Birželio 29-oji Lietuvos pasieniečiams – ne tik profesinė šventė. Tai diena, kai atsigręžiama į valstybės sienos apsaugos istoriją, prisimenami tarnybos ištakose stovėję žmonės, pagerbiami pareigūnai, kasdien saugantys Lietuvos sieną, ir dar kartą primenama visuomenei, kokia svarbi yra ši profesija.
Šiemet Pasieniečių diena pirmą kartą bus minima Alytuje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės vadas pulkininkas Virgilijus Raugalė sako, kad ši šventė yra ir pagarba istorijai, ir galimybė parodyti visuomenei dabartinį pasieniečių darbą.
„Ši diena mums leidžia prisiminti savo ištakas, savo profesiją, turime galimybę pagerbti geriausius pasieniečius, juos apdovanoti ir taip paminėti savo profesinę šventę. Tuo pačiu – pristatyti ją visuomenei“, – sako Varėnos pasienio rinktinės vadas pulkininkas Virgilijus Raugalė.
Pasieniečių dienos istorija Lietuvoje siekia dar tarpukario laikus. 1920 metų vasario 1 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras įkūrė vadinamąjį Parubežinį pulką, kuriam buvo pavesta saugoti Lietuvos ir Vokietijos valstybių sieną. 1922 metais ministro įsakymu birželio 29-oji buvo paskelbta Pasienio pulko diena. Nuo tada iki 1939 metų Lietuvos pasieniečiai šią dieną minėjo kaip savo profesinę šventę.
Okupacijos metais ši tradicija nutrūko, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ji buvo atgaivinta. Nuo 1999 metų Lietuvos pasieniečiai kasmet birželio 29-ąją susirenka vis kitame šalies mieste ir mini Pasieniečių dieną.
Pasak pulkininko V. Raugalės, kiekvienas laikotarpis pasienio tarnybai kėlė savus iššūkius. Nepriklausomybės pradžioje reikėjo ginti valstybę, saugoti ekonominę sieną, kurti tarnybą iš naujo. Lietuvos pasieniečių istorijoje yra ir skaudžių aukų.
„Žinome Gintaro Žagunio žūtį, žinome 1940 metų Aleksandro Barausko žūtį – pirmą okupacijos auką. Kiekvienas laikotarpis turi savo iššūkių“, – primena V. Raugalė.
Šiandienos iššūkiai – kitokie, bet ne mažiau sudėtingi. Pastaruosius kelerius metus Lietuvos pasienyje su Baltarusija išlieka aktuali neteisėtos migracijos grėsmė. Pulkininkas pabrėžia, kad tai nėra įprastas migracijos procesas – tai organizuota hibridinė ataka.
„Neteisėta migracija kaip hibridinė ataka prasidėjo 2021 metais. Didžiausi iššūkiai buvo 2022 metais, po to migrantų skaičiai mažėjo. Šiuo metu, kalbant apie visą regioną – Lenkiją, Lietuvą ir Latviją – didžiausi iššūkiai matomi Latvijoje, daugiau migrantų bando patekti iš Baltarusijos į Latviją. Lietuvai šiuo metu aktualesnė yra antrinė migracija“, – sako Varėnos pasienio rinktinės vadas.
Kodėl šiemet šventei pasirinktas Alytus? Pasak V. Raugalės, šis miestas yra svarbus ne tik dėl savo geografinės padėties, bet ir dėl to, kad Alytaus apskrityje iki šiol tokio masto Pasieniečių dienos minėjimas dar nebuvo organizuotas.
„Alytus yra pasienio apskritis. Mes keliaujame po visą Lietuvą, o kadangi Alytuje dar nėra buvusi suorganizuota tokia šventė, šį kartą ji vyks čia. Tuo labiau, kad nemažai iššūkių prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos buvo būtent Alytaus apskrityje, Dzūkijoje“, – teigia pulkininkas.
Pasieniečių dienos renginiai Alytuje prasidės birželio 29 dieną 11 valandą šv. Mišiomis Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Po jų vyks paradas ir eisena iki miesto Rotušės aikštės, kur 12 valandą prasidės iškilmingas minėjimas.
Renginio metu bus apdovanoti geriausi pasieniečiai, kursantams įteikti diplomai, jie prisieks Lietuvos Respublikai. Šventėje gros Policijos departamento orkestras, vyks kinologų pasirodymai, bus pristatyta pasieniečių technika, aviacija, specialiosios paskirties pareigūnų pasirodymai. Susirinkusieji taip pat bus vaišinami pasienietiška koše.
„Visus miesto gyventojus ir svečius kviečiame tą dieną atvykti į Alytų ir pasižiūrėti mūsų renginio. Bus graži šventė“, – kviečia V. Raugalė.
Pasieniečio profesija šiandien reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir atsakomybės, pilietiškumo, gebėjimo dirbti sudėtingomis sąlygomis. Norint tapti pasieniečiu, reikia būti Lietuvos Respublikos piliečiu, turėti ne mažiau kaip 18 metų, mokėti valstybinę kalbą, atitikti sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimus.
Pasak pulkininko, turintiems vidurinį išsilavinimą mokslai trunka 10 mėnesių, o turintiems aukštąjį išsilavinimą – 8 savaites.
Pasieniečių diena Alytuje taps proga iš arčiau pamatyti tarnybą, kuri dažnai lieka už kasdienio visuomenės žvilgsnio, tačiau yra viena svarbiausių valstybės saugumo grandžių. Tai šventė žmonių, kurie kasdien stovi ten, kur prasideda valstybė – prie Lietuvos sienos.