Pusvalandžiu anksčiau į susitikimą su charizmatiškuoju kunigu Algirdu Toliatu atvykę alytiškiai nebegalėjo rasti laisvos sėdimos vietos, o likus 10 minučių iki renginio pradžios, visi norintieji jau nebetilpo į Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salę. Paskutinę akimirką susitikimą buvo nuspręsta perkelti į Šaulių namus. „Tokioje situacijoje, kai reikia pereiti į kitą patalpą, nes žmonių susirinko tiesiog per daug, patekau pirmą kartą gyvenime“, – prisipažino kunigas ir dviejų knygų autorius A. Toliatas.
Kaipgi nesusirinks, kai naujoji jo pamokslų knyga „Gerumo liūnas“ šluojama iš knygynų lentynų. Dažnas alytiškis ja nešinas atskubėjo ir į penktadienio pavakarę vykusį renginį, mat norėjo pasinaudoti neeiline proga ir paprašyti autoriaus autografo. Ne mažesnės sėkmės sulaukė ir pirmoji dvasininko pamokslų knyga „Žmogus ir Dievo metai“ – vos pernai išleista, tačiau skaičiuojanti jau dešimtą leidimą.
„Liūnas yra subtili metafora, reiškianti tam tikrą žmogaus būseną. Laidotuvės, liga, mirtis, ypač, kai tėvai laidoja savo vaikus – tai stiprūs išgyvenimai. Kol viskas yra gerai ir gražu, tai gyvenimas eina, tačiau kai nutinka sukrečiantys įvykiai, žmogus staiga pasikeičia, atsiveria savotiška gelmė: tau nesvarbu, ką kiti pasakys, kaip tu atrodai.
Mirties ir ligos akivaizdoje tampi nuogas, nieko nebereiškia tavo antpečiai ir pasiekimai; tampame vienodi, galvojame apie esminius dalykus, padarome lemtingus sprendimus, – gausiam būriui klausytojų pristatydamas savo naujausią knygą kalbėjo kun. A. Toliatas. –
Pagrindinė taisyklė – daryti gerus darbus, ne bet kokius, o gerus! Ir daryti juos nuolat, nes kartais mes padarome gerą darbą ir užsidedame pliusą visiems metams. Tiesa, pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar tas darbas yra geras.
Pavyzdžiui, mano vienas bičiulis, dirbantis reabilitacijos centre su priklausomybę turinčiais žmonėmis, sako, kad labiausiai priklausomybių turintiems kenkia artimieji. Jie neleidžia žmogui atsistoti ir pamatyti priklausomybės bjaurumo, apsispręsti, o kol žmogus nepasisprendęs, tu daryk ką nori, niekas nepadės. Dažnai reikia patekti į dugną, kad galėtum apsispręsti.“
Anot dvasininko, kita problema – požiūris, kad žmogus nieko negali padaryti. Iš lėktuvo skrydžio visi esame tik mažos skruzdėlės, kad ir kokias pareigas beužimtume. Nėra esmė – padarysime didelį ar mažą darbą, svarbiausia, kaip mes jį padarysime. Gerus darbus reikia daryti gerai.
„Kartais mes sau užsibrėžiame tiek tikslų, kad daugiau nieko aplinkui nebematome. Kol žmogus išsikovoja vietą po saule, žiūrėk – jau ir vakaras. Mes tiek kovojam, kad galiausiai nebeturime ko parodyti ir nelabai kam tai būna įdomu, nors visą gyvenimą ėjome kaip tankas, skubėjom… Mes neturim nieko kito, kaip tik šiandien, čia ir dabar“, – susirinkusiems sakė kun. A. Toliatas.
