Verbas rišanti alytiškė N. Stakėnienė: „Gyvenu nuo šventės iki šventės“

N. Stakėnienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Rytoj – Verbų sekmadienis, bažnyčiose tradiciškai bus šventinamos verbos. Prieš šią dieną ir alytiškei Nijolei Stakėnienei – pats darbymetis, tačiau to ji nė kiek nesibodi, mat verbų rišimas – širdžiai miela veikla.

Floristika ji susižavėjo prieš maždaug dešimtmetį, o verbų rišimu – prieš kelis metus, apsilankiusi Kaziuko mugėje. Tiesa, jokių mokymų niekas neorganizavo, savarankiškai žinių teko semtis iš vaizdo įrašo apie garsiąsias Vilniaus verbas, internete. Galiausiai N. Stakėnienė atrado savo darbo techniką.

Šiandien ji riša ne tik vadinamąsias Vilniaus verbas, bet ir gamina dekoracijas iš šieno, kuria Vėlinių puokštes, Advento vainikus. „Gyvenu nuo šventės iki šventės“, – sako alytiškė, savarankiškai įgytomis žiniomis besidalijanti ir verbų rišimo mokymuose.

Savo rištomis verbomis ji prekiaujanti Kaziuko mugėse ir neretai girdinti pirkėjų komentarus apie jų išskirtinumą. Svarsto, kad kitoniškumo jos kurtoms verboms suteikia naudojami ne dažyti, o natūralūs augalai, kiekvienai verbai parinktas vis kitas rišimo būdas. „Gamtoje tiek daug ryškių spalvų, reikia tik gražiai sudėlioti augalus“, – sako N. Stakėnienė.

Šiais metais mugėse ji pastebėjusi ryškiaspalvių verbų paklausą, tačiau dažyti augalai kūrėjos nežavi, kaip nežavi ir masinė verbų gamyba, nenorinti gaminti dešimčių vienodų verbų: „Tai primena fabriką, o man nesinori kartotis, juolab, kad verbų rišimas – nėra mano pragyvenimo šaltinis, tai tiesiog širdžiai maloni veikla“.

N. Stakėnienė riša ne tik ištaigingas, žiedais mirguliuojančias Vilniaus verbas, bet paprastesnes – kadagio puokšteles, perrištas raudonu siūlu, varpų verbas. Rišdama nevengia improvizuoti – taip atsiranda netradicinės verbos, kurių viršūnes papuošia ne smilgos, o, pavyzdžiui, paukščiai.

Įvairiose parodose savo darbus pristatanti moteris atskleidžia, jog užsiimti malonia veikla būtų kur kas sunkiau, jei nepagelbėtų sutuoktinis, kuris ne tik nuveža į muges bei parodas, bet ir padeda sėti augalus. Jis ir pats nenumoja į tradicinius amatus – lieja vaško žvakes. „Į mano pomėgį įsitraukė visa šeima, net dukterys parūpina augalų“, – šypsosi alytiškė.

Neringa Andriuškevičiutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *