Prieš kiek daugiau nei pusę metų Vidaus reikalų ministerijoje viceministru, atsakingu už regioninės politikos įgyvendinimą, dirbti pradėjęs buvęs Alytaus miesto vicemeras Tautvydas Tamulevičius sako, jog Alytus turi visas galimybes tapti regionų lyderiu ir svarbu nepraleisti progos tai išnaudoti. Jis džiaugiasi ambicingais naujosios Dzūkijos sostinės valdžios užmojais steigti Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), nes mano, kad kitų alternatyvų miestas neturi.
Alytus alternatyvų neturi
Paprašytas įvertinti įpėdinių – naujos Alytaus miesto valdžios – darbų startą, viceministras pabrėžė, kad yra įvairių niuansų, tačiau pasidžiaugė, kad nėra beatodairiškų sprendimų: „Iš esmės strateginė miesto kryptis išlaikoma, daromi strateginiai sprendimai, tęsiamos anksčiau pradėtos iniciatyvos. Nėra paprasta per trumpą laiką pademonstruoti proveržių, pradėti įgyvendinti naujų projektų, bet tam tikri dalykai tikrai pastebimi“.
Kaip vieną ryškiausių ir ryžtingiausių sprendimų T. Tamulevičius vertina planus dėl LEZ steigimo. „Ir praėjusioje kadencijoje, kai dar aš dirbau, šis klausimas buvo vertinamas nevienareikšmiai, taryboje nesugebėjome užsitikrinti palaikymo. Tačiau buvo vykdomi tiek paruošiamieji darbai, tiek studijos dėl vietos pasirinkimo, tiek darbai Vyriausybės lygmeniu“, – kalbėjo viceministras.
Jo požiūriu, aerodromas yra potencialiausia vieta LEZ steigimui, nepaisant savo sentimentų jai, visuomet menamą tokią pačią, be didesnių pokyčių: „Iš esmės Alytus kitų alternatyvų neturi. Kitos vietos, tokios kaip poligonas, susijusios su kitais nacionaliniais prioritetais. Stoties gatvėje yra kultūros paveldui priklausančios kapinės, o teritorijoje už miesto savivaldybės ribų tektų išpirkinėti žemes iš kelių dešimčių savininkų, kas užtruktų dešimtmečius. Aerodromas yra neišnaudotas potencialas, miestas neturi tokios prabangos ir toliau neišnaudoti jo“.
Kito laiko nebus
T. Tamulevičius tikino, kad dar būdamas Alytaus miesto vicemeru, jis susidūrė su regiono savarankiškumo stygiumi, nors būta labai daug idėjų, iniciatyvų ir dėl to jų įgyvendinti nepavyko. Pasak jo, regionai savarankiški negali būti ir dėl finansavimo trūkumo, ir dėl atskirų ministerijų vykdomos regioninės politikos skirtumų. Būdamas viceministru, atsakingu už regioninės politikos įgyvendinimą, stengiasi visa tai keisti.
Vidaus reikalų ministerija jau inicijavo regioninės plėtros įstatymo pakeitimus, kurie esą bus esminiai – leis sudaryti sąlygas regionams, kurie nori specializuotis, būti unikalūs, suvokia savo stiprybes ir yra pasiruošę jas realizuoti. Viceministro įsitikinimu, Alytus tokių turi ne vieną, yra labai patrauklus ne vien geografiniu, bet ir investiciniu požiūriais. Esą Dzūkijos sostinė net turi galimybę užsiimti regioninės lyderės poziciją.
„Mano kaip vicemero patirtis parodė, kad kaip savivalda turime labai daug apribojimų. Dirbant Vidaus reikalų ministerijoje, galimybės veikti, keisti regioninę politiką yra visos ir stengiamės regionams savarankiškumo sukurti kiek įmanoma daugiau. Mano patirtis praverčia sprendžiant, kaip turėtų būti įgyvendinama regioninė politika. Esame nemažai pradėję darbų šia linkme – tai ir įstatymo pakeitimai ir kiti momentai. Gal kiek daugiau politinio neapibrėžtumo artimiausioje perspektyvoje, bet veikiu kiek įmanoma greičiau, nes turiu labai aiškias idėjas, kurias noriu įgyvendinti.“
Viceministras mano, kad regionai turėtų turėti ne tik didesnį savarankiškumą, bet ir tikslinga būtų priskirti jiems daugiau funkcijų. Taip pat jis mano, kad būtina išspręsti ir regioninės politikos vieningo koordinavimo nacionaliniu lygmeniu klausimus. Dvidešimties metų rodikliai rodo, kad tarp regionų didėja socialinė atskirtis. T. Tamulevičiaus nuomone, tam spręsti reikia radikalesnių sprendimų, O nuo 2021 metų prasidėsiančią naują finansinę perspektyvą vertėtų išnaudoti maksimaliai, nes kito tokio laikotarpio, jo įsitikinimu, jau nebus.
Nori grįžti gyventi Alytuje
Pasiteiravus, ar dažnai jam tenka gvildenti su Alytumi susijusius klausimus, patikino, jog ne itin dažnai, tačiau yra klausimų, nuo kurių sąmoningai nusišalina, kad nekiltų bereikalingų interpretacijų.
Iki dabartinės Lietuvos valdžios kadencijos pabaigos liko kiek daugiau nei metai, todėl viceministro klausėme, ar jau kuria planus, ką veiks toliau, kai teks palikti darbą ministerijoje. Jis patikino, kad norėtų būti ten, kur jo sukaupta pastarųjų penkių metų patirtis, būtų naudinga įgyvendinti idėjas regioninėje politikoje.
„Dažnai sugrįžtu į Alytų, ryšio su juo tikrai nesu praradęs. Labai norėčiau, kad mano karjera susiklostytų taip, kad galėčiau gyventi būtent šiame mieste, nebūtinai dirbant jame. Labai pasiilgstu Alytaus ir džiaugiuosi kiekvieną kartą grįžęs į jį, gyvenamoji aplinka čia yra šimtą kartų geresnė nei Vilniuje, net nėra ką lyginti“, – sakė T. Tamulevičius.
Vidaus reikalų ministerijos archyvo nuotr.