Ar jaunas amžius trukdo pradėti verslą, įsitraukti į visuomeninę veiklą ar prisiimti politinę atsakomybę? Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, aktyvus visuomenininkas ir savo krašto patriotu save vadinantis Mantas Valukonis įsitikinęs – svarbiausia ne laukti tobulo momento, o pradėti nuo mažų, kasdienių žingsnių.
Manto kelias neprasidėjo nuo pareigų savivaldybės taryboje ar darbo nacionalinėje politikoje. Pirmąją darbo patirtį jis įgijo dar būdamas nepilnametis – Šventežerio seniūnijoje pjovė žolę, tvarkė kapines ir prižiūrėjo viešąsias erdves. Vėliau jo gyvenime atsirado, nuosavas turizmo verslas ir politika.
„Man svarbu, kad vakare, kai atsigulu miegoti, žinočiau, jog tą dieną padariau viską, ką galėjau“, – savo gyvenimo principą apibūdina Mantas.
Krašto žmogus, net ir gyvendamas Vilniuje
Paklaustas, kaip save pristatytų, Mantas pripažįsta, kad kalbėti apie save nėra paprasta. Tačiau vieną dalyką jis žino aiškiai – yra stipriai prisirišęs prie Lazdijų krašto ir visos Dzūkijos.
„Esu savo krašto patriotas. Be galo myliu Lazdijus ir Dzūkiją. Nors dabar dirbu ir gyvenu Vilniuje, kiek tik turiu laiko, stengiuosi grįžti į savo gimtąjį kraštą ir čia kurti“, – pasakoja jis.
Gyvenimas sostinėje Mantui netapo priežastimi nutolti nuo gimtinės. Priešingai – jis stengiasi sukauptą patirtį, pažintis ir idėjas panaudoti Lazdijų krašto labui.
Jo istorija parodo, kad išvykimas mokytis ar dirbti kitame mieste nebūtinai reiškia ryšio su gimtine praradimą. Jaunas žmogus gali augti kitur, tačiau savo žiniomis ir darbais prisidėti prie vietos, kurioje užaugo.
Pasitikėjimą savimi užaugino scena
Aktyvus ir viešai kalbėti nebijantis Mantas toks buvo ne visada. Svarbus lūžis jo gyvenime įvyko paauglystėje, pradėjus vaidinti Lazdijų krašto teatre „Macinga“.
Teatras padėjo drąsiau jaustis prieš žmones, paskatino savanoriauti ir aktyviau įsitraukti į bendruomenės veiklą.
„Po truputį atsirado pasitikėjimas savimi ir noras dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje jau buvau aktyvus bendruomenės narys“, – prisimena Mantas.
Didelę įtaką jam darė ir aplinkiniai žmonės. Aktyvūs, gerai besimokantys ir įvairiose veiklose dalyvaujantys draugai skatino jį patį pasitempti.
„Lygiavausi į juos. Man atrodo, kad būtent tokia aplinka labai padėjo augti“, – sako jis.
Manto patirtis rodo, kad pasitikėjimas savimi neatsiranda per vieną dieną. Jis auga tuomet, kai žmogus išdrįsta užlipti į sceną, prisijungti prie savanorystės, pasakyti savo nuomonę ar pirmą kartą pasiūlyti idėją.
Pirmasis darbas leido pažinti žmones
Pašnekovo darbo kelias prasidėjo Šventežerio seniūnijoje. Pagal jaunimo užimtumo programą dar nepilnametis jis prižiūrėjo aplinką, pjovė žolę ir atliko įvairius ūkio darbus.
„Tai buvo labai smagus vasariškas darbas. Susipažinau su Šventežerio bendruomene, jos gyventojais ir dar geriau pažinau savo kraštą“, – pasakoja jis.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai galėjo atrodyti kaip paprastas vasaros darbas, ši patirtis padėjo Mantui suprasti darbo vertę ir pamatyti, kad rūpinimasis savo kraštu prasideda nuo konkrečių veiksmų.
Ne visada reikia pradėti nuo didelio projekto. Kartais pirmasis žingsnis yra paprastas darbas, savanorystė ar pagalba bendruomenei. Tokios patirtys moko atsakomybės, bendravimo ir leidžia geriau suprasti šalia gyvenančių žmonių poreikius.
Verslas gimė Lazdijų rajone
Baigęs tarptautinio verslo studijas, Mantas pirmiausia pasirinko verslo kelią. Lazdijų rajone jis įkūrė turizmo krypties verslą „Briedinukė“.
Tai buvo ne tik bandymas užsidirbti. Jaunas verslininkas norėjo sukurti išskirtinę, su savo kraštu susijusią paslaugą ir parodyti, kad įdomios idėjos gali gimti ne tik didžiuosiuose miestuose.
„Stengėmės sukurti ne paprastą, o išskirtinį verslą – tiek savo pateikimu, tiek komunikacija. Mums visai neblogai sekėsi“, – prisimena Mantas.
Važinėdamas po rajoną, bendraudamas su žmonėmis ir pristatydamas savo veiklą, jis tapo labiau matomas. Tuomet sulaukė pasiūlymų aktyviau prisidėti prie bendruomenės ir įsitraukti į politinę veiklą.
Politika prasidėjo nuo paskatinimo
Politika Mantui nebuvo visiškai svetima – ja jis domėjosi ir anksčiau. Vis dėlto svarbų vaidmenį suvaidino aplinkinių paskatinimas.
„Buvau pastūmėtas ir pakviestas aktyviau įsitraukti į bendruomenę iš politinės pusės. Pasirinkau šį kelią ir visiškai nesigailiu“, – sako jis.
2023 metais, būdamas 22-ejų, Mantas tapo jauniausiu Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariu. Tačiau savo kelią jis sieja ne tik su pareigomis. Jam svarbu, kad politinė veikla turėtų ryšį su realiais žmonių poreikiais, jaunimu, turizmu ir rajono ateitimi.
Jo patirtis parodo, kad jaunas amžius nebūtinai yra trūkumas. Jis gali tapti pranašumu, jeigu žmogus atsineša naujų idėjų, energijos, smalsumo ir noro mokytis.
Svarbiausia – tinkami žmonės šalia
Paklaustas, kas labiausiai įkvepia eiti pasirinktu keliu, Mantas pirmiausia kalba apie artimiausius žmones.
„Dideli įkvėpėjai yra mano tėvai. Svarbūs draugai, artimi žmonės ir komanda, su kuria dirbu. Jų palaikymas motyvuoja, pastumia į priekį ir parodo kryptį, kuria galima eiti“, – pasakoja jis.
Mantas pripažįsta, kad politikoje taip pat sutiko žmonių, kurių lyderystė ir darbo principai skatina siekti daugiau. Tačiau vien pasiekimų neužtenka – ypač svarbi aplinka, kuri neleidžia sustoti ir padeda patikėti savo galimybėmis.
Jaunam žmogui kartais tereikia vieno padrąsinimo. Pasiūlymo dalyvauti, prisidėti, išbandyti ar prisiimti atsakomybę. Būtent tokie kvietimai gali tapti būsimo kelio pradžia.
Ar buvo minčių viską mesti?
Aktyvi kasdienybė, skirtingi darbai, kelionės tarp Vilniaus ir Lazdijų bei visuomeninės pareigos reikalauja daug energijos. Vis dėlto Mantas sako, kad dabartiniame gyvenimo etape minčių viską mesti beveik nekyla.
„Mano veiklos labai dinamiškos ir kiekviena diena būna vis kitokia. Dabar gyvenu gerą ir laimingą gyvenimo etapą. Galiu įgyvendinti savo norus, kurti ir atsiskleisti, todėl tikrai nenoriu visko mesti“, – sako jis.
Skirtingos veiklos Mantą ne tik vargina, bet ir įtraukia. Jam svarbu jausti, kad darbas turi prasmę ir leidžia prisidėti prie pokyčių.
Maži žingsniai virsta dideliu keliu
Mantas nesivadovauja sudėtingomis sėkmės formulėmis. Jo principas paprastas – kiekvieną dieną išsikelti tikslą ir padaryti tiek, kiek tuo metu įmanoma.
„Vakare noriu žinoti, kad padariau viską, ką galėjau. Manau, kad visose gyvenimo srityse reikia eiti po truputį, mažais žingsneliais“, – sako jis.
Ši taisyklė tinka ne tik politikai ar verslui. Ji gali būti pritaikyta moksluose, kūryboje, savanorystėje ir asmeniniame gyvenime.
Dideli tikslai dažnai atrodo pernelyg tolimi, todėl žmogus net nepradeda jų siekti. Tačiau suskaidytas į mažus žingsnius tikslas tampa pasiekiamas. Vieną dieną galima parašyti idėją, kitą – pasikalbėti su bendraminčiais, dar kitą – pradėti veikti.
Pradėti galima jau šiandien
Manto Valukonio istorija nėra pasakojimas apie staigią sėkmę. Tai pasakojimas apie patirtis, kurios viena po kitos kūrė jo kelią.
Teatras padėjo įgyti pasitikėjimo. Savanorystė paskatino įsitraukti į bendruomenę. Pirmasis darbas išmokė atsakomybės. Verslas parodė, kaip idėją paversti rezultatu. O politika suteikė galimybę prisiimti daugiau atsakomybės už savo kraštą.
Jaunam žmogui nereikia laukti, kol jis jausis visiškai pasiruošęs. Pasitikėjimas ir patirtis atsiranda ne prieš pradedant, o veikiant.
Pirmasis žingsnis gali būti nedidelis – prisijungti prie jaunimo organizacijos, padėti renginyje, išbandyti savanorystę, pradėti vasaros darbą ar papasakoti kitiems apie savo idėją.
Svarbiausia, kad dienos pabaigoje būtų galima sau pasakyti:
„Šiandien padariau viską, ką galėjau.“