Po dešimties intensyvių kūrybos dienų Alytuje baigėsi septintasis tarptautinis skulptūros simpoziumas „Aš ant debesies miegu“. Tomis dienomis miestas trumpam tapo atvira meno dirbtuve, kurioje buvo galima ne tik pamatyti baigiamus kūrinius, bet ir stebėti visą jų gimimo procesą – nuo pirmojo pjūklo prisilietimo prie medžio iki paskutiniųjų detalių.
Šių metų tema, įkvėpta poeto Anzelmo Matučio kūrybos, kvietė menininkus pažvelgti į pasaulį vaiko akimis – ten, kur susitinka gamta, vaizduotė, žaismas ir nevaržoma kūrybos laisvė.
Simpoziumą jau septintą kartą organizavo skulptorius Kęstutis Benedikas. Jo iniciatyva Alytuje susitiko skirtingų kultūrų ir kūrybinių patirčių menininkai.
Šių metų simpoziume dalyvavo skulptoriai Hiromasa Abe ir Fumitaka Kudo iš Japonijos, Andrea Berni iš Italijos, Mieczysław Wojtkowski iš Lenkijos bei Lietuvos kūrėjai Kęstutis Benedikas, Artūras Zienka, Mindaugas Jakučionis, Eugenijus Rimdžius ir Algimantas Sakalauskas. Kiekvienas jų atsivežė savitą kūrybos braižą, skirtingą darbo su medžiu patirtį ir individualų santykį su Anzelmo Matučio poetiniu pasauliu.
Simpoziumo programą papildė japonų iliustruotoja Ayumi Kudo. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta jos paroda „Neišmatuojami dalykai“, surengtas knygos pristatymas ir susitikimas su autore. Muzikine bei performatyvia simpoziumo dalimi rūpinosi dainininkė ir menininkė Skaidra Jančaitė, organizatorių vadinta renginio mūza.
Kūrybinis procesas vyko Alytaus kultūros centro kieme. Čia lankytojai galėjo iš arti stebėti, kaip iš masyvių medžio kamienų pamažu ryškėjo figūros, ornamentai ir poeto eilėraščių įkvėpti personažai. Simpoziumo programa neapsiribojo vien skulptorių darbu – vyko parodos, koncertai, performansai, sutartinių vakarai, pažintinė išvyka ir susitikimai su kūrėjais.
Po dešimties dienų šis kūrybinis kelias pasiekė finišą. Simpoziumo uždarymo metu menininkus pagerbė Alytaus miesto savivaldybės atstovai. Kūrėjams įteiktos padėkos už jų darbą, miestui skirtą laiką ir Alytui paliktus kūrinius. Tai buvo ne vien oficialus gestas, bet ir nuoširdus įvertinimas žmonėms, kurių rankose paprastas medis virto nauja miesto kultūrinės istorijos dalimi.
Naujosios skulptūros papildė Anzelmo Matučio parko ir greta esančias miesto erdves. Nuo šiol jos gyvens tarp žmonių – lydės čia vaikštančias šeimas, žaidžiančius vaikus ir miestą atrandančius svečius.
Simpoziumas baigėsi, tačiau jo sukurtos istorijos liko. Ne muziejaus tyloje, o pačiame miesto gyvenime – ten, kur meną galima pamatyti iš arti, paliesti ir kiekvieną kartą atrasti iš naujo.
