Alytuje, Žiburio g. 4, atnaujintas daugiabutis šiandien išsiskiria ne vien nauju fasadu. Pastate įdiegtas geoterminio šildymo ir oras–vanduo šilumos siurblių derinys, atnaujintos inžinerinės sistemos, o gyventojams suteikta galimybė individualiai reguliuoti šilumą. Projektas sulaukė įvertinimo ir nacionaliniu mastu, tačiau už galutinio rezultato slypi ne vieneri metai projektavimo, derinimo, gyventojų diskusijų ir techninių iššūkių.
Žiburio g. 4 daugiabučio bendrijos pirmininkas Martynas Kašelionis sako, kad šiandien, žvelgiant į jau baigtą projektą, sunkiausia buvo ne įtikinti gyventojus, o suvaldyti tokios apimties renovacijos procesą.
„Manau, sunkiausia buvo suvaldyti patį procesą, kadangi projektas labai sudėtingas. Įrengti gręžiniai, oras–vanduo sistema, pakeista daug sistemų. Iš esmės neliko senų vamzdynų, pakeista ir šildymo sistema. Buvo labai daug skirtingų procesų, todėl visko negalima pavadinti vienu procesu. Tai buvo sudėtinga tiek rangovui, tiek man, kaip bendrijos pirmininkui. O su gyventojais esame komanda – susitarti su jais buvo mažiausia problema“, – pasakoja Žiburio g. 4 namo bendrijos pirmininkas Martynas Kašelionis.
Gyventojams prieš priimant sprendimą teko įvertinti ne tik renovacijos kainą. Klausimų kėlė ir technologijos, kurios daugiabučiuose vis dar nėra įprastos.
„Galbūt didžiausia buvo technologinė baimė, nes tai naujas projektas. Nėra daug tokių namų, kuriuose būtų derinama oras–vanduo ir geoterminė sistema. Žinoma, kilo klausimų. Kaina taip pat nemaža, todėl reikėjo aiškinti, kalbėtis, pasakoti, kokios bus sąskaitos, kiek sutaupysime šilumos energijos. Klausimų buvo daug, bet į juos visus atsakėme“, – sako M. Kašelionis.
Netrūko iššūkių ir prasidėjus darbams. Pirmininko teigimu, dalis problemų išryškėjo tik tada, kai projektinius sprendinius teko perkelti į realų pastatą.
„Problemų buvo, tačiau jas sprendėme kalbėdamiesi. Kiekvieną savaitę rengdavome susirinkimus ir aptardavome situaciją. Projekte, pavyzdžiui, atrodo, kad tam tikros talpos turėtų tilpti, tačiau realybėje jas sutalpinti būna sudėtinga. Ieškojome sprendimų ir juos radome. Stengiausi neieškoti, kas kaltas ar kieno teisybė. Viską sprendėme kalbėjimosi būdu“, – teigia bendrijos pirmininkas.
Gyventojams artėjantis šildymo sezonas bus jau antrasis po pastato atnaujinimo. Pasak M. Kašelionio, pirmasis pokytis, apie kurį kalba kaimynai, yra ne eurai sąskaitose, o gyvenimo kokybė.
„Pirmiausia – komfortas. Kai sutinku kaimynus, jie pirmiausia sako: dabar labai šilta ir gera gyventi. Anksčiau tikrai būdavo šalta, nors radiatoriai buvo labai karšti. Taigi pirmoje vietoje yra komfortas. Žinoma, sąskaitos taip pat sumažėjo ženkliai. Tai nėra vien šildymo kaina – prisideda karštas vanduo, vadinamasis gyvatuko mokestis. Viskas susideda. Manau, komfortas yra numeris vienas, o tada – mažesnės sąskaitos ir energijos sąnaudos, kurias gyventojai jau mato“, – pasakoja M. Kašelionis.
Tiksliai pasakyti, kiek sutaupo kiekvienas butas, anot jo, sudėtinga, nes vartojimas skiriasi. Tačiau bendras rezultatas jau matomas.
„Negaliu pasakyti už kiekvieną butą atskirai, bet bendrai sąskaitos tikrai sumažėjo maždaug perpus, ypač lyginant su renovuotais namais, kurie liko prie esamo centralizuoto šilumos tiekimo“, – teigia Žiburio g. 4 bendrijos pirmininkas.
Nors pats pastato atnaujinimas vyko palyginti sparčiai, projekto istorija prasidėjo gerokai anksčiau.
Naujoji bendrijos pirmininkė Rita Grigaravičienė pasakoja, kad investicinis projektas pradėtas rengti dar 2019 metais, o nuo pat pradžių buvo aišku, jog tai nebus standartinė daugiabučio renovacija.
„Tai tikrai nebuvo įprastas projektas. Jis prasidėjo dar 2019 metais. Investicinis projektas iš karto buvo išskirtinis tuo, kad buvo numatytas geoterminis šildymas ir atsijungimas nuo šilumos tinklų. Parengti projektus užtruko labai ilgai – dvejus metus, o gal ir šiek tiek ilgiau. Namas specifinis, su savo šilumos tinklais, praeinančia trasa, todėl reikėjo labai daug derinti su šilumos tinklais dėl atsijungimo ir kitų techninių niuansų. Tai buvo gerokai sudėtingiau nei paprasta renovacija“, – pasakoja naujoji bendrijos pirmininkė.
Patys statybos darbai prasidėjo 2024 metų spalį. Jos teigimu, būtent statybų etapas, priešingai nei ilgas pasirengimas, vyko sklandžiai ir truko trumpiau nei metus.
„Sudėtingiausias procesas buvo projektavimas. Per tą laiką kilo kainos, todėl su gyventojais reikėjo derinti didesnį biudžetą. Sunkiausia buvo įtikinti gyventojus, kad projektas tikrai reikalingas ir naudingas. Tačiau patys statybos darbai vyko sklandžiai, nes gyventojai žinojo, kur eina ir kokio tikslo siekia. Jiems tikrai norisi padėkoti – žmonės buvo labai geranoriški, nebuvo trukdžių, o pati statyba įvyko greičiau nei per metus“, – sako Rita Grigaravičienė.
Vienas ryškiausių Žiburio g. 4 renovacijos bruožų – geoterminio šildymo ir oras–vanduo šilumos siurblių derinys.
Pasak R. Grigaravičienės, toks sprendimas pasirinktas įvertinus jo ekonominį efektyvumą ir galimybę skirtingas technologijas naudoti pagal konkrečius pastato poreikius.
„Tai buvo buvusio pirmininko ir gyventojų bendras sprendimas. Buvo apskaičiuota ir įvertinta, kad tai ekonomiškai naudingiausias variantas, leidžiantis taupyti tiek vasarą, tiek šildymo sezono metu. Abi sistemos veikia kombinuotai – kada reikia, šildo, kada reikia, šaldo. Projektuotojų dėka buvo parinkti sprendimai, kurie šiandien, jau antrą šildymo sezoną, pasiteisina“, – aiškina R. Grigaravičienė
Jos vertinimu, panašius technologinius sprendimus būtų galima taikyti ir kituose daugiabučiuose, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkretaus pastato sąlygas.
„Tai tikrai realu. Reikalingas labai didelis gyventojų pasitikėjimas tiek rangovu, tiek administratoriumi, tiek visu projektu. Pats įgyvendinimas yra įmanomas. Galbūt toks sprendimas ne visada rekomenduotinas labai aukštiems pastatams – reikia įvertinti pastato aukštingumą, butų skaičių ir net sklypo dydį, nes nuo jo priklauso, kiek gręžinių galima įrengti ir kokius projektinius sprendimus pasirinkti“, – pažymi R. Grigaravičienė.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pripažįsta – renovacijos tempas mieste galėtų būti didesnis. Tačiau Žiburio g. 4 projektą jis įvardija kaip pavyzdį, rodantį, kiek daug gali pasiekti aktyvi bendrija.
„Visada norėtųsi, kad miestas judėtų sparčiau, kad žmonės daugiau renovuotųsi. Tačiau turime labai gerų pavyzdžių, būtent tokių kaip šis namas, kuris tarp renovuotų Lietuvos daugiabučių buvo įvertintas antrąja vieta. Čia įrengtas ir geoterminis šildymas, ir oras–vanduo šilumos siurblys. Ypač vasarą tai labai efektyvu“, – sako Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Meras išskiria ir gyventojams suteiktą galimybę individualiai kontroliuoti energijos vartojimą.
„Kiekvienas butas gali reguliuoti savo energijos vartojimą. Jeigu viename kambaryje negyveni ar nebūni, jeigu jame šilčiau – gali sumažinti temperatūrą ir mažiau mokėti. Išvažiavai atostogų – taip pat gali sumažinti šildymą. Kaimynai patenkinti. Kelias nebuvo lengvas, bet manau, kad labai daug priklauso nuo pirmininko. Jeigu pirmininkas aktyvus, imasi iniciatyvos, galima sutvarkyti namą. Čia galima pamatyti rezultatą – namas gražiai atrodo, žmonės patenkinti“, – kalba N. Cesiulis.
Paklaustas, kas šiandien labiausiai trukdo renovacijos procesui – gyventojų abejonės, finansai, biurokratija ar augančios statybų kainos – meras vienos priežasties neišskiria.
„Manau, stabdo viskas, ką išvardijote: ir biurokratija, ir besikeičiančios valstybės taisyklės, ir nežinojimas, koks bus finansavimas bei kokio dydžio jis bus. Be abejo, šiuo metu auga statybos darbų kainos, brangsta statybinės medžiagos. Tačiau nemanau, kad ateityje bus pigiau. Šiuos namus vis tiek kažkada reikės renovuoti, į juos reikės investuoti, todėl manau, kad dabar yra puikus laikas tai daryti“, – teigia Alytaus meras.
Žiburio g. 4 namo stiprybe jis laiko ne tik atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, bet ir galimybę kiekvienam gyventojui pasirinkti jam tinkamą temperatūrą.
„Šis namas naudoja kelis atsinaujinančius energijos šaltinius, o žmonės patys gali reguliuoti šilumą. Jeigu man pakanka 19 laipsnių, o kažkas nori 23 – kiekvienas gali pasirinkti. Gal miegamajame žmogus nori 16 laipsnių ir vėsiau miegoti. Žmonės yra skirtingi. Anksčiau būdavo viena sistema ir praktiškai nieko negalėdavome reguliuoti. Išvyksti ar nenaudoji kambario – dabar gali sumažinti šildymą. Dėl to žmonės sako, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo du ar net tris kartus“, – pasakoja N. Cesiulis.
Pasak mero, vienas svarbiausių klausimų, kurį prieš renovaciją užduoda gyventojai, yra paprastas – kiek tai kainuos. Todėl Alytaus miesto savivaldybė siekia sumažinti bent pradines išlaidas ir padėti gyventojams gauti atsakymą dar prieš priimant galutinį sprendimą.
„Savivaldybė investuoja ir apmokės 70–80 procentų investicinio projekto parengimo kainos, kad žmogus galėtų sužinoti: jeigu renovuosiuosi, kiek man tai kainuos? Nes pirmasis visų žmonių klausimas yra būtent toks“, – sako N. Cesiulis.
Mero teigimu, Žiburio g. 4 atveju, įvertinus valstybės paramą ir įdiegtus sprendimus, vienam butui tenkanti investicija siekė apie 17 tūkst. eurų.
„Tai nėra maža suma, tačiau jeigu ją išdėliojame per 10 ar 15 metų, metinė našta jau atrodo kitaip. Kartu didėja ir paties būsto vertė“, – pažymi Alytaus miesto meras.
Savivaldybė, anot jo, renovaciją skatina ne tik finansuodama projektų rengimą, bet ir investuodama į atnaujintų daugiabučių aplinką.
„Savivaldybė prisideda komunikuodama, teikdama informaciją, skatindama ir šviesdama žmones. Jeigu namas renovuotas, savivaldybė skiria didesnį finansavimą aikštelės prie namo įrengimui: kitais atvejais skiriama 50 procentų, o renovuotam namui – jau 60 procentų. Jeigu renovuojamas visas kvartalas, galime įrengti vaikų žaidimų aikštelę, sodinti medžius ir įgyvendinti kitus gyventojų pageidavimus. Norisi gyventi vis gražesnėje aplinkoje“, – sako N. Cesiulis.
Alytaus mero pateiktais duomenimis, mieste yra apie 610 daugiabučių namų, iš kurių daugiau kaip 130 jau renovuoti. Tačiau norint iš esmės pakeisti miesto daugiabučių būklę, dabartinio tempo nepakanka.
„Tikslaus skaičiaus, kiek dar liko nerenovuotų, dabar negalėčiau pasakyti, tačiau žinau, kad Alytuje yra apie 610 daugiabučių, o daugiau kaip 130 jų jau renovuoti. Šiemet renovuojama dar apie 12 namų. Norėtųsi, kad per metus būtų renovuojama po 30–40 daugiabučių ir per dešimtmetį renovacijos procesą galėtume užbaigti“, – sako N. Cesiulis.
Vis dėlto galutinį sprendimą, pabrėžia meras, priima patys būstų savininkai.
„Tai yra žmonių apsisprendimas – nori jie renovuotis ar ne. Mes negalime to nuspręsti už juos, nes tai yra jų turtas“, – pažymi Alytaus miesto meras.
Žiburio g. 4 istorija rodo, kad daugiabučio renovacija gali būti gerokai daugiau nei fasado apšiltinimas ar senų vamzdynų pakeitimas. Šiuo atveju tai tapo kompleksiniu energetiniu projektu – nuo geoterminių gręžinių ir šilumos siurblių iki individualaus šilumos reguliavimo butuose.
Kelias nuo pirmųjų planų 2019 metais iki rezultato nebuvo trumpas. Tačiau šiandien gyventojai jau gali vertinti tai, kas renovacijos pradžioje buvo tik skaičiavimai ir pažadai: didesnį komfortą, mažesnį energijos vartojimą ir, pasak namo bendrijos pirmininko, maždaug perpus sumažėjusias bendras šildymo sąnaudas.
O Alytui šis daugiabutis tampa ne tik vieno namo sėkmės istorija, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kokia gali būti naujos kartos renovacija, kai kartu su pastato atnaujinimu keičiamas ir jo energetinis modelis.
