Penki išskirtiniai Dzūkijos kaimai, kuriuos verta aplankyti

Vasara – puikus metas kelionėms, o Dzūkijoje nuvykti tikrai yra kur. Galbūt į savo kelionės maršrutą įtrauksite ir kurį nors iš penkių Dzūkijos kaimų, žavinčių išskirtiniu grožiu ir per daugelį metų išlaikiusių etnografinį autentiškumą.

Čižiūnai. S. Šmigelsko nuotr.

Čižiūnai – gatvinis kaimas Varėnos rajone, Valkininkų seniūnijoje. Nuo Valkininkų jį skiria maždaug vienas kilometras į šiaurę. Čižiūnai – vienas gražiausių ir tipiškiausių Lietuvos gatvinių kaimų, įsikūręs dar XVI amžiuje, tačiau ir iki šiol išlaikęs visus gatvinio kaimo etnografinius bruožus.

Bene didžiausią įspūdį jame palieka pagrindinė gatvė – ilga, akmenimis grįsta, apstatyta XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios namais, kurie į gatvės pusę nukreipti galais. Toliau už jų – tvartai, klėtys, svirnai ir kiti pastatai.

Musteika – etnografinis kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje. Nuo Marcinkonių jis nutolęs maždaug 12 kilometrų į pietus, nuo Kabelių – 4 kilometrus į rytus.

Kaimas išskirtinis tuo, kad yra vienas atokiausių kaimų Lietuvoje, ką vietiniai laiko dideliu privalumu, mat bėgant metams pavyko išlaikyti savastį ir tradicijas, mažai tepasikeitė ir senoji kaimo struktūra, sodybos – medinės, autentiškos architektūros. Prieš kelis metus Musteikos bendruomenės iniciatyva autentiškomis technologijomis buvo atkurta net 40 kaimo objektų, iš jų – 11 senosios pirkios.

Musteika neatsiejamas nuo bitininkystės – čia veikia drevinės bitininkystės muziejus, įrengta daug kelminių avilių, drevėtų pušų, šalia kaimo driekiasi 1,5 kilometro senovinės bitininkystės takas.

Zervynos. S. Šmigelsko nuotr.

Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio kaimo teritorijoje. Tai respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis.

Pagrindinė kaimo ašis – vingiuojanti gatvė, nuo kurios atsišakoja šalutinės gatvelės. Prie jų išsidėsčiusios medinės sodybos. Trobos ir svirnai pastatyti iš tašytų rąstų, o tvartai, kluonai ir kiti statiniai –apvalių rąstų. Trobų langai ir durys saikingai papuošti. Pastatų stogai dvišlaičiai, dengti šiaudais, skiedromis arba nendrėmis.

Zervynos yra unikali gyvenvietė iki šiol išlaikiusi XVIII-XIX amžiaus liaudies architektūros savitumą ir nuoseklumą. Tai ryšku ne tik visuose pastatuose, bet ir sodybų tvorų formose bei tvėrime. Kaimo viduryje yra ne vienu metu statytų trijų kryžių grupė.

Puvočiai – kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajone, įsikūręs tarp Merkinės ir Marcinkonių, šalia Merkio upės. Viename kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, kitame – Grūdos upeliai.

Merkio ir Grūdos sankirtoje įrengta stovyklavietė turistams, čia vyksta kaimo šventės, netoliese yra medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo galima persikelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame – 8 sodybos ir tęsiasi Puvočių kaimas, vietinių dar vadinamas Anuliškiais.

Iš viso Puvočiuose yra 38 sodybos su išlikusiais senoviniais namais, kluonais, svirnais. Kaimas nuo seno laikomas etnografiniu, jame kalbama vietine vietine dzūkų tarme, išlikę daug senovinių papročių. Iki šiol čia moterys audžia, krosnyse kepa duoną, gamina tradicinius dzūkiškus patiekalus.

Kaime yra ryšio bokštas, kurio 30 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Iš jos atsiveria įspūdinga Varėnos rajono miškų panorama.

Babriškės – kaimas Varėnos miškų apsuptyje, nuo Senosios Varėnos į šiaurę nutolęs apie 10 kilometrų, nuo Valkininkų geležinkelio stoties – 15 kilometrų į rytus. Šalia vos kelias dešimtis gyventojų turinčių Babriškių teka Varėnės upė.

Babriškių pasididžiavimas – ne tik išskirtinės sodybos, bet ir nedidelė jauki Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, kurią ypač mėgsta jaunavedžiai iš didžiųjų Lietuvos miestų.

Bažnyčia turi istoriją, prasidėjusią dar 1838 metais, kuomet Babriškėse iš akmenų buvo pastatyta koplyčia. 1944 metais, sudegus Senosios Varėnos bažnyčiai, parapija laikinai persikėlė į Babriškes. Vėliau kaimo koplyčia virto bažnyčia.

Vienas komentaras apie “Penki išskirtiniai Dzūkijos kaimai, kuriuos verta aplankyti

  1. Na jeigu jau nuspręsite aplankyti Dzūkijos kaimus, pakeliui vertėtų užsukti ir į Mančiagirę, Mardasavą, Žiūrus, Dubininką, Viršurodukį ir Kašėtas. Šie kaimai išlaikę savo autentiškumą ir tikrai sužavės istorijos ir etnografijos mylėtojus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *