Rugpjūčio 9-ąją Nemajūnų bendruomenės santalkos nariai leidosi į turiningą kelionę po Rokiškio kraštą. Pagrindinis išvykos tikslas – daugiau kaip penkis šimtmečius istoriją skaičiuojantis Ilzenbergo dvaras.
Nors kelias buvo ilgas, diena neprailgo – keliautojų laukė pažintis su istorija, išskirtiniais skoniais, architektūra, gamta ir, žinoma, bendrystė.
Ilzenbergo dvaras įsikūręs istorinėse sėlių žemėse, tarp Ilgės ir Apvalasų ežerų, visai šalia Lietuvos ir Latvijos sienos.
Dvaro istorija prasidėjo 1515 metais, kai baronas Berntas fon Kersenbrokas ant kalvos įkūrė dvarą. Manoma, kad iš vokiško pavadinimo „Ilsen berg“, reiškiančio „Ilzės kalną“, kilo ir dabartinis Ilzenbergo vardas.
Per daugiau kaip penkis šimtmečius dvaras išgyveno ne vieną istorinį lūžį. XIX amžiaus pabaigoje rūmai buvo perstatyti, o 1896 metais dvarą įsigijus bajorui Eugenijui Dimšai ir Livijai Majoresku prasidėjo naujas jo kultūrinio klestėjimo etapas.
Šiandien Ilzenbergas išsiskiria ir tuo, kad yra atgimęs kaip natūralios žemdirbystės ūkis.
Atvykusią Nemajūnų bendruomenę pasitiko gidas, supažindinęs su dvaro įkūrimo istorija, jo šeimininkais, permainingais laikotarpiais ir dabartiniu atgimimu.
Bendruomenės nariai aplankė pagrindinius dvaro rūmus, apžiūrėjo atkurtus interjerus, istorinius eksponatus ir meno kūrinius.
Po ekskursijos laukė viena gardžiausių kelionės dalių – edukacinė degustacija.
Prie bendro stalo keliautojai ragavo Ilzenbergo dvare gaminamų produktų: sūrių, sviesto, įvairių vyniotinių, pašteto, užtepėlių, medaus, duonos, sausainių ir pyrago.
Skonių įvairovė ir netikėti deriniai sulaukė daug gerų įvertinimų. Ilzenbergo dvaras ir šiandien tęsia senąsias ūkininkavimo tradicijas – aplink parką plyti dirbami laukai, auginami gyvuliai, o ūkyje gaminami savi produktai.
Pasisotinę keliautojai leidosi į pažintį su Ilzenbergo parku ir sodais.
17,5 hektaro angliško stiliaus parke auga seni medžiai, stovi skulptūros, driekiasi daugiau kaip 3 kilometrai pasivaikščiojimo takų. Vienas įspūdingiausių parko akcentų – daugiau kaip 500 metų skaičiuojantis Ilzenbergo ąžuolas.
Ypatingų emocijų suteikė ir Meilės sala, esanti prie pat Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos.
Vandenyje čia stovi abiejų valstybių pasienio ženklai, todėl drąsiausi kelionės dalyviai nepraleido progos įbristi į ežerą ir bent trumpam viena koja „apsilankyti“ Latvijoje.
Juoko ir geros nuotaikos kupina akimirka tapo vienu smagiausių visos išvykos prisiminimų.
Kelionė nesibaigė ir palikus Ilzenbergą. Pakeliui namo bendruomenės nariai užsuko į Rokiškį, kur aplankė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią – vieną išskirtiniausių neogotikos architektūros kūrinių Lietuvoje.
Šventovėje keliautojų dėmesį patraukė puošnūs medžio dirbiniai, vitražai, skulptūros ir didingas altorius.
Dar viena staigmena – iš smėlio sukurta popiežiaus skulptūra, tapusi netikėtu ir įsimintinu kelionės akcentu.
Dienos pabaigoje, kupini naujų žinių, gražių vaizdų, skonių ir gerų emocijų, keliautojai pasuko namų link.
Kelionė dar kartą priminė, kad svarbios ne tik aplankytos vietos, bet ir žmonės, su kuriais patirtais įspūdžiais galima dalytis.
Nemajūnų bendruomenės santalka dėkoja Birštono savivaldybei už skirtą finansavimą, suteikusį galimybę bendruomenės nariams pažinti Lietuvos kultūros ir istorijos paveldą, stiprinti tarpusavio ryšius ir kurti naujus bendrus prisiminimus.
Kelionė organizuota įgyvendinant Nemajūnų bendruomenės santalkos projektą „Nemajūnų bendruomenės narių telkimas ir tradicijų puoselėjimas 2026“. Projektas finansuojamas pagal Birštono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų veiklos projektų finansavimo konkursą Birštono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Nemajūnų bendruomenės santalkos informacija