Būsimo prekybos centro statybvietėje A. Juozapavičiaus gatvėje Alytuje baigiami archeologiniai tyrimai. Jie atskleidė skirtingų laikotarpių miesto užstatymą, retus amatų pėdsakus ir netikėtą radinį – po XIX amžiaus pirmosios pusės pastato pamatais aptiktus keturių žmonių palaikus. Pasak tyrimų vadovo archeologo Ato Žvirblio, svarbiausia šių kasinėjimų vertė slypi ne vien atskiruose radiniuose, o galimybėje pirmą kartą taip nuosekliai atkurti šios miesto dalies raidą.
Kol statybvietėje rengiamasi naujam etapui, archeologų darbas jau artėja prie pabaigos. Tačiau prieš prasidedant statyboms specialistai spėjo surinkti gausią mokslinę medžiagą, kuri leis geriau suprasti, kaip ši Alytaus vieta keitėsi per kelis šimtmečius.
Anot archeologinių tyrimų vadovo Ato Žvirblio, iš pirmo žvilgsnio įprasti kasinėjimai netrukus virto sudėtingu istoriniu tyrimu.
„Nemaža dalis šių pamatų jau buvo sunaikinta, tačiau aptikome apie dvylika skirtingų pamatų. Jie yra labai skirtingų laikotarpių – vieni siekia XVII amžių, kiti priklauso XX amžiui. Sluoksnis po sluoksnio persidengusios įvairių laikotarpių struktūros piešia labai įdomų vaizdą“,- sako archeologas.
Pasak archeologo, didžiausias iššūkis buvo ne rasti pačius objektus, o suprasti jų tarpusavio ryšius.
„Reikėjo visa tai lukštenti tarsi svogūną, kad suprastume, kuri dalis su kuria dera, o kuri – ne. Tik surinkę visus duomenis galėsime papasakoti istoriją, kas čia buvo“, – pasakoja A. Žvirblys.
Teritorijoje aptikti gyvenamųjų ir ūkinių pastatų fragmentai, rūsiai, grindiniai ir kiti miesto infrastruktūros elementai. Tačiau vienas radinys išsiskyrė net ir patyrusiems archeologams.
Po XIX amžiaus pirmosios pusės pastato pamatais buvo aptikti keturių žmonių palaikai.
Jie jau perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams. Specialistai nustatys rastų žmonių lytį, amžių, galimas ligas, traumas ir kitus biologinius duomenis. Pirminiu archeologo vertinimu, vienas iš rastųjų galėjo būti paauglys.
Didžiausią klausimą kelia ne pats radinys, o jo vieta.
„Kapinių čia nebuvo. Mes esame gyvenamojoje teritorijoje. Jeigu reikėtų ieškoti palaikų, reikėtų kasti arčiau Šv. Liudviko bažnyčios. O čia dalis palaikų buvo po XIX amžiaus pirmosios pusės pastato pamatais. Tai buvo netikėta“, – aiškina tyrimų vadovas.
Šalia palaikų archeologai aptiko 1789 metais nukaldintą monetą.
Pasak A. Žvirblio, moneta leidžia preliminariai spręsti, kada palaikai galėjo atsidurti šioje vietoje.
„Po pamatais radome monetą su kaldinimo data – 1789 metai. Tai leidžia manyti, kad palaikai čia atsidūrė pačioje XVIII amžiaus pabaigoje“, – pažymi A. Žvirblys.
Kodėl žmonės buvo palaidoti vietoje, kurioje, kaip rodo istoriniai duomenys, kapinių nebuvo, kol kas lieka atviras klausimas.
„Gali būti, kad tai buvo smurtinio įvykio aukos. Gal karo, gaisro ar kitos nelaimės metu žmonės buvo palaidoti spontaniškai. Vėliau apie šią vietą buvo pamiršta, o teritorija užstatyta naujais pastatais“, – teigia archeologas.
Ne mažiau reikšmingi ir kiti tyrimų metu aptikti radiniai.
Archeologai aptiko daugiau kaip keturių šimtų metų senumo lauko degimo krosnelę bei koklių gamybos matricas – formas, kuriomis buvo gaminami dekoratyviniai kokliai.
Pasak A. Žvirblio, tokie radiniai liudija aukštą amatų lygį.
„Tai reiškia, kad čia dirbo rimti meistrai. Radiniai rodo, kad Alytus buvo miestas. Žmonės čia turėjo interjerus ne prastesnius nei Vilniuje ar Kaune“, – aiškina tyrimų vadovas.
Nors visuomenės dėmesį labiausiai patraukė žmonių palaikai, pats archeologas didžiausia tyrimo verte laiko galimybę pažvelgti į visą miesto raidos paveikslą.
„Šie tyrimai išsiskiria tuo, kad jie labai kompleksiški. Per tokį didelį plotą galime pamatyti, kiek daug skirtingų istorijos sluoksnių yra šioje vietoje, ir pabandyti tą istoriją atkurti. Tai labiausiai ir džiugina“, – pažymi A. Žvirblys.
Nors archeologiniai tyrimai būsimo prekybos centro statybvietėje jau artėja prie pabaigos, svarbiausias darbas tik prasideda – surinktų duomenų analizė. Antropologų išvados turėtų padėti atsakyti į klausimus, kas buvo po XIX amžiaus pastato pamatais rasti žmonės ir kokiomis aplinkybėmis jie atsidūrė vietoje, kurioje, remiantis turimais istoriniais duomenimis, kapinių nebuvo. Surinkta medžiaga papildys muziejų fondus ir taps svarbiu šaltiniu tolesniems Alytaus urbanistinės, socialinės bei amatų istorijos tyrimams.
