Aukštalipių kasdienybė gausi nuotykių ir iššūkių

Keletą pastarųjų savaičių dažno praeivio dėmesį traukė vienas Alytaus Šaltinių gatvės devynaukštis, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro „aplipęs“ dešimtimis oranžinių „alpinistų“. Čia darbavosi „JVS Altum“ aukštalipių komanda, remontavusi daugiabučio tarpblokines siūles. Dar įdomiau – tarp aukštalipių – ir kelios moterys.

Anot aukštuminius statybos darbus atliekančios įmonės „JVS Altum“ koordinatoriaus Tado Astrausko, nesandarios tarpblokinės siūlės yra viena didžiausių senos statybos namų problema, atsirandanti dėl klimato ar statybų metu padaryto broko. Vienas jos sprendimo būdų – siūlių hermetizavimas, padedantis izoliuoti blokų sandūras ir atsiradusius plyšius, ką ir daro „JVS Altum“ aukštalipiai.

Jis pats su aukštalipio profesija susipažino ir jos paslapčių pradėjo mokytis būdamas vos dešimties metų, mat abu jo tėvai buvo statybininkai. Vaikystėje Tadui teko dažyti ir bažnyčias, ir kitus aukštus pastatus, tačiau studijas jis pasirinko kitos krypties, visiškai nesusijusias su statybomis.

„Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje dirbau psichologinės tarnybos vadovu, tačiau prasidėjus finansinei krizei, atlyginimai buvo stipriai sumažinti, reikėjo ieškotis papildomo darbo. Nusprendžiau išbandyti aukštalipio darbą, kurį jau dirbo vienas pažįstamas“, – pasakoja T. Astrauskas, šiandien galintis pasigirti ne tik sukauptu nemenku žinių ir praktikos bagažu, bet ir suburta stipria aukštalipių komanda.

Pasak jo, aukštalipio darbas reikalauja išskirtinės fizinės jėgos ir ištvermės. Be to, „JVS Altum“ darbuotojų gretose galioja ir kelios gana griežtos „nerašytos“ taisyklės, kaip antai darbo metu negalima keiktis ir rūkyti, priešingu atveju, gresia nuobaudos ir net 40 procentų mažesnis mėnesio atlyginimas. Aukštalipiai neapsieina ir be psichologinio pasiruošimo, kuris ypač svarbus dirbant dideliame aukštyje, sprendžiant įvairias stresines situacijas.

Anot T. Astrausko, aukštalipio darbo subtilybių galima išmokti, tereikia turėti kantrybės ir nestokoti noro dirbti. Tą puikiausiai įrodė penkios moterys, sugriovusios visus stereotipus ir papildžiusios vyrišką „JVS Altum“ kolektyvą. Tiesa, joms tenka kiek lengvesnės užduotys, pavyzdžiui, pasirūpinti langų ir balkonų apsauga prieš daugiabučio blokinių siūlių renovaciją, išskirtinio kruopštumo reikalaujantys darbai.

Pirmoji moteris, prisijungusi prie „JVS Altum“, buvo Jovita Šiaulienė. Ji pasakoja, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais teko susidurti pradėjus dirbti – skeptikai, manę, jog jai nepavyks susitvarkyti su užduotimis. Tiesa, šiandien ji džiaugiasi darbu, puikiu kolektyvu ir siūlo moterims nebijoti savęs realizuoti norimoje srityje, neleisti kitų nuomonei stabdyti kažko imtis, kad ir labai neįprasto.

„Tai man buvo didelis iššūkis. Iš pradžių daugelis galvojo, kad tai yra pokštas, jog dirbu tokį darbą, tačiau mane labai palaikė bendradarbiai, išmokau nekreipti dėmesio į piktų žmonių replikas ir taip atvėriau duris kitoms moterims čia dirbti“, – patirtimi dalijasi J. Šaulienė.

Anot jos, dirbant aukštalipio darbą labai svarbu yra psichologinis pasiruošimas, nes kasdienybė nestokoja ne tik linksmų nuotykių, bet ir tam tikrų iššūkių: „Kartą dirbant su sese pūtė labai stiprus vėjas, jai susipynė virvė, o bandant ją atpainioti išvirto ir ant namo sienos išsiliejo kibiras su dažais. Turėjome ne tik papildomo darbo, bet ir šiek tiek baimės“.

Karolina Rauličkytė

2 komentarai apie “Aukštalipių kasdienybė gausi nuotykių ir iššūkių

  1. Tai tadas astrauskas dar ir melagis. Visą gyvenima jis buvo klebonu, 2012 metais jo draugas pasiėmė jį padirbėti o jis apgavo savo geriausią drauga uab edmuna, pavogė is jo objektus, susirinko is bukiskiu profkes studentus ir pradejo dirbti. Kiek daug pridaryta jo broko, ir kaip dar jį kažkas samdo dirbti…

    1. Ar ponas Tadas Blinda nebus bankrutavusios UAB Edmuna direktorius Ed.? Ką tik paskambinau. Telefonas už ryšio laukų. Gal jau seniai išjungtas? Ir skolos nėra grąžinęs. Ne tik man… Vadina save geriausiu draugu…
      Paskambino gal prieš 20 metų norėdamas išvengti kalėjimo už grupinį plėšimą ir miško vagystes. Kadangi tuo metu buvau kunigu, todėl mane kaip kunigą išklausė teisėja. Papasakojau sunkią Ed. vaikystės istoriją. Ed. išvengė laisvės atėmimo. Atsipirko bauda ir viešaisiais darbais. Po kelių metų pasitraukiau iš kunigų (klebonu niekada nebuvau). Ed. su buvusiais nusikaltimo draugais tuo metu dažė metalinius aukštos įtampos elektros stulpus. Paprašiau padirbėti, nes statybų aukštyje patirties buvo nuo vaikystės. Nepriėmė.
      Kai įkūrė įmonę, kiek galėdamas peržiūrėdavau ruošiamus dokumentus, nes tekstų sakiniuose buvo po keliolika klaidų ir tokie komerciniai pasiūlymai automatiškai buvo atmetami. Rodos, 2009 pirmą kartą Ed. man padėjo nusileisti nuo monolito Šeškinėje su primityvia aukštumine įranga. Krizė neleido oriai pragyventi dirbant valstybė tarnyboje, todėl laisvalaikiu dirbdavau pas Ed. pagal verslo liudijimą aukštyje. Dar po metų mečiau valstybinį darbą ir atsidaviau visomis jėgomis aukštalipio darbui. Darbai aukštyje, dokumentai, organizavimas, naujų žmonių mokymas. Taip UAB Edmuna kolektyve atsirado profesinės mokyklos, kurioje buvo ruošiami ir statybininkai, studentai. UAB Edmunai pradėjo sektis. Nei iš šio, nei iš to, 2012 metų sezono pradžioje Ed. mane išvijo. Susitarėme, kad toliau dirbame su savo pažįstamais užsakovais. Planavau padirbėti kelis mėnesiu ir išvažiuoti į Norvegija. Labai greitai gavau leidimus darbui toje šalyje. Atsitiko taip, kad bendrijų pirmininkai nepanoro paleisti manęs ir ėmė ieškoti man papildomų aukštuminių darbų per savo draugus, kad tik likčiau. Jiems reikėjo kokybiškų ir nebrangių darbų. Na, o apie broką gali kalbėti tik tas, kas išmano savo darbą.
      Nesu nei Tadas Blinda, nei Donaldas Duckas. Aš esu Tadas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *