Socialiniame darbe svarbu ne tik suteikti žmogui reikalingą pagalbą, bet ir padėti jam suprasti savo teises, galimybes bei stiprinti gebėjimą savarankiškai spręsti kylančius sunkumus. Siekiant šio tikslo, reikšmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, dalijimasis žiniomis ir specialistų pasirengimas suteikti aiškią, patikimą bei praktiškai pritaikomą informaciją.
Šie principai atsiskleidė susitikime š. m. spalio 20 d. su Valstybinės teritorinės ligonių kasos Alytuje gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausiąja specialiste Vaida Plytnikiene. Susitikimo metu darbuotojai gilino žinias apie prevencines ligų programas, Europos sveikatos draudimo kortelę, jos suteikiamas garantijas ir kitas su privalomuoju sveikatos draudimu bei sveikatos priežiūra susijusias galimybes.
Įgyta informacija svarbi kasdienėje socialinio darbuotojo veikloje, nes paslaugų gavėjams kyla klausimų ir dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo. Žinodami, kur kreiptis ir kokiomis galimybėmis pasinaudoti, specialistai gali tiksliau konsultuoti žmones, padėti jiems orientuotis informacijos gausoje ir rasti tinkamus sprendimus.
Bendradarbiavimas – kokybiškesnės pagalbos pagrindas
Kiekviena institucija turi savo kompetencijos sritį, todėl specialistų bendradarbiavimas leidžia geriau atliepti paslaugų gavėjų poreikius. Dalijimasis žiniomis ir praktinių situacijų aptarimas padeda suprasti kitų institucijų veiklą bei teikiamas paslaugas. Tai sudaro sąlygas tiksliau nukreipti žmogų reikiamos pagalbos ir užtikrinti nuoseklesnį pagalbos procesą.
Socialiniame darbe svarbu ne tik perduoti informaciją, bet ir užtikrinti, kad ji būtų suprantama bei pritaikoma konkrečiu atveju. Socialinis darbuotojas neprivalo pats išspręsti kiekvienos problemos – svarbu atpažinti, kada reikalinga kito specialisto kompetencija, paaiškinti galimus veiksmus ir padėti žmogui pasiekti reikiamas paslaugas. Taip institucijos papildo viena kitos veiklą ir siekia bendro tikslo – žmogaus gerovės.
Nuo informavimo iki įgalinimo
Vienas svarbiausių socialinio darbo tikslų – stiprinti žmogaus savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Įgalinimas prasideda tuomet, kai žmogus ne tik gauna informaciją, bet ir supranta, kaip ja pasinaudoti, kur kreiptis bei kokius sprendimus gali priimti pats. Socialinis darbuotojas, padėdamas rasti tinkamus pagalbos šaltinius, mažina informacinę atskirtį ir skatina žmogų aktyviai dalyvauti sprendžiant savo gyvenimo klausimus.
Darbuotojų profesinis tobulėjimas
Susitikime darbuotojai aktyviai uždavė klausimus, tikslinosi informaciją ir aptarė praktines situacijas. Tai gerina bendradarbiavimą. Nuolatinis profesinis tobulėjimas leidžia specialistams atsakingiau konsultuoti, laiku pastebėti žmogaus poreikius ir veiksmingiau bendradarbiauti su kitomis institucijomis.
Svarbu, kad įgyta informacija neliktų vien darbuotojų profesinės patirties dalimi, bet pasiektų ir paslaugų gavėjus. Aiškiai pateiktos žinios gali padėti žmogui greičiau rasti reikiamą paslaugą, išvengti nereikalingų sunkumų ir drąsiau kreiptis į atsakingus specialistus. Tokiu būdu bendradarbiavimas tampa praktiška priemone, padedančia gerinti pagalbos prieinamumą.
Susitikimas su Vaida Plytnikiene dar kartą priminė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra svarbi kokybiško socialinio darbo dalis. Kai specialistai dalijasi žiniomis, o žmonės skatinami naudotis jiems prieinamomis galimybėmis, stiprėja darbuotojų kompetencijos ir paslaugų gavėjų savarankiškumas. Bendras tikslas – kurti prieinamesnę, veiksmingesnę ir žmogaus poreikiams jautresnę pagalbą.
Straipsnio autorės: VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Laima Katukevičienė, socialinės darbuotojos darbui su šeimomis Raminta Štreimikienė ir Dovilė Ivanauskienė