar gana daug, ypač miegamuosiuose rajonuose. Būtina keisti aplinką juose, renovuoti namus, seną miesto veidą modernizuoti, sušvelninti, padaryti patrauklesniu.
Veikti čia tikrai yra ką ir miesto įvaizdžiu reikėtų susirūpinti nedelsiant. Mano nuomone, jis turi būti formuojamas per sportą ir kultūrą. Noriu pasakyti, jog Alytui turėti savo krepšinio komandą yra garbės reikalas, nes tai sudaro kitokį miesto įvaizdį. Gyvenime teko daug keliauti, kai paklaustas prisistatydavau, jog esu iš Lietuvos, dažnas lyg ir nežinodavo tokios šalies, tačiau paminėjus Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį, žinios ir atmintis kaip mat sugrįždavo.
Miesto matymą ir idėjų turite, tačiau politikos užkulisiuose kalbama, kad būsite antras po Sauliaus Bitino, atsisakęs tarybos nario mandato, kiek tame yra tiesos?
Nė kiek, nesu apie tai su niekuo kalbėjęs. Ketinu ir toliau dirbti Alytaus miesto taryboje, per artimiausius kelis metus nuveikti kažką gero Alytaus ir alytiškių labui.
Galvoju, jog tokios kalbos atsiranda dėl mano didelio užimtumo. Taip, prisipažinsiu, nėra lengva, kai šeima gyvena Kaune, o man daug laiko tenka praleisti Alytuje, sudėtinga derinti intensyvų darbą klube „Sintek-Dzūkija“ su tarybos nario pareigomis, tačiau esu energingas ir jėgų užtenka viskam, stengiuosi nepraleisti tarybos komitetų posėdžių, nuolat domiuosi Alytaus miestu ir jo gyventojų gyvenimu, kad galėčiau būti naudingas dirbdamas taryboje.
Savo sportininkams visada sakau ir pats tuo vadovaujuosi, jog pirmiausia kiekvienas turime atrasti savo kelią ir užsibrėžti tikslą, kai tai padarysime, viskas taps įmanoma. Juk visi sunkumai, su kuriais susiduriame, siekdami tikslo, tik maža to kelio dalis.