Viena dažniausių klaidų, susidūrus su bėrimais, yra bandymas problemą įvardyti patiems. Paraudimas, spuogeliai ar skausmingi bėrimai dažnai automatiškai palaikomi akne, todėl žmogus pradeda naudoti priemones, skirtas riebiai ar į aknę linkusiai odai. Tačiau jei tikroji problema yra rožinė, toks kelias gali ne tik neduoti rezultato, bet ir dar labiau sudirginti odą.
Kosmetologė ir „SkinMatu“ įkūrėja Inga Matusevičienė sako, kad praktikoje aknė ir rožinė painiojamos labai dažnai. „Rožinė ir aknė iš tikrųjų dažnai yra painiojamos. Kai turime aknę, ji gali būti išsidėsčiusi visame odos plote – tiek periferijoje, tiek centre. Oda yra su išsiplėtusiomis poromis, papilkėjusi, riebaluojasi, blizga. O kai turime rožinę, ji dažniausiai būna išsidėsčiusi centrinėje veido dalyje, bėrimai būna raudoni ir skausmingi. Nėra matyti komedonų, plačių porų, oda dažniausiai būna sausa“, – aiškina specialistė.
Būtent čia slypi svarbiausia problema: žmogus gali mėnesius gydyti tai, ko iš tiesų neturi. Jei aknei skirta rutina taikoma jautriai, paraudusiai, į rožinę linkusiai odai, stiprūs prausikliai, aktyviosios medžiagos ar pernelyg dažnas šveitimas gali tapti papildomu dirgikliu. Todėl vien produkto kokybės nepakanka – svarbu, ar jis apskritai skirtas konkrečiai odos būklei.
„Dažniausiai naudojamos priemonės būna per stiprios, jų naudojama per daug, per dažnai arba, atvirkščiai, per mažai. Kartais būna geros, tinkamos priemonės, bet jos naudojamos visiškai ne taip, kaip turėtų būti. Tada rezultato nėra“, – sako I. Matusevičienė.
Ši mintis svarbi ir renkantis kasdienę priežiūrą. Kokybiška priemonė savaime nėra garantija, kad ji bus tinkama konkrečiam žmogui. Reikia vertinti paskirtį, sudėtį, odos jautrumą ir tai, kaip skirtingos priemonės dera tarpusavyje. Profesionaliai atrinktų odos priežiūros priemonių galima rasti ir „SkinMatu“ parduotuvėje, tačiau pati specialistė pabrėžia, kad pirmiausia reikia suprasti ne ką pirkti, o ką iš tiesų bandome spręsti.
„Labai siūlyčiau neeksperimentuoti ir nepirkti produktų vien todėl, kad kažkas juos pareklamavo ar draugė naudoja, bet kreiptis į specialistą, kuris padės suprasti, kokia yra jūsų problemos kilmė, kodėl ji atsirado ir kokia tai iš tiesų problema“, – teigia ji.
Dar vienas klaidinantis įsitikinimas – amžius. Aknė vis dar dažnai laikoma jaunimo problema, o rožinė – vyresnių žmonių odos liga, tačiau specialistės praktikoje toks skirstymas ne visada pasitvirtina. „Anksčiau buvo manoma, kad aknė yra jaunimo problema, o rožinė – vyresnių žmonių problema. Bet dabar tikrai viskas labai susipainioja. Akne serga ir vyresni žmonės, ypač moterys menopauzės laikotarpiu. Tiek jaunimas labai dažnai ateina būtent su rožine, nors galvoja, kad jiems yra aknė. Sakyčiau, kad net jaunimas dažniau turi rožinės problemų nei aknės – bent jau aš savo praktikoje su tuo susiduriu.“
Tai nėra bendros populiacijos statistika, bet svarbus praktinis pastebėjimas: vien amžius ar pavienis bėrimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kokia problema iš tiesų yra. Reikia vertinti visą vaizdą – kur atsiranda bėrimai, ar oda riebi ar sausa, ar ji greitai parausta, ar jaučiamas deginimas, kaip ji reaguoja į karštį, stresą, fizinį aktyvumą ir kosmetiką.
Kalbėdama apie rožinę, I. Matusevičienė pabrėžia ir tai, kad tai nėra vienkartinė problema. „Rožinė – lėtinė, recidyvuojanti liga, kurią mes įvedame į remisiją, ir ji kažkada gyvenime gali atsikartoti. Iš tikrųjų reikia išmokti su ja gyventi ir žinoti, ką daryti, kokius tyrimus atlikti, nes problema dažnai kyla iš vidaus. Gali veikti ir išorinis agentas, todėl konsultacijos metu sprendžiame, kokia yra rožinės kilmė.“
Todėl svarbiausias sprendimas nėra „dar stipresnė priemonė“. Pirmas žingsnis turėtų būti teisingas problemos įvertinimas. Jei bėrimai, paraudimas, jautrumas ar skausmingumas nepraeina, o keičiamos priemonės neduoda rezultato, verta kreiptis į specialistą. O dėl diagnozės ir gydymo – į gydytoją dermatologą.
Nes netinkamai atpažinta odos problema dažnai reiškia ne tik prarastą laiką ir pinigus. Ji gali reikšti ir mėnesius priežiūros, kuri nuo pat pradžių buvo nukreipta ne ten.