Edminas Dabušinskas – iniciatyvus alytiškis, kurio dėka ekstremalių pojūčių mėgėjai jau netrukus galės džiaugtis nauja parkūro aikštele Jaunimo parke.
Tiems, kurie nežino: parkūras – ekstremalus sportas, kurio pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis.
Šį kartą – pažintis su pačiu idėjos autoriumi.
Edminai, ką Tau reiškia Alytus?
Tokio klausimo nesitikėjau (juokiasi), reikia eiti pasiruošti. O jei rimtai, tai Alytus yra mano namai, mano gimtinė. Man čia tikrai labai patinka, miestas yra optimalus savo dydžiu. Kuo dar galiu pasidžiaugti? Turime labai daug gamtos aplink, kartais mėgstu į ją pabėgti nuo miesto šurmulio, tiesiog pagalvoti, pailsėti ir atsigauti.
Papasakok savo istoriją, kaip jaunuolis, mėgęs užsiimti parkūru, pradėjo varstyti savivaldybės duris ir tapo aktyviu miestelėnu?
Pradžioje tai tebuvo tik pamąstymai ir svajonės, nebuvo jokių vizijų ar didesnių planų. Viskas atėjo su laiku, per pažintis ir draugus. Daug vertingos patirties davė mano anksčiau įkurtas nedidelis verslas – galvosūkių kambarys. Kai subūriau parkūro entuziastus, atsirado poreikis plėstis bei tobulėti, žingsnis po žingsnio įsisukau į aktyvią veiklą.
Labai džiaugiuosi, kad sulaukiau kitų žmonių pagalbos ir palaikymo. Labai padėjo ir daug durų atvėrė Viktoras Zujevas bei Violeta Mackialo, parodžiusi, kiek daug gali nuveikti, kai neesi vienas. Aš stengiuosi visada visiems padėti ir kartais iš to įgyju neįkainojamos patirties, nuo ko viskas ir prasidėjo: kaupėsi žinios, atsirado ryšiai, viso proceso suvokimas.
Esi kelių peticijų autorius. Gal galėtum plačiau papasakoti apie jas, ko siekei jomis?
Inicijavau dvi peticijas. Viena jų – dėl riedlenčių parko pastatymo Alytuje, kita – dėl parkūro aikštelės biudžeto patvirtinimo ir jaunimo parko plėtros. Abi peticijos buvo sėkmingos, sukėlė šiek tiek audrų ir atkreipė žmonių dėmesį.
Pirmąja norėjau parodyti miesto politikams, kokia yra miestelėnų pozicija. Peticijoje aiškiai ir griežtai išdėsčiau, ko alytiškiai nori. Siekiau, kad nemokamos veiklos būtų realizuotos. Antroji peticija buvo skirta Alytaus miesto savivaldybės tarybai. Ja pavyko iškovoti naują sporto aikštelę, kuri pradės veikti jau netrukus. Labai džiaugiuosi, kad šią peticiją alytiškiai pasirašinėjo ypač aktyviai.
Taip, mes turime sporto rūmus, jaunimo centrą, muzikos mokyklą, bet užsiėmimai šiose įstaigose yra mokami. Vaikystėje aš neturėjau galimybės lankyti mokamų būrelių, dėl to ir kilo noras sukurti kažką unikalaus, tačiau kartu paprasto, kad visi miestelėnai galėtų tuo pasinaudoti nemokamai.
Ar buvo sunku įgyvendinti parkūro aikštelės Alytuje sumanymą?
Viskas slypi paprastume. Aš išanalizavau kitų šalių pavyzdžius ir sukūriau savo viziją, parengiau idėją, jos realizavimo planą. Aišku miesto tarybai kilo daug klausimų: ar tokios aikštelės tikrai reikia Alytuje, ar tai būtų naudinga miestui, kiek žmonių ji galėtų sudominti?
Parkūras – gana naujas dalykas, tad reikėjo stengtis kuo detaliau ir vaizdžiau jį pristatyti, sugalvoti, kaip būtų galima pritraukti domėtis juo ne tik alytiškius, bet aplinkinių miestų ar miestelių gyventojus. Aš pats asmeniškai pasižadėjau rengti varžybas, kurios vyktų kasmet ir turėtų tęstinumą.
Toliau sekė projektuotojų paieškos ir aikštelės įrengimo darbai. Savivaldybės taryba ir administracija palaikė mano idėją, todėl šiandien turime rezultatą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų miesto taryboje yra jaunų žmonių, kurie neabejingi jaunimo problemoms, aktyviai domisi ir ieško būdų joms spręsti. Norėčiau, kad parkūro aikštelė Jaunimo parke taptų vienu pagrindinių traukos centrų mieste.
Kaip manai, jei būtų skiriama bent simboliška premija ar kažkoks apdovanojimas už idėjas miestui, tai padėtų išjudinti aktyvius alytiškius?
Taip, manau, tai būtų šaunus paskatinimas, nes tu tam atiduodi daug savo sveikatos ir laiko. Kartais jautiesi lyg dirbtum pilnu etatu, nes reikia kuruoti visą procesą, rasti rėmėjų. Bent kažkoks įvertinimas tikrai paskatintų atsirasti žmonių, norinčių savo idėjomis ir darbais prisidėti prie miesto gerovės.
Ar yra dalykų mūsų mieste, kurie tave neramina?
Taip, tai – prekybos centrų plėtra. Šiuo metu Alytuje parduotuvių yra tikrai daug ir ateityje, kiek žinau, planuojama pastatyti dar daugiau. Mano akimis laisvi plotai galėtų būti išnaudoti kitaip, savivaldybė pati galėtų inicijuoti įvairias veiklas arba bendradarbiauti su dideliais verslais, kurti bendrus projektus bendruomenei.
Dabar kas penki šimtai metrų statomi prekybos centrai ir nė viename jų netrūksta klientų. Manau negerai, kad didieji verslai plečiasi nepalikdami vietos smulkiesiems verslininkams, juk mažasis verslas gali pasiūlyti įvairesnių produktų ar paslaugų.
Aišku, darbo vietos yra gerai, bet kaip mūsų miestui plėstis ir tobulėti, jei jame krūvos darbo vietų tik prekybos centruose? Neretai mūsų mieste nėra atsižvelgiama į gyventojų interesus, kaip kažkokia naujovė paveiks žmones, ar jos tikrai reikia. Pasigendu iniciatyvos iš pačios savivaldybės.
Edminai, ko palinkėtum alytiškiams?
Būti smalsiems ir drąsiems tiek kasdieniniame gyvenime, tiek įvairiose veiklose. Labiau domėtis miesto aktualijomis, stengtis mažiau kritikuoti, būti atviresniems idėjoms ir nedaryti išvadų impulsyviai.
Kalbėjosi Karolina Rauličkytė