Infrastruktūros mokestis Alytuje: skatins ar stabdys miesto vystymąsi?

Alytaus miestas nuo šių metų įvedė naują infrastruktūros mokestį. Nustatyti tarifai gerokai šokiravo kai kuriuos besiruošiančius statyti Dzūkijos sostinėje, mat jų dydžiai gerokai pranoko net šalies didmiesčius. Kai kurie įsitikinę, kad tai sustabdys miesto vystymąsi, plėtrą ir kad investuotojai nuo šiol Dzūkijos sostinę gali apeiti ratu. Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad kaip tik šio mokesčio esmė yra priešinga – savivaldybėms suteikianti galimybių plėstis, o ne užkrauti dar vieną mokestinę naštą investuotojams ir turto vystytojams. Tačiau pabrėžė – viskas priklauso nuo sudėliotos infrastruktūros mokesčio surinkimo ir panaudojimo tvarkos, adekvačiai įvertintų tarifų dydžių. Savivaldybės atstovai tikina, kad sąlygos parengtos ganėtinai lanksčiai, o esant poreikiui, gali būti tobulinamos.

Maksimalus Alytaus tarifas – vienas didžiausių šalyje

Infrastruktūros mokestis Alytuje įvestas nuo šių metų sausio 1 dienos. Pagal naujojo infrastruktūros mokesčio sistemą, Alytus suskirstytas į šešias plėtros teritorijas, kuriose pagal infrastruktūros išvystymo lygį yra nustatyti mokesčio tarifai už kvadratinį metrą. Tarifų dydis siekia nuo 10 iki 60 eurų.

Pavyzdžiui, Vilniuje maksimalus tarifas siekia 50 eurų už kvadratą, Kaune – 13,8 eurai, Klaipėdoje – 21,12 eurų, Šiauliuose – 12 eurų, Panevėžys šio mokesčio dar neturi.

Mokestis reikalingas, bet neapgalvotas

Romualdas Šapaitis, Alytaus nekilnojamojo turto brokeris, sako, kad infrastruktūros mokestis yra reikalingas, tačiau Alytaus miesto atveju jis nėra gerai apgalvotas ir sudėliotas. Esą pagal dabartinę sistemą mokestis neskatins miesto vystymosi, plėtros, o turto vystytojai ir statytojai mieliau rinksis aplinkines savivaldybes.

„Kai sužinojau apie šį mokestį, buvau labai nustebęs, nes Alytus tebėra vystymosi stadijoje. Kai pasigilinau į pačią sistemą, supykau, nes įkainiai už kvadratinį metrą, kur infrastruktūra nėra išvystyta, gerokai lenkia Kauną, Vilnių.

Šia tema man teko bendrauti su kompetentingais žmonėmis, tai visi jie yra panašios nuomonės, kad šiam mokesčiui nėra pasirengusi nei pati savivaldybė, nei gyventojai, nei investuotojai. Tai eilinis pinigų rinkimas, siekiant papildyti deficitinį miesto biudžetą.

Užsiimu nekilnojamu turtu ir šiek tiek turto vystymu, tai užtikrintai sakau, kad šis infrastruktūros mokestis atgrasins jaunus žmones mieste statytis namus. Šis infrastruktūros mokestis visiškai neskatina jungtis prie miesto tinklų, komunikacijų, nors Europos sąjungos direktyvos tai numato, yra skiriama parama.

Kalbant konkrečiai apie sąlygas vystytojams, tai jos pakankamai neblogos. Jeigu vystytojas statys 10-20 namų rajoną, mat tai priklauso nuo kvadratūros, sumokėjus mokestį, yra galimybė gauti kompensaciją įrengiant infrastruktūrą. Tačiau lieka neaišku, kada už tai būtų kompensuota.

Šis mokestis buvo įvestas labai skubotai, neišmąstytai, nors sutinku, kad jis reikalingas. Teko girdėti, kad yra planų šį mokestį koreguoti“, – kalbėjo Romualdas Šapaitis, Alytaus nekilnojamojo turto brokeris.

Pasak jo, tikslinga būtų dideles investicijas planuojančius turto vystytojus iš viso atleisti nuo infrastruktūros mokesčio. Be to, brokeris turi abejonių, kad iš šio surinkto mokesčio savivaldybė investuos į naujai tiesiamų kelių, šaligatvių infrastruktūrą statomuose rajonuose, mat problemų netrūksta su jau esama infrastruktūra.

R. Šapaitis mano, kad tokia infrastruktūros mokesčio sistema investuotojus, turto vystytojus vers Alytaus miestą apeiti ir investicijas nukreipti kitur, o individualius namus žmonės statysis Alytaus rajono teritorijoje, kur tokio mokesčio nėra.

„Įsivaizduokite, prieš pradedant naujo, maždaug 100 kv.m. namo statybą reikėtų sumokėti maždaug 4-5 tūkst. eurų mokestį, nors taip ir lieka neaišku, kada tos miesto komunikacijos jį pasieks. Sklypų kainos siekia dešimtis tūkstančių eurų, o dar kai prisideda projektavimo reikalai, tai jaunimo tai nė kiek nemotyvuos rinktis miestą. Rajonas taps patrauklesnis“, – įsitikinęs R. Šapaitis.

Iš mokesčio išminusuoja įvadų infrastruktūros išlaidas

Kaip sakė Alytaus miesto savivaldybės vyriausioji inžinierė Daiva Miglinienė, nulinį tarifą pakeisti buvo būtina, nes kitaip užkertamas kelias iniciatoriams gauti kompensacijas už įrengtą inžinerinę infrastruktūrą.

„Rinkdami nulį, mes niekada negalėtume kompensuoti pirmam iniciatoriui, įrengusiam savivaldybės infrastruktūrą. Todėl ir buvo nustatyti tarifai pagal konkrečiose miesto teritorijose esamą arba trūkstamą tinklų infrastruktūrą“, – kalbėjo specialistė

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas numato, kompensuoti už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą savivaldybės infrastruktūrą per dešimt metų, jeigu prie jo įrengtos savivaldybės infrastruktūros  jungiasi kitas vartotojas. Kompensacijos už savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurios surenkamos iš statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros.

Pasak vyriausiosios inžinierės, ten, kur yra įrengta visa infrastruktūra, bus mokama tik simbolinė įmoka (pvz. miesto centras), nes naujų statinių statyba praktiškai negalima, o apie 90 proc. teritorijos yra užstatyta. Rekonstrukcijos atveju įmoka mokama tik už padidėjusį bendrąjį plotą. Didžiausias mokestis numatytas miesto pakraščiuose, kur jokios infrastruktūros nėra visiškai, tačiau net ir tuo atveju statytojai ar vystytojai daugeliu atveju bus atleisti nuo įmokos, nes jų išlaidos įrengiamai inžinerinei infrastruktūrai viršys apskaičiuotą įmoką..

Kiti miestai, pasak D. Miglinienės, neišminusuoja iš apskaičiuotos infrastruktūros plėtros įmokos statytojo įrengiamų inžinerinių tinklų įvadų nuo prisijungimo vietos iki sklypo ribos projektavimo ir įrengimo išlaidų, taip rinkdami tik savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokas, nors geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas nurodo, kad vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) sudarius trišalę ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Mūsų mieste daugeliu atvejų statytojai, kurie įsirengs savo pastato eksploatavimui reikalingą inžinerinę infrastruktūrą bus atleisti nuo savivaldybės plėtros įmokos arba mokės tik skirtumą.

„Dauguma supranta, kad reikės mokėti ir įmoką, ir dar įsirengti inžinerinę infrastruktūrą. Tikrai norime nuraminti galimus statytojus, kad taip nebus. Dažnu atveju, priešingai, statytojui atsiranda galimybė kompensuoti patirtas išlaidas infrastruktūrai įrengti.“, – kalbėjo D. Miglinienė.

Kas mokės daugiausiai?

Pramonės rajone, kur investuotojai stato tūkstančius kvadratinių metrų turinčius statinius, infrastruktūros mokestis yra mažiausias, todėl investuotojams nereikės mokėti didžiausio tarifo.

„Iš esmės, kad veiktų visas įstatymas, reikėtų, kad tie tarifai būtų dar aukštesni. Tačiau mes jų tiek nekėlėme. Po metų jau pamatysime, kaip visa tai veikia realiai ir žiūrėsime, ar kažkur galime pamažinti, ar padidinti. Kiek įmanoma, atsižvelgiame į daugybę faktorių, tačiau numatyti visus niuansus iš tiesų sudėtinga“, – sakė D. Miglinienė.

Vyriausioji inžinierė įsitikinusi, kad šis naujas infrastruktūros mokestis tikrai nestabdys miesto plėtros, statytojų ir investuotojų planų kurtis, investuoti Alytuje. Esą tiesiog visi atidžiau rinksis vietas, kur tą daryti. Esą šio mokesčio esmė ir yra suvaldyti, kad būtų pilnai uždaryti kvartalai, kad būtų pilnai juose įrengta visa reikiama infrastruktūra.

„Kartais žmonės perka pavienius sklypus, nutolusius nuo infrastruktūros, pasistato juose pastatą, o tada iškyla daug problemų su keliais, tinklais, nes reikia toli visa tai atvesti. Ten ir yra numatyta didžiausia įmoka. Todėl norime neskatinti ten statytis“, – paaiškino D. Miglinienė

Mokestis – galimybė savivaldybėms

Infrastruktūros mokestį kaip itin vertingą priemonę savivaldybėms finansuoti savo tinklų plėtrą ir priežiūrą vertina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Pasak jo, iki Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo, Lietuvoje buvo įvairių tvarkų.

„Dabar atsirado vieninga tvarka, savivaldybėms paliekant galimybę pačioms nustatyti tarifus už kvadratinį metrą ir numatyti tvarką, kaip tie surinkti pinigai bus išleidžiami. Vystytojams tai yra svarbu, nes jie žino, kiek teks sumokėti, ką už tai gaus, o taip pat ir žmonės, įsigiję būstą, komercinius objektus, žino, kiek jų perkamoji kaina sudaro infrastruktūrą ir jie gali iš savivaldybės reikalauti, kad būtų įrengti inžineriniai tinklai, vanduo, nuotekos ar socialinė infrastruktūra – mokyklos, darželiai.

Mes dar gyvename mokesčio šlifavimo, gludinimo laikotarpiu, miestai tarifus mažina, didina, bando prisitaikyti prie rinkos poreikių, tvirtina tvarkas, kaip tie mokesčiai turėtų būti panaudojami. Tai sveikintinas vakarietiškas modelis, paremtas Skandinavijos šalių, Vokietijos, Austrijos praktika“, – sakė M. Statulevičius.

Pasak jo, kiekviena savivaldybė turi jausti bendrą situaciją, investuotojų, turto vystytojų, statytojų nusiteikimą ir visuomet palikti galimybę atleisti nuo infrastruktūros mokesčio ar jį sumažinti.

„Prieš maždaug pusantrų metų esu kalbėjęs ir su Alytaus miesto meru, kuris indikavo, kad Alytui labai reikia naujų projektų. Miestas iš karto pasakė, kad atleisime nuo šio mokesčio arba savivaldybė pati kurs infrastruktūrą, kad tik būtų statomi daugiabučiai, kiti objektai. Toks modelis galbūt ir būtų geras, bet pirmiausia pati savivaldybė turi žinoti, kur ir kokio tipo objektus ji nori plėtoti.

Savivaldybės turi galimybę pasirinkti, žvejoti investuotojus, gyventojus, o valstybė tam davė meškerę. Būtų kvaila ir neatsakinga, jeigu savivaldybė tik siektų surinkti mokestį, tačiau niekas nenorėtų jo mokėti. Savivaldybė yra suinteresuota, kad ji plėstųsi, augtų gyventojų skaičius, plėstųsi verslai, būtų surenkami kiti mokesčiai, todėl nemanau, kad šis mokestis sužlugdys žmonių galimybes kurtis“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Kaip pavyzdį, kur ši sistema veikia visai neblogai, asociacijos vadovas įvardijo Kauno rajono savivaldybę. Esą ji visai gerai parengta, išplėtota ir aiškiai grafiškai iškomunikuota.